Gautas leidimas statyti naują LRT būstinę už rekordinę sumą
Vilniuje planuojama nauja Lietuvos nacionalinio transliuotojo (LRT) būstinė, kurios statybos gali prasidėti ne anksčiau kaip 2027 m. Projektas, kurio vertė siekia apie 84 mln. eurų, bus finansuojamas dalinai paskolos lėšomis, o statybos darbai bus įgyvendinami trimis etapais.
Pirmame etape bus demontuota dalis esamo kultūros paveldo pastato ir pastatyta transformatorinė su dyzelgeneratoriumi bei naujas keturių aukštų administracinis pastatas su rūsiu ir amfiteatrine naujienų tarnyba[1].
Antrajame etape bus nugriauti seni administraciniai pastatai, statomi likusieji naujo pastato korpusai su požemine automobilių saugykla, atkuriami istorinio radijo pastato fasadai ir įrengiama automobilių aikštelė. Trečiajame etape vyks saugomo radijo pastato restauracija, pritaikymas medijų raštingumo centrui bei pažymima Laisvės gynėjo Alvydo Kanapinsko žūties vieta meniniu akcentu.
Pastatas bus atviras ir lankytojams
Naujasis kompleksas bus funkcionaliai išdėstytas: rytų korpuse įsikurs naujienų tarnyba, radijo departamentas ir administracija, vakaruose – televizijos departamentas, sandėliai ir IT skyrius, rūsyje – virtuvė, automobilių parkavimas ir saugi slėptuvė. Istorinis pastatas prie Konarskio gatvės bus atviras lankytojams: čia įsikurs Garso įrašų studija, archyvas, biblioteka ir ekspozicinės patalpos.
Pagrindinis įėjimas su stiklo fasadais suteiks tiesioginį ryšį su vestibiuliu ir viešąja erdve, šalia numatyta kavinė.
Sklypo plotas – 61 961 m², iš jų 41,4 proc. žalieji plotai. Naujo pastato bendras plotas sieks 32 631 m², aukštis – 4 aukštai, energetinio efektyvumo klasė – A++. Kompleksas turės 710 darbo vietų, 227 automobilių vietas (iš jų 47 elektromobiliams) ir 47 dviračių stovėjimo vietas.
Projektą vysto VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, projektinius pasiūlymus rengė UAB „Architektūros linija“ ir UAB „Projektų rengimo biuras“.
BFK patvirtino LRT biudžeto įšaldymą
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šią savaitę patvirtino LRT biudžeto įšaldymą: per ateinančius trejus metus transliuotojui siūloma skirti po 80 mln. eurų – tiek pat, kiek šiemet. Sprendimą palaikė septyni komiteto nariai, keturi balsavo prieš, o pirmininkas susilaikė. Dėl biudžeto sustabdymo transliuotojas negalės planuoti finansavimo augimo, kuris iki šiol siekė didėjimą nuo 79,6 mln. eurų 2025 m. iki 97,1 mln. eurų 2027 m.
Biudžeto įšaldymas riboja LRT galimybes modernizuoti įrangą, pasiruošti kibernetinėms grėsmėms ir vykdyti ilgalaikius projektus. Vyriausybė pabrėžia, kad sprendimas susijęs su finansinio reglamentavimo stabilizavimu, o ne sankcijomis, o ateityje planuojama peržiūrėti programų pirkimų tvarką, siekiant didesnio skaidrumo ir veiklos efektyvumo.
Auditas atkreips dėmesį į LRT finansų valdymą ir politinį neutralumą
Seimas pavedė Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą už 2021–2024 m., vertinant ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą, skaidrumą ir politinį neutralumą. Auditas turi būti baigtas iki 2025 m. lapkričio 3 d. ir skirtas įvertinti, ar sparčiai augantis valstybės finansavimas – nuo 79,6 mln. eurų 2025 m. iki 97,2 mln. eurų 2027 m. – naudojamas efektyviai, o LRT išlieka nepriklausomas ir nešališkas.
Auditas Seime sukėlė diskusijų bangą: kritikai teigia, kad tikslai gali būti politiškai motyvuoti, o iniciatoriai pabrėžia būtinybę užtikrinti viešojo transliuotojo veiklos skaidrumą ir atsakingą lėšų naudojimą. Dar daugiau diskusijų kilo dėl naujosios valstybės kontrolierės kandidatūros, tačiau ji garantuoja, kad auditas bus vykdomas atsakingai ir nepriklausomai.
