Muzikos galia: mėgstamos dainos klausymas gali teigiamai veikti nuotaiką ir sveikatą
Muzika gali mus sujaudinti, įkvėpti ir perkelti į kitą vietą bei laiką. Ji taip pat gali labai paveikti mūsų nuotaiką. Nesvarbu, ar klausomės nuotaikingų popmuzikos dainų, klasikinės muzikos, ar dvasingų baladžių, muzika gali paveikti mūsų emocijas ir pakeisti mūsų savijautą. Net įrodyta, kaip muzika veikia karves ir jų pieno gamybą[1].
Tyrimai parodė, kad muzika veikia mūsų smegenis taip, kaip kiti dirgikliai negali to padaryti. Žinoma, kad muzikos klausymasis gali suaktyvinti tuos pačius atlygio centrus mūsų smegenyse, kuriuos stimuliuoja maistas, seksas ir narkotikai. Taip yra todėl, kad muzika stimuliuoja dopamino, neuromediatoriaus, kuris siejamas su malonumu ir atlygiu, išsiskyrimą[2].
Vienas iš būdų, kaip muzika veikia mūsų nuotaiką, yra smegenų bangų pokyčiai. Kai klausomės muzikos, mūsų smegenų bangos sinchronizuojasi su muzikos tempu. Dėl to gali pasikeisti mūsų nuotaika, energijos lygis ir bendra savijauta. Pavyzdžiui, klausydamiesi greito tempo muzikos, galime jaustis žvalesni ir energingesni, o klausydamiesi lėtos, raminančios muzikos, galime jaustis atsipalaidavę ir ramūs.
Muzika ne tik veikia mūsų nuotaiką, bet ir gali turėti terapinės naudos. Muzikos terapija buvo taikoma įvairioms psichikos sveikatos būklėms, įskaitant depresiją, nerimą ir potrauminio streso sutrikimą, gydyti. Tyrimai parodė, kad muzikos terapija gali padėti sumažinti šių būklių simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.
Mėgiama muzika yra galinga priemonė, galinti labai paveikti mūsų nuotaiką. Muzika gali pakelti mūsų nuotaiką ir priversti mus jaustis gerai – nuo smegenų bangų pokyčių iki prisiminimų ir emocijų sukėlimo. Nesvarbu, ar klausomės optimistinių popmuzikos dainų, ar raminančios klasikinės muzikos, muzika gali padėti mums užmegzti ryšį su savo emocijomis ir pagerinti psichinę sveikatą.
Muzikos poveikis yra teigiamas net ir vėžiu sergantiems pacientams
Naujas tyrimas rodo, kad klausantis muzikos vaistai gali būti veiksmingesni, ypač chemoterapijos sukelto pykinimo atveju. Mičigano valstybinio universiteto mokslininkai ištyrė muzikinių intervencijų poveikį 12 chemoterapija gydomų pacientų, kurie pusvalandį klausėsi mėgstamos muzikos kiekvieną kartą, kai gaudavo reikalingų vaistų nuo pykinimo[3].
Tiriamieji kartojo muzikinę intervenciją, kai tik pasireikšdavo pykinimas, iki penkių dienų po chemoterapijos gydymo. Rezultatai parodė, kad pacientų pykinimas ir nerimas sumažėjo, o tai rodo, kad muzika gali būti naudojama kaip papildoma terapija prie vaistų.
Tyrimas remiasi ankstesniais tyrimais, rodančiais, kaip muzika veikia mūsų neurologines reakcijas. Pasak Mičigano valstijos universiteto Slaugos koledžo docento Jason Kiernan, kai klausomės muzikos, mūsų smegenyse įsijungia įvairūs neuronai.
Skausmas ir nerimas yra neurologiniai reiškiniai ir smegenyse interpretuojami kaip būsena. Chemoterapijos sukeltas pykinimas nėra skrandžio būsena. Visa tai yra įprasta neurologinė būsena.
Muzikos klausymas gali tapti terapija, papildančia vaistus
J. Kiernanas įspėjo, kad sunku atskirti, ar teigiamą reakciją sukėlė laipsniškas vaistų išsiskyrimas, atliekantis savo darbą, ar didesnė muzikos teikiama nauda. Tačiau ankstesniuose tyrimuose buvo matuojamas serotonino, neurotransmiterio kiekis kraujyje, kurį išskiria trombocitai, kai tiriamieji klausosi malonios ar nemalonios muzikos[4].
Serotoninas yra pagrindinis neuromediatorius, sukeliantis chemoterapijos sukeltą pykinimą. Vėžiu sergantys pacientai vartoja vaistus, blokuojančius serotonino poveikį.
Ankstesnio tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, kad kai pacientai klausėsi malonios muzikos, serotonino kiekis jų kraujyje buvo žemas, tačiau kai jie klausėsi nemalonių melodijų, serotonino kiekis kraujyje pakildavo ir jie patirdavo didesnį stresą. Tai buvo intriguojanti informacija, nes ji suteikia neurocheminį paaiškinimą ir galimą būdą matuoti serotonino ir trombocitų išsiskyrimą kraujyje.
Tyrimas rodo, jog muzika gali būti veiksminga papildoma vaistų terapija, ypač neurologinių būklių, tokių kaip chemoterapijos sukeltas pykinimas, atveju. Tobulėjant šios srities tyrimams, gali atsirasti galimybė nefarmakologines intervencines priemones, pavyzdžiui, muzikos klausymąsi, taikyti siekiant sustiprinti vaistų naudą.
Argi nebūtų puiku, jei po 10-20 metų būtų galima naudoti nefarmakologinę intervenciją, pavyzdžiui, 10 minučių klausytis mėgstamos muzikos, kuri papildytų vaistus?
