Prieš priimant palikimą svarbu išsiaiškinti ne vien turto vertę, bet ir galimas skolas
Mirus artimajam jo turtas automatiškai neatitenka vien tam šeimos nariui, kuris gyveno kartu, prižiūrėjo namus ar apmokėjo sąskaitas. Kai testamento nėra, paveldėjimas Lietuvoje vyksta pagal Civiliniame kodekse nustatytą įpėdinių eilę. Įstatymas lemia, kas gali paveldėti, kokia turto dalis tenka sutuoktiniui ir kada prie palikimo kviečiami tolimesni giminaičiai.
Paveldimas ne tik butas, namas, žemė, automobilis ar pinigai banko sąskaitoje. Į palikimą gali patekti paskolos, neapmokėtos sąskaitos, mokestinės nepriemokos ir kiti finansiniai įsipareigojimai. Todėl prieš priimant palikimą svarbu išsiaiškinti ne vien turto vertę, bet ir galimas skolas.
2026 metais pagrindinės paveldėjimo be testamento taisyklės nesikeičia: palikimui priimti paprastai skiriami trys mėnesiai, artimiausi šeimos nariai paveldimo turto mokesčio nemoka, o nežinant palikėjo finansinės padėties saugiausia apsvarstyti palikimo priėmimą pagal turto apyrašą. Keičiasi dalis administravimo – notarai ir Valstybinė mokesčių inspekcija pradeda tiesiogiai keistis paveldimo turto apmokestinimui reikalingais duomenimis.
Be testamento turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka
Paveldėjimas pagal įstatymą taikomas tada, kai žmogus nepaliko galiojančio testamento arba testamentu paskirstė ne visą savo turtą. Tokiu atveju pats palikėjas nebėra nustatęs, kam turi atitekti konkretus būstas, santaupos ar kitas turtas, todėl įpėdinius ir jų dalis apibrėžia Civilinis kodeksas.
Palikimas atsiranda žmogaus mirties momentu. Tačiau vien giminystės ryšio nepakanka, kad įpėdinis galėtų laisvai disponuoti palikėjo butu, automobiliu ar banko sąskaita. Palikimą reikia priimti, atlikti paveldėjimo procedūrą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Paveldėjimas apima mirusio žmogaus turtines teises ir pareigas bei kai kurias asmenines neturtines teises. Į palikimą nepatenka teisės ir pareigos, neatsiejamai susijusios su pačiu žmogumi, pavyzdžiui, teisė į išlaikymą. Tačiau dauguma finansinių prievolių po mirties neišnyksta.
Pirmiausia paveldi vaikai, vėliau kviečiami kiti giminaičiai
Pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, įskaitant įvaikius ir po palikėjo mirties gimusius jo vaikus. Jie paveldi lygiomis dalimis. Jeigu pirmos eilės įpėdinių nėra, palikimas pereina antros eilės įpėdiniams – tėvams, įtėviams ir vaikaičiams.
Trečiajai eilei priklauso palikėjo seneliai iš abiejų tėvų pusių ir provaikaičiai. Ketvirtos eilės įpėdiniai yra broliai, seserys bei proseneliai. Penktoje eilėje yra brolių ir seserų vaikai, taip pat palikėjo tėvų broliai bei seserys. Šeštai eilei priskiriami palikėjo tėvų brolių ir seserų vaikai.
Žemesnės eilės giminaičiai paprastai paveldi tik tada, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių, jie palikimo nepriėmė, jo atsisakė arba neteko teisės paveldėti. Tam tikrais atvejais veikia paveldėjimas atstovavimo teise: mirusio vaiko dalį gali perimti jo vaikai, tačiau konkreti šeimos situacija turi būti vertinama pagal Civilinio kodekso nuostatas.
Jeigu nėra nei įpėdinių pagal įstatymą, nei įpėdinių pagal testamentą, palikimas gali pereiti valstybei. Tas pats gali nutikti, kai nė vienas įpėdinis nepriima palikimo arba visi jo atsisako.
Sutuoktinio paveldėjimo dalis priklauso nuo kitų įpėdinių
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su palikėjo vaikais ir jų yra ne daugiau kaip trys, neskaičiuojant paties sutuoktinio, jam tenka ketvirtadalis palikimo. Likusi dalis padalijama vaikams.
