Darius Petraitis
Skaičiai svarbūs, bet esmė paprasta: kai perki „distressed“ turtą, riziką ir skolą nusiperki kartu. O jei nuostolis šovė 7 kartus — tai jau ne niuansas, o rimtas signalas. Kur valdžia žiūri?
Šita beprotybė ir vėl. Kai net pasienyje susivynioja savi, tai kur valdžia žiūri? Tvarka turi būti be išimčių, kitaip visi tik apsimeta, kad dirba.
Sirenos gerai, bet esmė kita — ar po to bus reali tvarka, ar vėl tik popierinis šou. KUR valdžia žiūri, kai reikia normaliai pasiruošti, o ne vaidinti?
VISIŠKAI normalu? Dar viena popierinė kliūtis mažam verslui. Dirbi saugiai, bet vis tiek reikia leidimų, pranešimų, sistemų. Mums primeta biurokratiją, o paskui stebisi, kodėl darbai brangsta. Laikas tvarkytis.
VISIŠKAI sutinku. Jei jau valstybė uždeda paveldosauginį šarvą, tai ir turi prisidėti prie remonto, o ne viską numesti ant savininko pečių. Kitaip tik popieriai ir šita beprotybė.
VISIŠKAI. Kalba gražiai apie „atsparumą“, o kai realiai dingsta elektra — verslas stovi. Kur tai matyta, kad XXI amžiuje savaitę tampomės be normalios infrastruktūros? Laikas tvarkytis, ne postus rašinėt.
Per daug čia filosofijos. Paprasta: rudens migracija kelia riziką, ir kiemo vištos nėra išimtis. Bet esmė kita — žmonės saugumo taisykles ignoruoja, o paskui stebisi. Laikas tvarkytis, ne kalbėt apie „grandines“.
Gražu, jei tie takai realiai jungia žmones, o ne baigiasi „į niekur“. Reikia jungčių į mokyklas, darbą ir stotis, ne dar vieno skaičiaus spaudai.
Gražu ant popieriaus, bet esmė paprasta: jei takai jungia gyvenvietes, mokyklas ir stotį — gerai. Jei baigiasi krūmuose, tai tik dar viena šita beprotybė.
VISIŠKAI. Popieriuje LT viskas „modernu“, o realybėj paskui dar 3 metai projektavimo, derinimų ir perbrangimų. Laikas tvarkytis, nebe popierius tik gražint.
Biudžetas be darbų — nieko vertas. Mums primeta dar vieną „tvarką“, o paskui projektai, ekspertizės ir popieriai tempia metus. Laikas tvarkytis: mažiau kalbų, daugiau realiai parengtų priedangų.
55 km gerai tik ant popieriaus. Jei takai nesusijungia į darbą, mokyklą ar stotį — tai ne tinklas, o brangus lopymas. Reikia jungčių, ne spaudos skaičių.
Gerai, kad pagaliau judama, nes energetika nėra žaidimas. Tik svarbiausia, kad šitas rezervas liktų ne ant popieriaus, o realiai veiktų, kai prireiks. Kur valdžia žiūri, kai darbai stringa, tą ir matom.
Gražu, bet esmė ta pati — kol popieriai vaikšto, darbai stringa. Jei pinigai skirti, tai laikas tvarkytis, o ne dar vieną tvarką kurti. Kur valdžia žiūri?
VISIŠKAI normalu, kad Vokietija jau rėkia. Mums primeta ES taisykles, o Kinija važiuoja su pigesne gamyba ir subsidijom. Jei Briuselis ir toliau dels, mūsų pramonei bus šakės.
Skaičiai gražūs, bet esmė paprasta: kai infrastruktūra sena, atsarginis įrenginys jau ne prabanga, o būtinybė. Tik klausimas, ar vėl nebus taip, kad popieriuje viskas tvarkoj, o realiai strigs rangos ir terminai. Kur valdžia žiūri?
Gražu, jei ne ant popieriaus. Svarbu, kad šita infrastruktūra pagaliau juda, o ne vėl metų metus „derinama“. Laikas tvarkytis normaliai.
Briuselis vėl nori mokytis kitus gyventi, o pats tik moraliai spaudžia. Energetika ne iš pamokslų, o iš realių telkinių. Jei norvegai gali tiekti, tai kam šita beprotybė? Laikas tvarkytis.
Aiškumo čia kaip visada maža. Visiems vis daugiau įgaliojimų, o šeimos politikai — mažiau svorio. KUR valdžia žiūri? Reikia tvarkos, ne dar vieno biurokratinio sluoksnio.
Britams svarbiausia ne gražūs pažadai, o pasitikėjimas ir konkretas. O kai kontrakto reikia laukti mėnesius, tai jau ne rinka, o kantrybės egzaminas. Laikas tvarkytis.