Vyriausybę krečia dar vienas skandalas
Artėjanti kalendorinių metų pabaiga verčia galvoti apie poilsį ir ramybę, tačiau tik ne Lietuvos parlamentarus. Seime užvirė naujas skandalas, galimai iš postų išversiantis kontraversiškai vertinamos Vyriausybės ministrus.
Žiniasklaidai atskleidus, kad energetikos ministras Dainius Kreivys turi valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės“ akcijų, tačiau nėra jų deklaravęs, politikų ir visuomenės tarpe kilo didžiulis pasipiktinimas[1].
Imta abejoti ne tik ministro, bet ir visos Vyriausybės skaidrumu bei reputacija. Padėties netaiso ir tai, jog tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis mūru stoja už savo ministrą, kuriam ir anksčiau jau buvo pareikštos pretenzijos dėl prastai atliekamo darbo energetikos ministerijoje.
O ir opozicija nėra linkusi šio skandalo greitai pamiršti. Dėl ministro D. Kreivio interesų konflikto jau kreiptasi ne tik į Prezidentūrą, bet ir į Seimo Antikorupcijos komisiją.
Opozicijoje esantys politikai nevengia aštrių pasisakymų apie valdančiųjų demonstruojamą aroganciją bei nebaudžiamumą ir pateikia iškalbingą informaciją apie D. Kreivio galimai gaunamą pelną, bei viešai reiškia nuomones apie veidmainišką valdančiųjų demonstruojamą „skaidrumo“ politiką.
Vieniems – aštri kritika ir spaudimas, o konservatoriams – nebaudžiamumas
Skandalas dėl energetikos ministro D. Kreivio asmeninių sąsajų su „Igničio grupe“ įgauna pagreitį ir turi potencialo peraugti į milžinišką Vyriausybės krizę.
Opozicijoje esančių Seimo narių pasipiktinimas valdančiųjų nebaudžiamumu, veidmainiškumu ir skaidrumo stoka vis labiau auga. Dalis parlamentarų skuba pabrėžti, kad susidariusios situacijos rimtumą neigiantis bei ginčijantis valdančiųjų elgesys su premjere I. Šimonyte priešakyje, yra iliustracija, kaip valdoma Lietuva ir kieno interesams atstovauja dabartinė valdžia.
R. Karbauskis įsitikinęs, kad nei ministras, nei viceministras negali toliau eiti pareigų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad energetikos ministro D. Kreivio ir tiesiogiai „Ignitis“ kuruojančio finansų viceministro Gedimino Norkūno skaidrumo stoka yra rimta problema valdžiai ir jos reputacijai[2].
Politiko teigimu, akivaizdu, jog nei ministras, nei viceministras negali toliau eiti pareigų, jeigu jiems yra sudarytos visos galimybės uždirbti iš savo politinių sprendimų.
„O premjerės retorika bei bandymai aiškinti žmonėms, kad čia nėra jokio kriminalo ir viskas puiku, iškėlė dar daugiau klausimų, nei atsakymų, kiek dar jų gretose yra tokių veikėjų, kurie valstybės ir visų Lietuvos žmonių finansus laiko savo asmenine pinigine, o energetikos sektorių – neišsenkančiu asmeniniu banku“, – kalba R. Karbauskis.
Buvęs Seimo narys ir „valstiečių“ pirmininkas užsimena apie neregėto masto aferą Lietuvos politinėje padangėje ir šioje istorijoje išskiria savo buvusio bendražygio, praėjusios Vyriausybės premjere Sauliaus Skvernelio vaidmenį.
„Jau tikriausiai pastebėjote, kad praėjusioje kadencijoje, vos tik ėmėmės domėtis energetikos sektoriumi, buvome išvadinti „kvaileliais“, užpulti viešojoje erdvėje ir maišomi su žemėmis.
Vertinant jau iš šiandieninės perspektyvos, panašu, kad tokių „kvailelių“ jūs daugiau ir nepamatysite, nes be mūsų daugiau nieko ir nebeliko, bent jau parlamente, ypač kai paaiškėjo, kad už energetikos asų virvelių tampomi ir S. Skvernelis su savo grupe. Aiškėjantys faktai, jog konservatoriai tiesiogiai dalyvavo „Igničio“ privatizavime yra eilinis patvirtinimas G. Landsbergio žodžių, apie jo ir S. Skvernelio glaudų bendradarbiavimą praėjusioje Seimo kadencijoje. Gaila, kad tai vyko už uždarų durų, o mes apie tai neturėjome nei mažiausio supratimo“, – teigia R. Karbauskis.
Politikas primena ir tai, kad dar 2020 m., kai D. Kreivys buvo tvirtinamas ministru, prezidentui buvo duotas pažadas, kad prie energetikos ministro dirbs „prižiūrėtojas“, kuris neva atidžiai stebės, ar D. Kreivys neturi kokio nors interesų konflikto.
„Labai suprantamas buvo prezidento nerimas anuomet skirti ministru konservatorių siūlomą asmenį, kuris jau buvo atstatydintas iš konservatorių Vyriausybės 2011 m., nes būdamas ministru skyrė pinigus savo mamos valdomai įmonei“, – sako „valstiečių“ lyderis ir teigia, kad dabar visų akys krypsta į prezidento veiksmus.