Jeigu pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su jais. Paveldėdamas su antros eilės įpėdiniais sutuoktinis gauna pusę palikimo. Kai nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių, pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Paveldėjimo dalies negalima painioti su sutuoktinio nuosavybe bendrame šeimos turte. Jeigu būstas ar kitas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirmiausia nustatoma pergyvenusiam sutuoktiniui priklausanti jo dalis. Paveldima tik mirusiam sutuoktiniui priklausiusi turto dalis. Konkreti proporcija gali priklausyti nuo turto įsigijimo aplinkybių, vedybų sutarties ir kitų dokumentų.
Nesusituokęs partneris vien dėl bendro gyvenimo įstatyminiu įpėdiniu netampa. Net keliolika metų kartu gyvenęs žmogus, nesant testamento ar kito teisinio pagrindo, gali neturėti teisės paveldėti partnerio turto. Ši aplinkybė ypač svarbi poroms, kartu įsigijusioms būstą ar investavusioms į vienam partneriui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Palikimui priimti skiriami trys mėnesiai
Įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Praktikoje tai reiškia, kad nereikėtų laukti, kol bus surinkti visi dokumentai ar šeimos nariai susitars dėl turto padalijimo. Per nustatytą laiką pirmiausia būtina išreikšti valią priimti palikimą.
Pareiškimas teikiamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsiradimo vieta paprastai siejama su paskutine nuolatine mirusio žmogaus gyvenamąja vieta. Notaras patikrina duomenis apie palikėją, įpėdinius, testamentus, registruotą turtą ir pradeda paveldėjimo bylą.
Civilinis kodeksas taip pat pripažįsta faktinį palikimo priėmimą, kai įpėdinis pradeda paveldimą turtą valdyti kaip savo: juo rūpinasi, moka su juo susijusias išlaidas, saugo ar kitaip aiškiai perima kontrolę. Tačiau vienkartinis sąskaitos apmokėjimas ar daiktų saugojimas dar ne visada įrodo palikimo priėmimą. Kilus ginčui faktą gali tekti nustatyti teisme, todėl pareiškimas notarui paprastai suteikia daugiau teisinio aiškumo.
Praleistą trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas pasibaigus terminui taip pat gali būti priimtas be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Vis dėlto vien nežinojimas apie terminą savaime negarantuoja, kad jis bus atkurtas.
Palikimo galima atsisakyti tik viso
Įpėdinis gali per tris mėnesius atsisakyti palikimo, pateikdamas pareiškimą notarui. Atsisakymo pasekmės tokios pačios kaip palikimo nepriėmimo – asmuo negauna nei turto, nei su juo pereinančių pareigų.
Negalima priimti buto, bet atsisakyti paskolos, arba paveldėti pinigus ir atmesti kitą nepatogią turto dalį. Palikimo atsisakyti su sąlygomis, išlygomis ar tik iš dalies neleidžiama. Sprendimas apima visą konkrečiam įpėdiniui tenkantį palikimą.
Atsisakyti palikimo taip pat nebegalima, jeigu įpėdinis notarui jau pateikė pareiškimą, kad palikimą priima, arba paprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl prieš pateikiant pareiškimą verta įvertinti palikėjo įsipareigojimus ir pasirinkti tinkamą priėmimo būdą.
Paveldimos skolos gali viršyti turto vertę
Kartu su palikėjo turtu įpėdiniams gali pereiti būsto paskola, vartojimo kreditai, skolos privatiems asmenims, mokestinės prievolės, neapmokėti komunaliniai mokesčiai ir kiti teisėti kreditorių reikalavimai. Hipoteka ar kitas turto suvaržymas dėl savininko mirties paprastai neišnyksta.
Įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti arba pateikdamas paprastą pareiškimą notarui, už palikėjo skolas iš esmės atsako visu savo turtu. Kai taip palikimą priima keli įpėdiniai, įstatymas numato solidarią jų atsakomybę.
Tai reiškia, kad skolos rizikos negalima vertinti vien pagal paveldimo būsto ar automobilio išvaizdą. Nekilnojamasis turtas gali būti įkeistas, palikėjas gali būti laidavęs už kito asmens paskolą, turėti nebaigtų teisminių ginčų arba skolų, kurios paaiškėja tik po kelių mėnesių.
