Kalėdinės mįslės

Kodėl mįslės tinka Kalėdoms

Žiemos šventės – tas metas, kai šeima ilgiau sėdi prie vieno stalo, o vakarai ilgi ir tamsūs. Senovėje būtent per ilgus žiemos vakarus, vakarones ir šventes buvo minamos mįslės, sekamos pasakos ir dainuojamos dainos. Kalėdinės mįslės šią tradiciją tęsia: jos sujungia skirtingų kartų žmones, nes atsakymus žino ir vaikai, ir seneliai, tik kiekvienas juos prisimena savaip. Be to, mįslė yra puikus būdas papasakoti apie šventės papročius: atspėjus mįslę apie kalėdaitį ar kūčiukus, natūraliai kyla klausimas, kodėl jie atsiduria ant Kūčių stalo.

Kalėdinės mįslės vaikams ir suaugusiems

Šio puslapio mįslės skirtingo sunkumo. Mažiesiems lengviausiai sekasi mįslės apie Kalėdų Senelį, dovaną, senį besmegenį ar rogutes – tai daiktai ir personažai, kuriuos jie puikiai pažįsta. Vyresni vaikai ir suaugusieji mielai mins mįsles apie Kūčių papročius, mėnesius ar Betliejaus žvaigždę, kurioms reikia daugiau žinių. Jei prie stalo sėdi skirtingo amžiaus žmonės, užduokite mažiesiems lengvesnes, o vyresniems – sunkesnes mįsles: taip niekas nenuobodžiauja. Ištisus metus trunkančiam smagumui vaikams verta pasiūlyti ir mįsles vaikams apie gyvūnus ir gamtą, o suaugusiems – juokingas mįsles su netikėtu atsakymu.

Kad būtų lengviau susiplanuoti šventinį vakarą, štai kuo skiriasi keturi šio puslapio skyriai:

Kaip surengti kalėdinių mįslių žaidimą

• Mįslės ant eglutės. Užrašykite mįsles ant mažų kortelių ir pakabinkite jas ant šakų šalia žaisliukų. Kas atspėja, pasilieka kortelę, o daugiausia kortelių surinkęs gauna mažą prizą.
• Mįslė prie dovanos. Prie kiekvienos dovanos pritvirtinkite mįslę. Dovaną galima išvynioti tik tada, kai mįslė atspėta – laukimas tampa dar smagesnis.
• Kalėdinė viktorina. Pasiskirstykite į dvi komandas ir paeiliui skaitykite mįsles iš skirtingų skyrių. Už atspėtą iš pirmo karto skirkite du taškus, už atspėtą po užuominos – vieną.
• Lobio paieška. Atsakymas į mįslę nurodo vietą, kur paslėpta kita mįslė: „žvakė“ – ant stalo, „kalėdinė kojinė“ – prie lovos. Paskutinė mįslė veda prie dovanos.

Kalėdinė viktorina: taisyklės žingsniais

1. Iš anksto išsirinkite 20–24 mįsles iš visų keturių skyrių ir surašykite jas į lapą ar ant kortelių. Vedėjas atsakymus mato, žaidėjai – ne.
2. Pasiskirstykite į dvi ar tris komandas taip, kad kiekvienoje būtų ir vaikų, ir suaugusiųjų.
3. Vedėjas paeiliui skaito mįsles kiekvienai komandai. Komanda pasitaria ir pasako vieną atsakymą.
4. Už atspėtą iš pirmo karto skiriami du taškai, už atspėtą po užuominos – vienas. Jei komanda neatspėja, klausimas pereina kitai komandai už vieną tašką.
5. Paskutiniam ratui palikite sunkiausias mįsles, pavyzdžiui, apie mėnesius ar Kūčių papročius – jos gali apversti rezultatą.
6. Laimėjusi komanda gauna simbolinį prizą: pirmą teisę rinktis dovaną, meduolį ar garbę uždegti žvakę ant stalo.