Priminta ir garsioji I. Šimonytės frazė
R. Karbauskis priminė ir prieš keletą metų ištartą, dabar jau garsiąją premjerės I. Šimonytės frazę.
2020 m. sudarant koaliciją I. Šimonytė teigė, jog visuomenėje kylant abejonių dėl vieno ar kito politiko veiklos, politikas turi prisiimti atsakomybę anksčiau, negu kažkokia galutinio teismo instancija tai padaryti įpareigoja.
„Norėčiau tikėtis, kad jeigu man tektų vadovauti Vyriausybei, tai bet kuris Vyriausybės narys, pakliuvęs į kažką panašaus – ko nenorėčiau tikrai sulaukti, bet neatmeskime nieko pasaulyje ir nieko gyvenime – tikrai susiprastų ir pasitrauktų pats ir nereikėtų jo varyti varu nei prezidentui, nei ministrui pirmininkui, nei visam Seimui kartu surėmus pečius“, – tuomet kalbėjo dar tik būsima premjerė[3].
Paklausta, ką darytų, jei toks tariamas ministras vis dėlto nesitrauktų, I. Šimonytė tuomet atsakė, jog pasitrauktų pati.
Taip ji kalbėjo įvertindama iš posto nepanorusio trauktis, buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus skandalą. Prezidentas tuomet aktyviai ragino ministrą palikti postą, tačiau Vyriausybė su S. Skverneliu priešakyje stojo ginti ministro[4].
Tą patį scenarijų matome ir šiandien. I. Šimonytė vakar teigė, kad situacija dėl energetikos ministro D. Kreivio sąsajų su „Igničio grupe“ jai yra žinoma, o ją nustebino šioje situacijoje įžiūrimas interesų konfliktas.
„Turint mintyje, kad Energetikos ministerija – nors „Ignitis“ ir yra energetikos įmonė – tikrai nevaldo šios įmonės akcijų, nepriima sprendimų dėl įmonės veiklos. Tiesą sakant, nedalyvauja jokiuose valdymo organuose ar kažkokiu būdu gali paveikti įmonės sprendimą išmokėti dividendus“, – sakė I. Šimonytė, nors ir paragino sulaukti atitinkamų institucijų įvertinimo[5].
Konservatorių pirmininkas G. Landsbergis teigė, kad buvo labai aiškiai deklaruota, jog su energetikos ministru D. Kreiviu susijusi įmonė, turinti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ akcijų, yra ne Energetikos ministerijos pavaldume, o tai neva rodo, kad ministras neturi įtakos „Ignitis grupei“.
„Man atrodo, kad vakar buvo labai aiškiai paaiškinta, jog įmonė, kurios akcijas, ne jis pats, o antrinė jo įmonių grupės įmonė įsigijo, yra ne Energetikos ministerijos pavaldume. Tai reiškia, net teoriškai jis neturi įtakos tai įmonei“, – teigė G. Landsbergis[6].
Prezidentūra pabrėžė, kad visuomenei neturi kilti nė mažiausių abejonių, kad energetikos ministro sprendimai gali būti paveikti jo privačių interesų.
R. Žemaitaitis ragina D. Kreiviui dėti antrankius
Vis dėlto, valdančiųjų teiginiais tiki vis mažiau kolegų.
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis bene aršiausiai kritikuoja D. Kreivio skandalą ir konservatorių paramą ministrui.
„Ei, konservatoriai ir kiti valdantieji, aš jums tuoj ne postą i feisbuką dėsiu, o antrankius!!!“, – savo feisbuko paskyroje rašo parlamentaras[7].
Politikas taip pat pabrėžė, kad nuo pat rugpjūčio mėnesio viešai skelbia, apie tai, kas dedasi su energetika ir kaip „suinteresuoti asmenys, ministrai ir jų pakalikai bando pasišildyti rankas bei prisiplėšti nemažai turto“:
„Ar gali būti geriau, kai pats kontroliuoju akcijų prekybą ir pats jas perku?!?!?! Ar gali būti geriau, kai ne aš, o mano įmonė, kuri taip pat nėra visiškai mano, manipuliuoja Igničio akcijomis??? Na, gal ir ne visai aš, o koks nors Kreivys“, – rašo R. Žemaitaitis.
Tuo tarpu politinis veikėjas Gintaras Furmanavičius feisbuke pasidalino duomenimis apie tai, jog elektros tinklą valdanti UAB „Catus“ ir prieš mokesčius, ir po mokesčių pasiekia ne mažesnį, nei 96 procentų pelningumą.
G. Furmanavičiaus paskelbti duomenys nurodo, jog įmonės grynasis pelningumas 2019 m. siekė 96,65 proc., 2020 m. – 98,35 proc., o 2021 m. – 96,00 proc[8].
Įvertinus tokius skaičius, dalis visuomenės kvestionuoja, kaip šia situacija jau anksčiau nesusidomėjo atsakingos institucijos, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).
