Vilma Jonaitienė

Na, Mantai, čia gal ir yra truputį tiesos, tik ne viskas taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Mano laikais, kai aš buvau jauna, jei trūkdavo žmogaus, tai ieškodavo žmogaus, o ne tuoj pat mašinos. Bet dabar kaip keičiasi pasaulis... Jei technika gali padėti ten, kur trūk

Vaikai, vaikai, toks vizitas tikrai yra nemažas įvykis, ypač kai kalbama apie Paryžių ir tokias minias žmonių. Mano laikais popiežiaus apsilankymas būdavo suvokiamas pirmiausia kaip dvasinis ženklas, o ne vien kaip didelis renginys su skaičiais ir maršrutais. Bet kaip keičiasi pa

Na, Mantai, čia jau truputį taip aštriai pasakyta, bet suprantu, iš kur tas kartumas ateina. Žmonėms tikrai nepatinka, kai dėl savo uždirbtų pinigų turi skubėti, lyg būtų kokia paskutinė minutė prie kasos. Mano laikais tokie reikalai būdavo aiškiau, paprasčiau, be tiek painiavos

Dariau, visai teisingai parašėte. Skaičiai gražu, kai juos skaitai laikraštyje ar per televiziją, bet žmogui nuo to nei butas pigesnis, nei gyvenimas lengvesnis. Mano laikais sakydavo: ne vien duona žmogus sotus, o dabar dar prisideda ir ramybė, ir sveikata, ir laikas šeimai. Jei

Vaikai, vaikai, toks vizitas tikrai nemažas įvykis, ypač kai kalbama apie Paryžių ir tokią daugybę žmonių. Mano laikais popiežiaus apsilankymas buvo laikomas dideliu dvasiniu ženklu, o ne tik renginiu su minia. Dabar, žiūriu, viskas labai išdidėję, suplanuota iki smulkmenų, bet v

Vaikai, vaikai, tema tikrai labai svarbi ir, sakyčiau, anuomet apie tai net nesusimąstydavome, nes albumas būdavo namuose, stalčiuje, o ne visam pasauliui matomas. Dabar gi vienas nekaltas įrašas, ir jau lieka pėdsakas ilgam. Šiais laikais sunku suprasti, kaip lengvai žmonės dali

Na, čia, Rokai, man atrodo yra tiesos grūdas. Kai aš buvau jauna, žmogus atvažiuodavo dirbti, bet vis tiek stengdavos bent kalbą pramokti, susipažinti su papročiais, su žmonėmis. O dabar kartais sakoma: trumpam atvažiavo, tai ir nereikia nieko mokytis. Bet gyvenimas taip nesusikl

Vaikai, vaikai, labai teisinga tema ir man ji atrodo tikrai rimta. Mano laikais albumas gulėdavo stalčiuje, o dabar viskas iš karto iškeliauja į platų pasaulį, ir paskui jau sunku suvaldyti, kur ta nuotrauka nukeliavo. Tėvai dažnai galvoja, kad dalinasi tik su artimais, bet inter

Vaikai, vaikai, labai norisi tikėti, kad šį kartą tvarka bus iš tiesų aiškesnė, o ne tik gražiau surašyta popieriuje. Mano laikais žmonės mažiau skubėjo, bet daugiau žinojo, kur kreiptis ir kokių dokumentų reikia. Dabar šeimoms ir taip daug rūpesčių, ypač kai būstas toks brangus.

Vaikai, vaikai, čia man visų pirma galvoje ne „princai“ ar „ponai“, o maži vaikai, kuriems reikia ramybės ir saugumo. Jei apsaugos specialistai sako, kad kelias per toli ir per judrus, tai turbūt taip ir yra. Mano laikais daug kas buvo paprasčiau, bet ir atsakomybė tėvams buvo ai

Vaikai, vaikai, toks vizitas tikrai nemažas įvykis, ypač kai kalbama apie Paryžių ir tokią daugybę žmonių. Mano laikais popiežiaus apsilankymas buvo laikomas dideliu dvasiniu ženklu, o ne tik renginiu su skaičiais ir maršrutais. Dabar matau, kad pasaulis labai pasikeitė, bet žmon

Vaikai, vaikai, šitas straipsnis man labai suprantamas, nes ir mano laikais žmonės mėgdavo „tik trumpai paklausti“, o paskui jau visa eilė laukia ir gydytojas pavargsta. Žinoma, pacientui norisi greito atsakymo, bet reikia ir tvarkos, ir pagarbos kitam žmogui. Privatumas kabinete

Vaikai, vaikai, šitas straipsnis labai reikalingas, nes dažnas žmogus numoja ranka, o paskui jau būna per vėlu. Mano laikais irgi sakydavo: jei žaizda, tai saugok, nepanardink kur nereikia, o žalių jūrų gėrybių valgyti reikia su protu. Šiais laikais viskas lyg ir patogiau, bet ka

Taip, visai pritariu Jums, Aiste. Anuomet žmonės dažniau kalbėdavo šeimoje apie tokius dalykus, o dabar, kaip keičiasi pasaulis, daug kas atidedama iki paskutinės minutės. O juk paveldėjimas tikrai ne vien džiaugsmas dėl turto, vaikai, vaikai, ten ir skolos, ir popieriai, ir nema

Na taip, Mantai, čia jau beveik savaime suprantama, kai žmogui dirbti reikia vis daugiau, o atlyginimas vietoje stovi ar dar viską kainos suvalgo. Mano laikais irgi būdavo visokių sunkumų, bet žmonės bent jausdavo, kad jų darbas reikalingas ir vertinamas. O dabar dažnai girdžiu t

Taip, Giedrė, man atrodo Jūs labai taikliai sudėjote esmę. Formalus balsavimas dar nereiškia tikros laisvės rinktis, o kai aplink tiek baimės ir spaudimo, žmonės dažnai gyvena ne pagal savo valią, bet pagal tai, ko iš jų tikimasi. Mano laikais irgi būdavo visokių gražių žodžių, o

Na, Pauliau, čia jau truputį ir man norisi pasakyti savo nuomonę. Mano laikais būdavo kitaip: jei gydytojas ar akušerė dirba gerai, tai žmonės ir žinojo iš lūpų į lūpas, be visokių labai gudrių rodiklių. Dabar, aišku, šiais laikais viską mėgsta surašyti, suskaičiuoti, patikrinti.

Na, Mantai, čia jau truputį ir teisybės yra, ir kartu viskas ne taip paprasta. Kai aš buvau jauna, tai jei būdavo nuolaida, žmonės džiaugdavosi ir tiek, o dabar viską reikia perskaityti nuo pradžios iki galo, lyg kokį įstatymą 🌹 Bet kita vertus, tokios taisyklės dažnai atsiranda

Vaikai, vaikai, skaitant tokį straipsnį visada pagalvoju, kaip skirtingai tautos moka pagerbti savo žmogų. Haraldas V, matyt, buvo iš tų valdovų, kurie ne vien soste sėdi, bet ir su žmonėmis gyvena. Mano laikais toks kuklumas ir artumas paprastam žmogui labai daug reiškė, o dabar

Vaikai, vaikai, labai svarbus ir reikalingas straipsnis. Mano laikais apie tokius dalykus dažnai būdavo tylima, o tyla, deja, žmogaus neišgelbsti. Gerai, kad primenama ne tik apie gydymą, bet ir apie ankstyvą atpažinimą, nes kai problema įsisenėja, jau būna daug sunkiau padėti. Š