Rusijoje prasidėjo pirmieji parlamento rinkimai nuo invazijos į Ukrainą
Rusijoje penktadienį, rugsėjo 18 dieną, prasidėjo tris dienas truksiantis balsavimas Valstybės Dūmos rinkimuose. Tai pirmieji šalies parlamento rinkimai nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Rinkėjai sprendžia, kas užims 450 vietų žemuosiuose Rusijos parlamento rūmuose. Pusė parlamentarų renkama pagal partijų sąrašus, o kita pusė – vienmandatėse apygardose. Balsavimas baigsis rugsėjo 20 dieną.
Rezultatas iš esmės nelaikomas neaiškiu. Prognozuojama, kad prezidentą Vladimirą Putiną remianti „Vieningoji Rusija“ išsaugos tvirtą daugumą, o likusias vietas daugiausia pasidalys vadinamosios sisteminės opozicijos partijos, svarbiausiais valstybės politikos klausimais remiančios Kremlių.
V. Putinas balsavimą susiejo su pergale kare
Prieš rinkimus per televiziją į šalies gyventojus kreipęsis V. Putinas balsavimą tiesiogiai susiejo su Rusijos karu Ukrainoje. Prezidentas teigė, kad dalyvavimas rinkimuose padės užtikrinti šalies pergalę ir parodys visuomenės ryžtą išorės spaudimo akivaizdoje.
Tokiu būdu įprastas parlamento rinkimas paverčiamas ne tik vidaus politikos, bet ir karo palaikymo demonstracija. Kremlius siekia rinkėjų aktyvumą bei valdančiosios partijos rezultatą pateikti kaip įrodymą, kad visuomenė pritaria dabartiniam politiniam kursui.
Vis dėlto rinkimai gali būti svarbūs valdžiai ne vien dėl viešai skelbiamo rezultato. Aktyvumo lygis, regioniniai skirtumai ir kandidatų surinkti balsai gali parodyti, kur karo nuovargis bei ekonominės problemos jau pradeda veikti gyventojų nuotaikas.
Realios politinės konkurencijos beveik neliko
Rinkimai vyksta griežtai kontroliuojamoje politinėje aplinkoje. Didelė dalis ryškiausių Kremliaus kritikų yra įkalinti, gyvena užsienyje arba nebegali dalyvauti politinėje veikloje. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės užblokuotos arba priverstos dirbti iš užsienio, o vieša karo kritika gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Rusijos Aukščiausiasis Teismas rugpjūtį pašalino liberalią partiją „Jabloko“ iš partijų sąrašų. Ji buvo vienintelė oficialiai registruota politinė jėga, viešai reikalavusi nutraukti ugnį Ukrainoje. Teismas nurodė, kad partija pažeidė rinkimų finansavimo ir agitacijos taisykles, tačiau jos vadovai kaltinimus atmetė kaip politiškai motyvuotus.
Kai kuriems „Jabloko“ atstovams leista kandidatuoti vienmandatėse apygardose, tačiau jų galimybės patekti į parlamentą vertinamos kaip menkos. Visos pagrindinės rinkimuose dalyvaujančios partijos iš esmės palaiko karą arba vengia tiesiogiai prieštarauti Kremliaus politikai.
Balsuojama ir okupuotose Ukrainos teritorijose
Rusija rinkimus rengia ne tik savo tarptautiniu mastu pripažintoje teritorijoje, bet ir okupuotame Kryme bei keturiose iš dalies užimtose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono.
Maskva šias teritorijas paskelbė Rusijos dalimi, nors jos net nėra visiškai kontroliuojamos Rusijos kariuomenės. Ukraina ir didžioji tarptautinės bendruomenės dalis aneksijos nepripažįsta, todėl jose organizuojamas balsavimas nelaikomas teisėtu.
Ukrainos valdžia anksčiau perspėjo, kad okupacinei administracijai padedantys rinkimų organizatoriai gali būti patraukti atsakomybėn. Kyjivas tokį balsavimą vertina kaip dar vieną mėginimą politiškai įtvirtinti karine jėga užgrobtų teritorijų kontrolę.
Trijų dienų balsavimas kelia skaidrumo klausimų
Galimybė Rusijoje balsuoti kelias dienas buvo pradėta plačiau taikyti per COVID-19 pandemiją. Valdžios institucijos tai aiškina patogumu rinkėjams ir siekiu sumažinti žmonių srautus rinkimų apylinkėse.
Nepriklausomi stebėtojai ir opozicija tvirtina, kad kelias dienas vykstantį balsavimą sunkiau prižiūrėti. Didesnę laiko dalį biuleteniai saugomi rinkimų komisijų patalpose, o stebėtojų galimybės nuolat tikrinti procesą yra ribotos.
Papildomų abejonių kelia elektroninis balsavimas. Kritikai teigia, kad jo rezultatų beveik neįmanoma nepriklausomai patikrinti, o ankstesniuose rinkimuose internetu atiduoti balsai kai kuriose apygardose pakeitė iki tol pirmavusių opozicijos kandidatų rezultatą.