Kreiptasi į specialią komisiją
Politikams ir visuomenei toliau reiškiant pyktį dėl neskaidrių energetikos ministro veiksmų, grupė parlamentarų kreipėsi į specialią komisiją. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai trečiadienį kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją[9].
Parlamentarai prašo įvertinti galimą finansų viceministro Gedimino Norkūno interesų konfliktą ir energetikos ministro D. Kreivio potencialų privatų interesą planuojant ir vertinant įmonės „Ignitis grupė“ investicinius projektus.
„Ministro ir viceministro pareigybėms keliami aukščiausi skaidrumo ir viešumo standartai. Jie tiesiogiai turi įtakos priimant ar siūlant sprendimus dėl jų ministerijų kuruojamose srityse veikiančių įmonių veiklos. O turimos akcijos įmonėse neša dar ir asmeninę finansinę naudą. Kreipdamiesi prašome įvertinti kilusias abejones ir arba jas patvirtinti, arba paneigti“, – teigia Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.
Ekspertai abejoja, jog ministras bus patrauktas atsakomybėn
Į Lietuvos politinėje padangėje kilusį skandalą jau sureagavo ir politikos apžvalgininkai bei ekspertai. Politologas Vytautas Dumbliauskas pastebi, kad D. Kreivio atveju, vis išlenda jo verslo interesai, kurių, kaip politikas, jis neturėtų turėti.
„2008–2012 metais, kai valdžioje buvo A. Kubiliaus Vyriausybė, išlindo informacija, kad D. Kreivio motinos įmonė (nors visi suprato, kad tai yra jo įmonė, perrašyta jos vardu), laimėjo europinių pinigų, kuriuos skirstė Ūkio ministerija, o jis buvo ūkio ministras. D. Grybauskaitė tada pareikalavo, kad D. Kreivys atsistatydintų. A. Kubilius ministrą ilgai gynė, bet D. Grybauskaitė laikėsi savo ir D. Kreivys turėjo pabaigti savo ministro karjerą“, – priminė V. Dumbliauskas[10].
Politologas teigia, kad dabar konservatoriai irgi gins D. Kreivį, nes jie gali būti tikri, kad G. Nausėda ministro posto nereikalaus, o opozicija ministrui interpeliaciją jau rengė, jis ją atlaikė.
„G. Nausėda jau nudegė rankas su buvusiu susisiekimo ministru J. Narkevičiumi. Prezidentas pareikalavo, kad J. Narkevičius atsistatydintų, o tuometis premjeras S. Skvernelis tik viešai pasišaipė. Tai ir mūsų Konstitucijos autorių kaltė – be prezidento parašo Vyriausybė negali būti patvirtinta, o jeigu koks ministras paskui praranda prezidento pasitikėjimą, jis neturi jokių galios svertų tą ministrą patraukti“, – teigia V. Dumbliauskas.
Gali turėti ir rimtų pasekmių valdantiesiems
Politologė Rima Urbonaitė mano, kad ši situacija gali turėti rimtų politinių pasekmių valdantiesiems.
„Politikai turi žinoti vieną pagrindinę taisyklę – skaidrumas, skaidrumas ir dar kartą skaidrumas.
Jeigu esi politikas, jau nekalbant apie tai, kad esi ministro kėdėje, natūralu, kad bet kokie tavo galimi ryšiai, galimos sąsajos turi iš karto būti skaidriai deklaruoti. Panašu, kad politikai vis dar nesugeba šito įsisąmoninti“, – įvertino R.Urbonaitė.
Politikos ekspertės teigimu, dabar matoma reputacinė problema.
„Keista, kad politikai po tiek metų sugeba lipti ant to paties grėblio, ypač, kad tai daro D. Kreivys, kuris jau yra dėl to turėjęs reputacinių problemų, kurios jį jau yra privertusios palikti ministro postą“, – taip pat priminė R. Urbonaitė.
Savo ruožtu ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, jog D. Kreivys ryšį su energetikos įmone deklaruoti tiesiog privalėjo.
„Pagal galiojančias tvarkas, reikia deklaruoti. Jeigu iš tiesų turi vieną ar dvi akcijas, simboliškai, yra tam tikras protingumo principas, bet deklaruoti interesus vis tiek reikia, nes interesas jau yra“, – pabrėžė ekonomistas.
Skandalas, kokį regėjome jau seniai
LRT atliktame tyrime antradienį atskleista apie finansų viceministro G. Norkūno ir energetikos ministro D. Kreivio galimus interesų konfliktus, nedeklaravus ryšių su energetikos įmone.
G. Norkūnas yra „Igničio grupės“ akcininkas ir gauna dividendus. Tačiau kartu jis pagal pareigybės aprašymą kuruoja „Ignitis grupę“. Politikas viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje galimai šį faktą nurodė tik po to, kai su juo susisiekė žurnalistai.
Tarp „Ignitis grupės“ akcininkų yra ir su Lietuvos energetikos ministru D. Kreiviu susijusi įmonė. Energetikos ministras D. Kreivys yra deklaravęs jam priklausančias 40 proc. UAB „Catus“ akcijų.