Daugiau idėjų šventiniam vakarui rasite žaidimų vakarėliui puslapyje, o tarp mįslių galima įterpti ir kelias greitakalbes – jas smagu bandyti ištarti po gausios Kalėdų vakarienės.

Kodėl atsakymas toks: penkios mįslės išsamiai

Atspėjus mįslę smagu aptarti, kuris jos žodis buvo raktas. Štai penkios šio puslapio mįslės su paaiškinimu, kurį galite papasakoti vaikams ar svečiams.

„Vienas namelis keturiems broliams“ – kumštinė pirštinė

Ranka turi penkis pirštus. Kumštinėje pirštinėje keturi pirštai telpa į vieną bendrą „namelį“, o nykštys turi atskirą skyrelį – jis ir yra tas „penktasis, kuris gyvena atskirai“. Paaiškinus galima tiesiog užsimauti pirštinę ir parodyti.

„Ant upės tiltas be lentų atsiranda“ – ledas

Žiemą užšalusi upė tampa tarsi tiltu: jos paviršiumi galima pereiti iš vieno kranto į kitą, nors niekas tilto nestatė. Pavasarį ledas ištirpsta ir „nuplaukia“ su vandeniu. Ši mįslė – gera proga priminti vaikams, kad ant ledo eiti galima tik su suaugusiaisiais ir tik ten, kur saugu.

„Nuo stogo krašto galva žemyn kabo“ – varveklis

Varveklis kabo smailiuoju galu žemyn, tarsi apversta galva. Kai saulė jį pašildo, nuo jo ima lašėti vanduo – mįslė tai vadina verkimu. Čia varveklis prakalbinamas lyg gyvas, kaip dažnai būna senose mįslėse.

„Naktiniame danguje sprogsta spalvotos gėlės“ – fejerverkai

Palyginimas su gėlėmis paremtas tuo, kaip fejerverkas atrodo: iš vieno taško į visas puses išsiskleidžia spalvoti spinduliai, panašūs į žiedlapius. Antroji eilutė – „nė vienos nenuskinsi“ – primena, kad tai tik šviesa, kurios paliesti neįmanoma.

„Dvylika jų metuose“ – mėnesiai

Raktas – skaičius dvylika ir paskutinė eilutė. Vienas mėnuo, vasaris, turi 28 dienas, o keliamaisiais metais – 29. Tai vienintelis toks mėnuo, todėl atsakymas negali būti nei savaitės, nei metų laikai. Vyresniems vaikams galima pasiūlyti suskaičiuoti mėnesius ant krumplių: iškilę krumpliai – 31 dienos mėnesiai, tarpai tarp jų – trumpesni.

Mįslių advento kalendorius

Advento laikotarpis prasideda likus keturiems sekmadieniams iki Kalėdų, todėl mįslės puikiai tinka advento kalendoriui. Paruoškite 24 vokelius ar dėžutes ir į kiekvieną įdėkite po vieną mįslę iš šio puslapio. Kasdien vaikas atidaro vieną vokelį, spėja mįslę, o atsakymą gali patikrinti vakare kartu su tėvais. Galite susieti mįslę su dienos užduotimi: atspėjus mįslę apie meduolius, kartu juos iškepti, o atspėjus mįslę apie kalėdinį atviruką – nupiešti ir nusiųsti atviruką seneliams. Taip laukimas tampa kasdieniu mažu džiaugsmu, o ne tik dienų skaičiavimu.

Advento kalendoriui mįsles verta išdėlioti nuo lengvesnių prie sunkesnių. Pirmosiomis gruodžio dienomis tinka mįslės apie žiemą – snaigę, sniegą ar rogutes, viduryje – apie eglutę ir jos papuošalus, o paskutinėmis dienomis prieš Kūčias – apie kalėdaitį, kūčiukus ir kitus šventės papročius. Taip mįslės tarsi pasakoja, kaip artėja šventė. Kelis vokelius galima palikti „ypatingus“: juose vietoj mįslės – kvietimas kartu papuošti eglutę ar išsirinkti kalėdinę dainą.