Prieš priimant palikimą verta patikrinti turimus kredito dokumentus, bankų pranešimus, antstolių vykdomas bylas, hipoteką, mokesčių nepriemokas ir kitus įsipareigojimus. Ne visą informaciją artimieji gali gauti dar nepradėję paveldėjimo bylos, todėl esant neaiškumų svarbus tampa turto apyrašas.
Turto apyrašas apsaugo asmeninį įpėdinio turtą
Priimdamas palikimą pagal turto apyrašą įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu skolų suma viršija palikimo vertę, kreditoriai negali trūkstamos dalies išieškoti iš įpėdiniui anksčiau priklausiusio būsto, santaupų ar atlyginimo.
Norėdamas pasirinkti šį būdą įpėdinis kreipiasi į notarą. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį per dvi savaites reikia pateikti vykdyti antstoliui. Apyraše surašomas visas palikimą sudarantis turtas, jo vertė, žinomos palikėjo skolinės teisės, pareigos, kreditoriai ir skolininkai.
Pagal 2026 metais galiojančias taisykles antstolis turto apyrašą paprastai sudaro per vieną mėnesį nuo reikalingų dokumentų gavimo. Kai turto yra keliose vietose arba kreditorių daug, terminas gali siekti tris mėnesius. Jeigu bent vienas įpėdinis palikimą priima pagal apyrašą, visi kiti įpėdiniai taip pat laikomi jį priėmusiais pagal turto apyrašą.
Įpėdinis privalo pateikti teisingus ir išsamius duomenis. Sąmoningai nuslėpus turtą, kreditorius ar skolas, į apyrašą įrašius neegzistuojančią skolą arba laiku jo nepapildžius, apsauga gali būti prarasta. Tokiu atveju įpėdinis gali tapti atsakingas visu savo turtu.
Paveldimo turto mokestis artimiesiems netaikomas
Paveldimo turto mokestis Lietuvoje netaikomas pergyvenusio sutuoktinio paveldimam turtui. Jo taip pat nemoka vaikai ir įvaikiai, tėvai ir įtėviai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys, globėjai, rūpintojai, globotiniai ir rūpintiniai.
Tolimesniems giminaičiams ir giminystės ryšio neturintiems įpėdiniams gali atsirasti prievolė mokėti paveldimo turto mokestį. Apmokestinamoji vertė sudaro 70 proc. visos nustatytos paveldimo turto vertės. Kai ši apmokestinamoji vertė neviršija 150 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. tarifas, o ją viršijus – 10 proc. tarifas.
Svarbu, kad tarifų riba taikoma apmokestinamajai, o ne visai turto vertei. Pavyzdžiui, jeigu paveldėto turto nustatyta vertė yra 100 tūkst. eurų, apmokestinamoji vertė sudaro 70 tūkst. eurų. Jeigu įpėdiniui netaikoma giminystės lengvata, mokestis būtų skaičiuojamas nuo šių 70 tūkst. eurų.
Mokesčiu neapmokestinama ir paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų. Savivaldybės taryba gali mokestį sumažinti, nuo jo atleisti arba jo sumokėjimą atidėti ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Mokestis sumokamas prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą
Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, atskiros paveldimo turto deklaracijos teikti nereikia. Kai mokestis priklauso, jis paprastai sumokamas prieš notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Išimtis taikoma, jeigu savivaldybė mokėjimą atidėjo arba įpėdinį nuo jo atleido.
Kitokia tvarka taikoma nuolatiniam Lietuvos gyventojui, paveldėjusiam turtą užsienio valstybėje. Tokį turtą reikia deklaruoti ir mokestį sumokėti iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Tarptautinio paveldėjimo atveju gali tekti vertinti ir užsienio valstybės mokesčius bei dvigubo apmokestinimo klausimus.
Paveldimo turto mokestis nėra vienintelė galima išlaida. Įpėdiniams gali tekti mokėti už notaro veiksmus, registrų duomenis, nekilnojamojo turto įregistravimą, vertinimą, antstolio sudaromą apyrašą ar teisines paslaugas. Todėl net nuo paveldimo turto mokesčio atleistas artimas giminaitis paveldėjimo procedūros nebūtinai užbaigs nemokamai.
