Daugiau galių gaus Lygių galimybių kontrolierius?
Vienai institucijai – daugiau galių, funkcijų ir pinigų. Kitai – mažiau institucinės įtakos. Tokį kontrastą Laisvos visuomenės institutas (LVI) įžvelgia Seimui priėmus naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymą ir tuo pat metu keičiant Nacionalinės šeimos tarybos statusą. Instituto vertinimu, tai atskleidžia ne tik teisinius pokyčius, bet ir skirtingą valstybės požiūrį į atskiras politikos sritis.
Už naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymą balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 6, dar 15 susilaikė. Įstatymu perkeliamos Europos Sąjungos direktyvų nuostatos ir plečiami Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai.
„Naujasis reguliavimas numato gerokai platesnį Lygių galimybių kontrolieriaus vaidmenį. Kontrolierius galės ginti viešąjį interesą teismuose, rinkti ir analizuoti vadinamuosius lygybės duomenis, prašyti valstybės ir savivaldybių institucijų, juridinių bei fizinių asmenų pateikti jo funkcijoms reikalingus duomenis ir informaciją“, – skelbia Laisvos visuomenės institutas.
Kontrolierius taip pat galės siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl su lygiomis galimybėmis susijusių teisės aktų konstitucingumo. Keičiamas ir religinių bendruomenių teisinis režimas, siaurinamos kai kurios iki šiol galiojusios išimtys.
LVI taip pat atkreipia dėmesį į didesnį Tarnybos finansavimo poreikį. Instituto teigimu, 2026 metais vien naujai įstatymo redakcijai ir susijusioms ES direktyvoms įgyvendinti reikėtų papildomų 236 tūkst. eurų, o kartu su kitomis naujomis funkcijomis papildomų lėšų poreikis siektų 633 tūkst. eurų.
Šeimos politikos institucijai – priešinga kryptis
Tuo pat metu Nacionalinės šeimos tarybos statusas keičiamas kita kryptimi. LVI šį sprendimą pateikia kaip priešpriešą lygių galimybių priežiūros stiprinimui.
„Nacionalinė šeimos taryba pertvarkoma iš valstybės biudžetinės įstaigos į visuomeniniais pagrindais veikiančią Seimui atskaitingą patariamąją instituciją“, – nurodo institutas.
LVI vertinimu, toks pokytis reiškia mažesnį šeimos politikos institucinį svorį. Institutas pabrėžia, kad tuo metu, kai viena institucija įgauna daugiau teisinių įrankių ir funkcijų, kita tampa patariamojo pobūdžio struktūra.
„Kontrastas akivaizdus: vienai institucijai – daugiau galių, funkcijų ir lėšų, kitai – mažiau institucinės galios“, – savo poziciją apibendrina LVI.
Institutas šiuos pokyčius sieja su platesniu klausimu, kokioms politikos sritims valstybė suteikia daugiau institucinės galios ir kokias temas laiko prioritetinėmis.
LVI kelia klausimą dėl ribų ir proporcingumo
Laisvos visuomenės institutas pabrėžia, kad valstybė turi užtikrinti žmogaus apsaugą nuo diskriminacijos, tačiau kartu ragina vertinti ir plečiamų institucinių galių ribas.
Instituto teigimu, žmogaus teisių apsauga neturėtų būti suprantama vien kaip vis platesnė administracinė kontrolė. LVI kelia klausimą, ar naujos priemonės yra būtinos, proporcingos ir pakankamai aiškiai apibrėžtos.
Taip pat akcentuojama, kad stiprinant vienos srities apsaugą neturėtų būti nustumiamos kitos pamatinės teisės – privataus gyvenimo ir nuosavybės apsauga, sąžinės ir religijos laisvė, asociacijų laisvė bei šeimos autonomija.
Todėl, LVI vertinimu, diskusija dėl naujojo Lygių galimybių įstatymo peržengia vien kontrolieriaus kompetencijų ribas. Ji apima ir platesnį klausimą, kaip valstybė derina skirtingų teisių apsaugą bei kokį institucinį svorį suteikia skirtingoms viešosios politikos kryptims.
