Nuo kitų metų MMA gali augti 92 eurais
Nuo 2027 metų minimali mėnesio alga Lietuvoje gali siekti 1245 eurus prieš mokesčius. Tokį siūlymą pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasirinkusi spartesnį atlyginimų didinimo variantą nei anksčiau buvo suderinę darbdaviai ir profesinės sąjungos.
Socialiniai partneriai buvo sutarę dėl kiek kuklesnio – 7,19 proc. – MMA augimo. Mainais jie siekė, kad būtų padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis, tačiau šiam siūlymui valdžia nepritarė. Vietoje to nuspręsta siūlyti didesnį minimalaus atlygio augimą, nekeičiant NPD[1].
Toks sprendimas sukėlė nepasitenkinimą tiek darbuotojų, tiek verslo organizacijų atstovams. Jų vertinimu, bendras kompromisas buvo ignoruotas, nors dėl jo buvo susitarta Trišalėje taryboje.
Finansų ministerija argumentuoja, kad kartu didinant MMA ir NPD valstybės biudžetui tektų papildoma maždaug 40 mln. eurų našta. Lietuvos bankas taip pat laikosi pozicijos, jog šie du klausimai neturėtų būti siejami tarpusavyje, nes mokestinių lengvatų plėtra priklauso nuo valstybės finansinių galimybių.
Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad minimalios algos augimas kitais metais galėtų svyruoti nuo 6,4 iki 12 proc., priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus. Šiuo metu MMA siekia 1153 eurus prieš mokesčius po šiemet įvykusio 11 proc. padidinimo.
Darbdaviai sprendimą traktuoja kaip nepagarbą
Tuo tarpu darbdavių organizacijos kritikuoja Vyriausybės sprendimą atmesti kartu su profesinėmis sąjungomis pasiektą susitarimą dėl MMA ir NPD didinimo. Verslo atstovų teigimu, toks žingsnis rodo nepagarbą socialiniams partneriams, kurie po ilgų derybų rado bendrą kompromisą[2].
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pareiškė, kad valdžios pozicija yra nepagarba tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, o anksčiau skambėję pažadai pritarti bendriems susitarimams dabar atrodo tušti.
Darbdaviai taip pat pabrėžia, kad Vyriausybė susitarimą atmetė jo net nesvarsčiusi, todėl kyla abejonių dėl socialinio dialogo reikšmės. Pasak verslo atstovų, jei valstybė ignoruoja socialinių partnerių rastą kompromisą, mažėja pasitikėjimas Trišalės tarybos darbu ir pačia susitarimų kultūra. Jie viliasi, kad naujoji Vyriausybė ir būsimas premjeras bus atviresni dialogui bei socialinių partnerių pasiūlymams.
I. Ruginienė gina sprendimą nedidinti NPD ir siūlo sparčiau kelti MMA
Tuo tarpu premjerė Inga Ruginienė teigė, kad Vyriausybės siūlomas sprendimas didinti minimalią mėnesio algą 8 proc. yra atsakingas kompromisas, leidžiantis pasiekti tokį pat rezultatą darbuotojams, kokį numatė darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimas. Pasak jos, tiek socialinių partnerių siūlytas MMA ir NPD didinimo variantas, tiek Vyriausybės siūlymas lemtų, kad kitais metais minimalią algą gaunantys darbuotojai į rankas uždirbtų 903 eurus[3].
I. Ruginienės teigimu, Vyriausybė gerbia socialinių partnerių susitarimą, tačiau kartu privalo atsakingai vertinti mokesčių pakeitimų poveikį valstybės finansams. Anot jos, papildomų pajamų gyventojams suteiks ir nuo kitų metų įsigaliosianti lengvata tėvams, auginantiems vaikus.
Vyriausybės vertinimu, siūlymas nedidinti NPD padeda išlaikyti biudžeto tvarumą, nes jau patvirtinta nauja mokesčių lengvata valstybei kainuos apie 90 mln. eurų, o papildomas NPD didinimas pareikalautų dar apie 40 mln. eurų.