2026 metais mažėja atskirų kreipimųsi į VMI
2026 metais patvirtinta paprastesnė duomenų perdavimo tvarka, pagal kurią notarai ir Valstybinė mokesčių inspekcija tiesiogiai keičiasi informacija, reikalinga paveldimo turto apmokestinamajai vertei nustatyti. Anksčiau gyventojui galėjo tekti pačiam kreiptis į VMI dėl atitinkamos pažymos.
Pagal naują modelį notaro pateiktos informacijos pagrindu VMI parengia pažymą apie paveldimo turto apmokestinamąją vertę. Joje nurodoma ir preliminari mokėtino paveldimo turto mokesčio suma. Pažyma perduodama notarui ir pačiam paveldėtojui.
Šis pakeitimas nereiškia, kad panaikinamas paveldimo turto mokestis, trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas ar įpėdinio pareiga pateikti reikalingą informaciją. Supaprastinama tik dalis duomenų apykaitos tarp institucijų.
Paveldėtą turtą įpėdiniai gali pasidalyti susitarimu
Kai palikimą priima keli įpėdiniai, jiems dažniausiai atsiranda bendroji dalinė nuosavybė. Tai nereiškia, kad vienam automatiškai tenka virtuvė, kitam kambarys, o trečiam žemės sklypo dalis. Kiekvienam priklauso ideali viso paveldėto turto dalis.
Įpėdiniai gali paveldėtą turtą pasidalyti bendru susitarimu. Nekilnojamojo turto padalijimas turi būti įforminamas notarine sutartimi ir įregistruojamas viešame registre. Susitarime vienam įpėdiniui gali būti perduodamas būstas, kitam – santaupos ar kitas turtas, prireikus numatant kompensaciją.
Jeigu įpėdiniai nesusitaria, ginčą dėl turto padalijimo sprendžia teismas. Tokie procesai gali užtrukti ir pareikalauti turto vertinimo, ekspertizių bei teisinių išlaidų. Todėl dar iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo verta aiškiai aptarti, kas naudosis turtu, kas dengs jo išlaikymo sąnaudas ir ar kuris nors įpėdinis sieks išpirkti kitų dalis.
Šaltiniai
„Infolex“. (2026). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė. https://www.infolex.lt/ta/57542
„Valstybinė mokesčių inspekcija“. (2026). Paveldimo turto mokestis. https://www.vmi.lt/evmi/paveldimo-turto-mokestis1
„Lietuvos Respublikos finansų ministerija“. (2026). Notarai ir VMI tiesiogiai keisis duomenimis apskaičiuojant paveldimo turto apmokestinamąją vertę. https://finmin.lrv.lt/en/news/notaries-and-sti-will-exchange-data-directly-when-calculating-the-taxable-amount-of-inheritance-property-b7l9/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai paaiškina paveldėjimo be testamento taisykles Lietuvoje, kas yra svarbu skaitytojams, norintiems suprasti šią temą. Informacija yra naudinga ir aktuali, ypač artėjant 2026 metams.
Straipsnis pateikia tikslią ir aiškią informaciją apie paveldėjimo be testamento taisykles Lietuvoje, remiasi Civiliniu kodeksu ir nekuria dezinformacijos. Informacija yra aktuali ir naudinga skaitytojams.
Straipsnis yra aktualus, nes paveldėjimo klausimai yra svarbūs daugeliui Lietuvos gyventojų, ypač artėjant 2026 metams, kai bus taikomos naujos taisyklės. Informacija apie paveldėjimo procesą ir mokesčius yra reikšminga, kad žmonės galėtų tinkamai planuoti ir priimti sprendimus.
Straipsnis pateikia svarbią ir naudingą informaciją apie paveldėjimo be testamento taisykles Lietuvoje, kas yra aktualu daugeliui žmonių. Jame aiškiai išdėstyti įstatymai ir procedūros, kas padeda skaitytojams geriau suprasti paveldėjimo procesą.
Straipsnis yra informatyvus ir pateikia aiškią informaciją apie paveldėjimo be testamento taisykles Lietuvoje, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, todėl jis yra psichologiškai saugus.