Žiemos mįslės pasivaikščiojimui

Mįslės apie žiemą įgauna naują prasmę, kai atsakymą galima pamatyti savo akimis. Prieš išeidami į lauką išsirinkite kelias mįsles iš skyriaus apie žiemą ir užduokite jas pakeliui. Vaikas turi ne tik atspėti, bet ir surasti atsakymą aplinkoje.

• Snaigė. Pagaukite snaigę ant tamsios pirštinės ir pažiūrėkite iš arti, kol ji neištirpo.
• Varveklis. Paieškokite varveklių ant stogų pakraščių, bet jų nelaužykite ir po jais nestovėkite.
• Šerkšnas. Šaltą rytą apžiūrėkite medžių šakas ir tvoras – baltas apnašas, nors ir nesnigo, yra būtent šerkšnas.
• Senis besmegenis. Atspėjus mįslę jį galima kartu nulipdyti, o vaikas gali pats sugalvoti naują mįslę apie savo besmegenį.
• Pėdsakai sniege. Tai ne mįslė iš puslapio, bet puiki tąsa: suaugęs aprašo, kieno pėdsakai matyti, o vaikas spėja – paukščio, šuns ar žmogaus.

Grįžus namo ir šildantis prie arbatos verta prisiminti, ką pavyko rasti, ir nupiešti tai kaip mažą žiemos dienoraštį. Tokie pasivaikščiojimai tinka ne tik per Kalėdas, bet ir per visą žiemą, todėl skyrių apie žiemą galima naudoti iki pat kovo.

Mįslės ir lietuviškos Kūčių tradicijos

Lietuviškos Kūčios turi daug papročių, kuriuos verta prisiminti. Ant stalo dedama dvylika patiekalų be mėsos, po staltiese paklojama šieno, o prieš vakarienę visi dalijasi kalėdaičiu ir linki vieni kitiems gero. Po vakarienės buvo įprasta burti: traukti šiaudelį iš po staltiesės ir spėti, koks bus ateinančių metų gyvenimas. Eglutes kadaise puošdavo šiaudinukais, obuoliais ir riešutais, o stikliniai žaisliukai paplito vėliau. Mįslės apie šiuos papročius padeda vaikams juos įsiminti. Jei norite daugiau senų mįslių apie metų laikus ir kaimo buitį, užsukite į lietuvių liaudies mįslių puslapį.

Kaip sukurti savo kalėdinę mįslę

Pasirinkite šventės daiktą ar personažą, pavyzdžiui, varpelį, rogutes ar kalėdinį vainiką. Užrašykite jo spalvą, formą, ką jis daro ir kur būna per šventes. Tada aprašykite tai netiesiogiai, per palyginimą: varpelis gali „dainuoti be burnos“, o vainikas – „būti apvalus kaip ratas, bet niekur neriedėti“. Pabaigoje patikrinkite, ar atsakymas tik vienas: užduokite mįslę kam nors iš šeimos. Savo sukurtas mįsles galite užrašyti ant kalėdinių atvirukų – toks sveikinimas įsimena geriau nei įprastas linkėjimas.

Pavyzdys: mįslė apie varpelį

Surašykite varpelio požymius: jis metalinis, blizgus, panašus į apverstą taurelę, viduje turi liežuvėlį, skamba, kai jį pajudini. Pirmasis variantas galėtų būti: „Liežuvį turi, o kalbėti nemoka – tik dainuoja.“ Užduokite jį šeimai. Jei kas nors spėja „batas“ (juk ir jis turi liežuvį), pridėkite dar vieną požymį: „Liežuvį turi, o kalbėti nemoka, pajudini – ir per visą kambarį skamba.“ Dabar atsakymas vienas, o mįslė primena kalėdinius varpelius ant eglutės ar durų.

Jei mįslių kūrimas patiks, pabandykite tą pačią schemą su kitais šventės daiktais: kalėdine žvaigžde, dovanų popieriumi ar meduoliu. Daugiau pavyzdžių, kaip veikia gera mįslė, rasite pagrindiniame mįslių puslapyje.