Lietuvos mokslo bendruomenė neteko iškilaus fiziko
Eidamas 86-uosius metus mirė Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas mokslų daktaras Juozas Vidmantis Vaitkus – vienas ryškiausių Lietuvos fizikų ir puslaidininkių fizikos mokslo kūrėjų šalyje. Apie netektį penktadienį pranešė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas.
Per daugiau nei šešis dešimtmečius trukusią akademinę veiklą mokslininkas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos fizikos mokslo plėtros, ugdė jaunąją tyrėjų kartą ir aktyviai stiprino šalies mokslo ryšius su tarptautinėmis institucijomis[1].
Atsisveikinti su profesoriumi bus galima birželio 14 d. nuo 16 iki 20.30 val. ir birželio 15 d. nuo 9 iki 11.30 val. Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje Vilniuje. Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.
Daugiau nei pusę amžiaus paskyrė mokslui ir universitetui
J. V. Vaitkus gimė 1941 m. kovo 19 d. Kalnaberžėje, Kėdainių rajone. Savo profesinį gyvenimą jis glaudžiai susiejo su Vilniaus universitetu, kuriame ne tik vykdė mokslinius tyrimus, bet ir užėmė svarbias administracines pareigas.
1986–1991 m. bei 2002–2007 m. jis dirbo Vilniaus universiteto prorektoriumi. Taip pat ilgus metus vadovavo Puslaidininkių fizikos katedrai, buvo Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto bei VU–CERN Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro vadovas.
Profesorius buvo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, o Lietuvos fizikų draugijai vadovavo ne vieną dešimtmetį. Kolegos jį prisimena kaip autoritetingą mokslininką, aktyvų akademinės bendruomenės narį ir daugelio jaunųjų fizikų mokytoją.
Tarp svarbiausių nuopelnų – Lietuvos kelias į CERN
J. V. Vaitkus laikomas vienu svarbiausių Lietuvos puslaidininkių fizikos mokyklos kūrėjų. Jo moksliniai tyrimai apėmė puslaidininkių fiziką, radiacinius procesus medžiagose, spinduliuotės detektorių kūrimą ir naujų technologijų vystymą.
Vienu reikšmingiausių profesoriaus darbų laikomas Lietuvos mokslinio bendradarbiavimo su Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN inicijavimas ir plėtra. Jo pastangomis Lietuvos mokslininkai įsitraukė į tarptautinius tyrimų projektus, o šalies vardas tapo geriau žinomas pasaulinėje mokslo bendruomenėje.
Mokslininkas taip pat prisidėjo prie pirmųjų lazerių technologijų vystymo Lietuvoje ir buvo tarp tyrėjų, formavusių šiuolaikinės šalies fotonikos bei puslaidininkių tyrimų pagrindus. Per savo karjerą jis paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, yra 17 išradimų autorius, rengė vadovėlius ir metodinius leidinius.
Už išskirtinius nuopelnus mokslui J. V. Vaitkus tris kartus pelnė Lietuvos mokslo premiją – 1996, 2005 ir 2021 metais. Jo veikla taip pat įvertinta valstybiniais apdovanojimais: 2002 m. jam įteiktas Gedimino ordino Karininko kryžius, o 2021 m. – Gedimino ordino Komandoro kryžius.
