Balsavimas Seime: 100 parlamentarų pritarė galimam karių siuntimui į Ukrainą

Lietuva dar pernai pritarė karių siuntimui į užsienį

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą. Apie šią idėją praėjusią savaitę užsiminė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Netrukus Europoje kilo nepasitenkinimo banga: daugelis valstybių vadovų nepritaria tiesioginiam karių buvimui Ukrainoje bijant tolimesnio konflikto eskalavimo ir galimos tiesioginės konfrontacijos su Rusija.

O svarbiausių Lietuvos politikų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Valdantiesiems vis dažniau kalbant apie karo grėsmę, idėja sustabdyti Rusiją dar Ukrainoje siunčiant ten kautis lietuvius karius nėra atmetama.

Tam galbūt yra ruošiamasi jau kuris laikas. Juk Lietuva dar praėjusių metų pabaigoje priėmė Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“.

Šiam įstatymui pritarė gausus būrys Lietuvos parlamentarų – net 100. Tokia vienybė Lietuvos Seime nėra itin dažnas reiškinys.

Viešojoje erdvėje apie šį projektą buvo kalbama nedviprasmiškai jį laikant leidimu išsiųsti Lietuvos karius į Ukrainą^[1].

Nors šis nutarimas Seime yra priimamas kasmet, atnaujinus mokymo programas ir misijas, kurios vyksta tik NATO valstybėse, o Ukrainos teritorijoje vykti negali, dabar visuomenė sunerimo.

Juk įstatymo nuostatose užsimenama ne tik apie karinės pagalbos misiją Ukrainai remti Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, bet ir apie karinę mokymo operaciją Ukrainoje.

Už karių siuntimą į tarptautines misijas balsavo 100 parlamentarų, susilaikė vos 2

2023 m. gruodžio 21 d. Seimas priėmė nutarimą, kuriuo nustatytas Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2024–2025 metais teisinis pagrindas ir maksimalus skaičius^[2].

Iš viso 2024–2025 metų laikotarpiu dalyvauti tarptautinėse operacijose planuojama siųsti iki 358 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Už šį nutarimą balsavo 100 Seimo narių, susilaikė tik 2 parlamentarai – Mindaugas Puidokas ir Aidas Gedvilas.

Pateikiame ir balsavusiųjų „už“ sąrašą:

1. Kasparas Adomaitis
2. Virgilijus Alekna
3. Vilija Aleknaitė Abramikienė
4. Arvydas Anušauskas
5. Aušrinė Armonaitė
6. Dalia Asanavičiūtė
7. Audronius Ažubalis
8. Andrius Bagdonas
9. Vytautas Bakas
10. Rima Baškienė
11. Juozas Baublys
12. Agnė Bilotaitė
13. Valentinas Bukauskas
14. Algirdas Butkevičius
15. Antanas Čepononis
16. Viktorija Čmilytė-Nielsen
17. Morgana Danielė
18. Ewelina Dobrowolska
19. Algimantas Dumbrava
20. Justas Džiugelis
21. Viktoras Fiodorovas
22. Dainius Gaižauskas
23. Simonas Gentvilas
24. Vaida Giraitytė-Juškevičienė
25. Ligita Girskienė
26. Jonas Gudauskas
27. Irena Haase
28. Angelė Jakavonytė
29. Linas Jonauskas
30. Eugenijus Jovaiša
31. Sergejus Jovaiša
32. Vigilijus Jukna
33. Ričardas Juška
34. Ieva Kačinskaitė-Urbonienė
35. Laurynas Kasčiūnas
36. Dainius Kepenis
37. Vytautas Kernagis
38. Gintautas Kindurys
39. Asta Kubilienė
40. Linas Kukuraitis
41. Andrius Kupčinskas
42. Paulė Kuzmickienė
43. Deividas Labanavičius
44. Gabrielius Landsbergis
45. Silva Lengvinienė
46. Arminas Lydeka
47. Mindaugas Lingė
48. Raimundas Lopata
49. Matas Maldeikis
50. Bronislovas Matelis
51. Marius Matijošaitis
52. Antanas Matulas
53. Vytautas Mitalas
54. Laima Mogenienė
55. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
56. Laima Nagienė
57. Kęstutis Navickas
58. Monika Navickienė
59. Aušrinė Norkienė
60. Ieva Pakarklytė
61. Andrius Palionis
62. Žygimantas Pavilionis
63. Rasa Petrauskienė
64. Liuda Pociūnienė
65. Arvydas Pocius
66. Viktoras Pranckietis
67. Edmundas Pupinis
68. Valdas Rakutis
69. Edita Rudelienė
70. Eugenijus Sabutis
71. Paulius Saudargas
72. Lukas Savickas
73. Jurgita Sejonienė
74. Vilius Semeška
75. Gintarė Skaistė
76. Matas Skamarakas
77. Artūras Skardžius
78. Mindaugas Skritulskas
79. Linas Slušnys
80. Kazys Starkevičius
81. Algis Strelčiūnas
82. Dovilė Šakalienė
83. Rimantė Šalaševičiūtė
84. Ingrida Šimonytė
85. Agnė Širinskienė
86. Jurgita Šiugždinienė
87. Vilija Targamadzė
88. Tomas Tomilinas
89. Stasys Tumėnas
90. Justinas Urbanavičius
91. Romualdas Vaitkus
92. Arūnas Valinskas
93. Valdemaras Valkiūnas
94. Jonas Varkalys
95. Aurelijus Veryga
96. Kęstutis Vilkauskas
97. Antanas Vinkus
98. Andrius Vyšniauskas
99. Emanuelis Zingeris
100. . Artūras Žukauskas^[3].

