Lietuvoje norima aiškiau atskirti skirtingas migrantų grupes
Lietuvoje augantis migrantų skaičius valdžią verčia kalbėti apie gerokai griežtesnius sprendimus, o tarp argumentų jau minimos ne tik integracijos problemos, bet ir terorizmo grėsmė. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas siūlo aiškiai atskirti, kuriems atvykėliams Lietuva turėtų tapti ilgalaikiais namais, o kuriems – tik laikina darbo vieta.
Ministras laikosi pozicijos, kad trumpalaikiam darbui atvykstančių užsieniečių buvimas Lietuvoje turėtų būti labiau ribojamas, o pati sistema orientuota į vadinamąją apykaitinę migraciją. Pagal tokį modelį darbuotojai galėtų atvykti tada, kai jų reikia konkrečiuose sektoriuose, tačiau pasibaigus numatytam laikotarpiui turėtų išvykti, užuot palaipsniui įsitvirtinę šalyje nuolatiniam gyvenimui[1].
„Jeigu šnekame apie trumpuoju laikotarpiu reikalingus darbuotojus, darbų atlikimą ir profesijas, nematau prielaidų, kodėl kaip valstybė turėtume norėti jų integracijos Lietuvoje“, – pridūrė M. Katelynas.
M. Katelyno teigimu, valstybė turėtų daug tiksliau apsibrėžti ne tik tai, kiek užsieniečių gali atvykti dirbti, bet ir iš kokių šalių jie atvyksta, kokiam laikotarpiui jiems suteikiama galimybė gyventi Lietuvoje ir kokios perspektyvos jų laukia pasibaigus darbo laikotarpiui. Ministras atkreipia dėmesį, kad dabar laikinieji leidimai gyventi dažnai pratęsiami, o vėliau užsieniečiai gali pretenduoti ir į nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
Aukštos kvalifikacijos migrantams – palankesnis požiūris
Vis dėlto griežtesnį požiūrį ministras siūlo taikyti ne visiems atvykstantiems užsieniečiams. Aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių žinios ir gebėjimai gali būti naudingi Lietuvos ekonomikai, M. Katelynas išskiria kaip migrantų grupę, kurios atvykimu ir ilgalaike integracija valstybė turėtų būti suinteresuota.
„Yra aukštos pridėtinės vertės imigracija, kur tikrai kaip valstybė norime, kad į mūsų šalį atvyktų asmenys su didelėmis kompetencijomis ir kurtų čia pridėtinę vertę“, – interviu BNS teigė ministras.
Tarp tokių specialistų M. Katelynas mini gydytojus, inžinierius ir kitų aukštos kvalifikacijos profesijų atstovus. Ministro požiūriu, jeigu atvykęs žmogus gali rasti darbą, mokytis lietuvių kalbos ir integruotis į visuomenę, valstybė turėtų sudaryti tam palankias sąlygas, o trumpalaikiam darbui reikalingų mažiau kvalifikuotų migrantų atžvilgiu jis nemato tokio paties poreikio siekti ilgalaikės integracijos.
Migracijos augimą sieja su ankstesniais sprendimais
Kalbėdamas apie sparčiau augusią migraciją iš Vidurio Azijos ir musulmoniškų valstybių, M. Katelynas jos ištakas sieja su 2022–2023 metais priimtais sprendimais, kai, reaguojant į verslo poreikį pritraukti daugiau darbo jėgos, buvo sudarytos palankesnės sąlygos darbuotojams iš užsienio atvykti į Lietuvą. Ministro vertinimu, tuomet taikyta kvotų sistema prisidėjo prie to, kad migrantų skaičius kasmet didėjo.
„Problema atsirado 2022–2023 metais, kuomet buvo sukurtos prielaidos migracijai iš Vidurio Azijos, musulmoniškų šalių, didėti, ir ji padidėjo. Prielaidas sukūrė tuometinė Vyriausybė, atliepdama verslo prašymus dėl darbo jėgos.
Ir, mano nuomone, patvirtinta iki 1,4 proc. Lietuvos gyventojų per vienus metus kvotų sistema – tai yra 40 tūkst. gyventojų – iš esmės sukėlė migrantų sankaupą, nes kiekvienais metais atvyksta dar papildomai, dar papildomai, dar papildomai, ir migrantų kiekis didėja“, – sakė M. Katelynas.
Šios diskusijos vyksta Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiui išliekant dideliam. Rugsėjo pradžioje galiojantį leidimą gyventi šalyje turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių, tarp kurių daugiausia buvo Ukrainos ir Baltarusijos piliečių, tačiau gausesnes grupes taip pat sudarė atvykusieji iš Rusijos, Uzbekistano, Indijos ir Tadžikistano.
Migraciją iš Vidurio Azijos ketinama riboti
Keisti migracijos politiką ketinama ne tik nustatant aiškesnes taisykles darbo migrantams, bet ir ribojant galimybes atvykti iš kai kurių valstybių. Vienas artimiausių žingsnių – išorės paslaugų centrų uždarymas Vidurinėje Azijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, dėl kurio daliai užsieniečių nebeliktų galimybės per šiuos centrus pradėti migracijos procedūrų.
„Kuomet yra išorės paslaugų teikėjo centras, visuomet yra apribojimai, kurie įvedami dėl tam tikro (migrantų – BNS) kiekio. Šiuo atveju, kai nebelieka išorės paslaugų teikėjo, nebelieka net galimybės teikti prašymą, ir tokiu būdu migracija iš Vidurio Azijos šalių būtų ribojama“, – aiškino ministras.
Sprendimą dėl centrų uždarymo M. Katelynas grindžia ne vien migracijos srautų valdymu, bet ir saugumo argumentais, nurodydamas, kad Vidaus reikalų ministerija gavo Valstybės saugumo departamento rekomendacijas dėl galimų rizikų. Ministras kartu pabrėžia, kad valdžios sprendimams įtakos turi ir visuomenėje juntamas nerimas dėl augančios Vidurio Azijos bendruomenės.
„Tai yra plačios grėsmės, terorizmas ir kiti dalykai. Valstybės saugumo departamentas indikuoja mums apie kylančias grėsmes, bet ne tik tai lemia šį sprendimą. Lemia ir tai, kad visuomenėje yra nerimas dėl augančios Vidurio Azijos bendruomenės“, – sakė M. Katelynas.
Ministras iš esmės pritaria ir prezidento pasiūlymui dėl terminuotų darbo leidimų, tačiau mano, kad toks modelis išspręstų tik dalį problemos. Jo požiūriu, apykaitinės migracijos principas turėtų būti taikomas plačiau, todėl tam reikėtų peržiūrėti ir su užsieniečių teisine padėtimi susijusius teisės aktus.