Karas vis labiau veikia kasdienį rusų gyvenimą
Nors valdžia skelbia apie Rusijos pažangą fronte, karo padariniai tampa vis labiau pastebimi šalies viduje. Ukrainos dronai reguliariai pasiekia naftos perdirbimo įmones, karinius objektus ir logistikos centrus giliai Rusijos teritorijoje.
Kai kuriuose regionuose smūgiai prisidėjo prie degalų tiekimo sutrikimų. Gyventojai dažniau domisi draudimu nuo dronų atakų, o įmonės ir valstybinės institucijos perka langų apsaugos nuo sprogimų priemones.
Ekonomiką kartu veikia Vakarų sankcijos, aukštos palūkanų normos ir darbuotojų trūkumas. Karo pramonei skiriamos išlaidos palaiko dalies sektorių augimą, tačiau kartu didina infliacinį spaudimą ir riboja išteklius kitoms valstybės reikmėms.
Visuomenėje išlieka naujos mobilizacijos baimė
Prieš rinkimus Rusijoje vėl sustiprėjo kalbos apie galimą naują mobilizacijos etapą. V. Putinas ir kiti pareigūnai tai neigia bei teigia, kad kariuomenei pakanka savanorių ir sutartininkų.
Nepaisant oficialių patikinimų, dalis karinio amžiaus vyrų laikinai išvyko iš šalies, baimindamiesi, kad sprendimas gali būti paskelbtas jau po rinkimų. Panaši situacija buvo susiklosčiusi 2022 metais, kai paskelbta dalinė mobilizacija paskatino šimtus tūkstančių žmonių išvykti į užsienį.
Viešąsias nuotaikas tiksliai įvertinti sudėtinga, nes karo kritika Rusijoje yra pavojinga. Vis dėlto net valstybinės apklausos rodo padidėjusį visuomenės nerimą, o nepriklausomi tyrimai fiksuoja mažėjančią paramą kariniams veiksmams.
Rinkimų rezultatas numatomas, tačiau Kremliui svarbus aktyvumas
Pirmieji daliniai rezultatai turėtų būti skelbiami rugsėjo 20-osios vakarą, užsidarius paskutinėms rinkimų apylinkėms. Išsamesnių duomenų laukiama pirmadienį.
Didžiausia intriga bus ne tai, ar „Vieningoji Rusija“ išlaikys valdžią, bet kokį oficialų rezultatą jai pavyks pasiekti ir kiek rinkėjų ateis balsuoti. Aukštas aktyvumas leistų Kremliui rinkimus pateikti kaip visuomenės pasitikėjimo patvirtinimą.
Tačiau kontroliuojama politinė aplinka, realios opozicijos pašalinimas, balsavimas okupuotose Ukrainos teritorijose ir ribotos nepriklausomo stebėjimo galimybės reiškia, kad šie rinkimai negali būti vertinami taip pat kaip laisvas ir konkurencingas demokratinis balsavimas.
Šaltiniai
„i24NEWS“. (2026). Russians begin three days of voting in wartime parliamentary election. https://www.i24news.tv/en/news/international/ukraine-russia-war/artc-russians-begin-three-days-of-voting-in-wartime-parliamentary-election
„Reuters“. (2026). Voting begins in Russian parliamentary election which Putin has cast as barometer of support for war. https://www.reuters.com/world/europe/voting-begins-russian-parliamentary-election-which-putin-has-cast-barometer-2026-09-18/
„Associated Press“. (2026). Russians begin 3 days of voting in a parliamentary election set to cement the Kremlin’s power. https://apnews.com/article/7f10803a87456051be876c0c33375af8
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aprašo Rusijos parlamento rinkimus ir jų kontekstą, susijusį su karu Ukrainoje. Jis yra aktualus ir svarbus lietuvių skaitytojams, norintiems suprasti situaciją Rusijoje.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Rusijos parlamento rinkimus, kontekstualizuodamas juos su karo situacija ir politine aplinka. Jame atskleidžiama, kaip rinkimai yra paveikti represijų ir kaip tai gali paveikti visuomenės nuotaikas, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes aprašo svarbius įvykius Rusijoje, kurie gali turėti įtakos ne tik vidaus politikai, bet ir tarptautiniams santykiams, ypač kontekste su Ukraina. Be to, jis atskleidžia politinę situaciją ir represijas, su kuriomis susiduria opozicija, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Rusijos parlamento rinkimus, vykstančius karo ir represijų kontekste, ir atskleidžia politinę situaciją šalyje. Tai padeda skaitytojams geriau suprasti, kaip rinkimai yra susiję su karo politika ir vidaus kontrolės mechanizmais.
Straipsnis pateikia informaciją apie Rusijos parlamento rinkimus, tačiau jis gali sukelti nerimą dėl karo ir represijų konteksto. Tonas yra kritiškas ir gali būti interpretuojamas kaip emocinė manipuliacija, nes akcentuojama politinė kontrolė ir represijos, kas gali paveikti skaitytojų emocinę būseną.