Lietuvos kariai galės vykti į Iraką, Kosovą, taip pat – ir į Ukrainą

Tačiau kas tiesiogiai apibrėžta Seimo pernai jau patvirtintame įstatyme? Jame numatyta siųsti Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus arba iš jų sudarytus Lietuvos Respublikos karinius vienetus nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. dalyvauti šiose misijose:

1) NATO karinėje mokymo operacijoje Irake (angl. NATO Mission Iraq) – iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

2) NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosovo Respublikoje – iki 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

3) Europos Sąjungos karinėje operacijoje Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED operacija IRINI“ – iki 20 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

4) Europos Sąjungos kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ – iki 30 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

5) Europos Sąjungos karinėje mokymo misijoje Malio Respublikoje (angl. EU Training Mission in Mali, EUTM MALI) – iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

6) Europos Sąjungos karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (angl. EU Training Mission in the Central African Republic, EUTM RCA) – iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

7) Europos Sąjungos karinėje mokymo misijoje Mozambike (angl. EU Training Mission in Mozambique, EUTM Mozambique) – iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

8) Europos Sąjungos karinės pagalbos misijoje Ukrainai remti (EUMAM Ukraine) Europos Sąjungos valstybėse narėse (angl. European Union Military Assistance Mission in support of Ukraine, EUMAM Ukraine) – iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

9) Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve) – iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

10) tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

11) karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, NATO ir Europos Sąjungos valstybėse narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais, jeigu yra šių valstybių kvietimas mokymus vykdyti jų teritorijoje, – iki 100 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

12) Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Ukrainos kariuomenės mokymo tikslais Jungtinėje Karalystėje „Interflex“ (angl. United Kingdom led multinational military operation to train and support the Armed Forces of Ukraine „Interflex“) – iki 25 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

13) Jungtinių Tautų tikslus ir principus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitas tarptautinės teisės normas atitinkančiose sąjungininkų vadovaujamose ar vykdomose tarptautinėse operacijose Indijos ir Ramiojo vandenynų regione – iki 10 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Taigi, galime pastebėti, kad nors įstatyme ir nėra išskirtos konkrečios sąlygos išsiųsti Lietuvos karius dalyvauti mūšiuose Ukrainoje, tam tikros mokomosios misijos gali reikšti, kad lietuviai ten vis dėlto atsidurs. Tai kelia daug klausimų dėl tikrųjų įsitraukimo į karą Ukrainoje aplinkybių, be to, prisideda kuriant riziką, jog toks ėjimas Kremliaus bus sutiktas kaip konflikto eskalacija.

Lietuva aiškiai nepasipriešino karių išsiuntimui kautis į Ukrainą

Primename, kad praėjusią savaitę Prancūzijos vadovas E. Macronas pareiškė, jog neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Jo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės.

Į tai žaibiškai sureagavo Vakarų valstybės ir partneriai už Atlanto. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą. Karių siųsti nesirengia ir didelė dalis Europos valstybių, taip pat JAV, o E. Macrono siūlymas siųsti tik paskatino įtampas partnerių gretose.

Tačiau Lietuvoje šiuo klausimu vyrauja prieštaringos nuomonės. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, jog šiuo metu kalbama yra tik apie mokomąsias misijas, o prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad tokia idėja yra labai ankstyva.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė palankiai vertinantis kalbas apie karių siuntimą į Ukrainą.

„Europos likimas sprendžiasi mūšio lauke Ukrainoje. Tokiais laikais, kokius dabar išgyvename, labai reikalinga politinė lyderystė, ambicija ir ryžtas mąstyti netradiciškai. Vakar Paryžiuje vykusio susitikimo iniciatyvą verta apsvarstyti“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis^[4].

Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) griežtai pasmerkė G. Landsbergio ir kitų valdančiųjų pareiškimus apie tai, kad Lietuva į Ukrainą turi siųsti savo karius tiesiai į mūšio lauką Ukrainoje.

Partijos lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, yra įsipareigojusios padėti Ukrainai, nuolat siunčia ginklus bei humanitarinę pagalbą, tačiau siųsti karių į Ukrainą negali net ir mokymo tikslais.

Tiesiogiai siųsti savo karių į Ukrainą neprašo ir valdžia Kijeve. Kaip neseniai pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, „užsienio valstybės neįves savo karių į mūsų šalį, kol nebus išspręstas ginkluotas konfliktas Ukrainos teritorijoje“.

„Be to, mes to neprašome. Mes sakome, duokite mums ginklų“, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba, akcentavęs, kad jo šalis svarsto galimybes, kaip susigražinti emigravusius piliečius, bet apie kitų šalių karius ji nekalba ir jų nekviečia.