Britai siekia privatizuoti nacionalinį transliuotoją, o lietuviai – investuoja milijonus

Nacionalinį transliuotoją „suvalgytų“ privatūs milžinai

Jungtinė Karalystė nusprendė, kad šiai nereikia visuomeninio transliuotojo, o valdiški televizijos kanalai nėra pajėgūs konkuruoti su privačiais milžinais, todėl nusprendė jį privatizuoti. Tuo tarpu Lietuvoje yra viskas atvirkščiai – apie nacionalinio transliuotojo privatizaciją nėra nė kalbų – priešingai, investicijos į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato atnaujinimą siekia šimtus milijonų eurų, o apie palėbauti mėgstančių laidų vedėjų, vėliau iškart sėdančių už automobilio vairo, kurių sąraše yra net ir pražudžiusių kitus žmones, moralinį veidą ir atsakomybę prieš žiūrovus greitai pamirštama.

Didžiosios Britanijos Vyriausybė pasidalino savo planais apie visuomeninės televizijos tinklo „Channel 4“ privatizavimą. Tokio žingsnio ji ketina imtis argumentuodama tuo, kad kitu būdu nacionalinis transliuotojas nepakonkuruos su tokiais milžinais kaip „Netflix“ ir „Amazon“. Tam pritarė ir JK kultūros ministrė Nadine Dorries, paantrindama, kad transliuotojo priklausymas valstybei jam trukdo konkuruoti su minėtais transliuotojais^[1].

Nusprendus privatizuoti nacionalinį kanalą „Channel 4“, pasirodė Skaitmenizacijos, kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamento pranešimas apie tai, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į nuolat besikeičiantį žiniasklaidos paveikslą ir siekiant transliuotoją išlaikyti klestintį^[2].

Procesas gali užtrukti ir daugiau nei metus

JK Vyriausybės šaltinis nurodė, kad minimas transliuotojas turi didžiulį potencialą, kurio negalėjo išnaudoti priklausydamas valstybei. 

„Channel 4“ būtų puiki privati televizija, turintį stiprų prekinį ženklą, kurio pagrindas – kūrybiškumas, novatoriškumas ir išskirtinumas. Visgi, jį privatizavus nebeliks ir tam tikrų suvaržymų. Pavyzdžiui, kanalui bus suteikta laisvė diegti naujoves ir augti, kad jis galėtų klestėti ilgai ir ateityje remti visą Jungtinės Karalystės kūrybinę pramonę“, – teigiama pranešime^[2].

Tuo tarpu dar vienas teigiamas kanalo privatizacijos aspektas, į kurį atkreipė dėmesį Vyriausybė savo pranešime, yra tas, jog pasikeitus transliuotojo statusui, bus galima kurti ir savo intelektinę nuosavybę.

Transliuotojas, kuris buvo įkurtas dar 1982-aisiais, priklausantis Vyriausybei, būtų finansuojamas ne iš mokesčių mokėtojų lėšų, bet iš reklamų. Tačiau, kad pasikeistų visuomeninio transliuotojo statusas, dar teks šiek tiek luktelėti, mat visas procesas, pasak kanalo vykdomojo direktoriaus Alexo Mahono, gali užtrukti net iki 18 mėnesių ar daugiau, iki kol reikalingi teisės aktai bus priimti Bendruomenių, o po to ir Lordų rūmuose^[2].

Vis dėlto, tikimasi, kad pasiūlymai dėl transliuotojo įsigijimo bus pateikti jau ateinančiais metais, o pardavimo procesas bus baigtas 2024-ųjų pradžioje prieš ateinančius visuotinius rinkimus.

Kanalo privatizavimas – blogiausias įmanomas dalykas

Tačiau toks JK žingsnis neapsiėjo be kritikos. Štai serialo „Įtemptas procesas“ kūrėjas Armando Iannucci pareiškė, kad toks žingsnis yra nesuvokiamas, nes net 90 proc. diskusijų dalyvių teigė, kad tai yra bloga idėja, tačiau JK Vyriausybė ir toliau mėgina ją „prastumti“.

„<...>. Kodėl jie nori pabloginti puikią Jungtinės Karalystės televizijos pramonę? Kodėl? Tai neturi jokios verslo, ekonominės ar net patriotinės prasmės“, – teigė A. Iannucci^[2].

Kanalo privatizavimas esą paliestų ir kai kurių serialų kūrėjus, mat jie paprasčiausiai nebebūtų kuriami. Kritikų teigimu, privatizacija sužlugdys kanalą, rėmusį tokias pripažintas laidas kaip „Juodasis veidrodis“, „Tai – nuodėmė“ bei „Merginos iš Derio“ bei kitas labai vertinamas naujienų ir dokumentines programas^[3].

Nepriklausomų prodiuserių kompanijų profesinės organizacijos „Pact“ vadovas Johnas McVay'us teigė, kad „Channel 4“ programos yra kuriamos būtent nepriklausomų prodiuserių, todėl, jei kanalas būtų privatizuotas, iškiltų grėsmė ir šiems prodiuseriams bei jų darbų apimtims.

Tokį sprendimą „kultūriniu vandalizmu“ palaikė opozicinės Leiboristų partijos atstovė kultūrai ir žiniasklaidai Lucy Powell. Anot jos, šis kanalas ir taip mokesčių mokėtojams „nekainuoja nė cento“.

Buvusios „Channel 4“ naujienų ir aktualijų skyriaus vadovės Dorothy Byrne teigimu, kanalą nuspręsta privatizuoti ne šiaip sau, o tam, kad „įkrėsti į kailį“ konservatorių šalininkams, manantiems, kad šis kanalas atstovauja kairiąsias pažiūras. Anot jos, argumentai, kad valstybei priklausantis kanalas negalėtų varžytis su tokiais milžinais kaip „Netflix“ ir „Amazon“ – neįtikinantys, mat jis ir nėra skirtas tam, kad su jais konkuruotų^[3].

Lietuvos nacionalinis transliuotojas trauktis nė neketina

Tuo tarpu apie Lietuvos nacionalinio transliuotojo – LRT statusą nėra net menkiausių kalbų. Šis „valstybinis“ transliuotojas, išlaikomas mokesčių mokėtojų, turi milžiniškų užmojų rekonstruoti savo pagrindinį pastatą ir tam skirti šimtus milijonų eurų. Tačiau pavadinti valstybiniu šį transliuotoją ne vienam sunkoka, mat jau ne kartą kilo klausimų, kam šis kanalas atstovauja, nes transliuojant naujienas kai kuriais atvejais neišvengiama šališkumo ir net priešingai, yra manančių, kad šis kanalas prisideda prie neapykantos visuomenėje kurstymo.

Be to, nusistebėjimą kelia ir tai, kad LRT priklausančių pastatų rekonstrukcijos bendra suma gali būti net didesnė nei Vilniaus nacionalinio stadiono komplekso. 

Nacionalinio transliuotojo pastatų rekonstrukcijos projektui buvo skelbiamas konkursas, o jame nugulė net 5 projektiniai pasiūlymai. Pirmojo pasiūlymo vertė – beveik 45 mln. eurų su PVM, antrojo – daugiau nei 179 mln. eurų su PVM, trečiasis esą nėra nurodęs bendros projekto vertės, ketvirtojo – daugiau nei 35 mln. eurų (nėra nurodyta, ar suma yra su PVM) ir penktojo – beveik 65 mln. eurų be PVM^[4].

Portalas „Delfi“ dalinasi informacija, kad patikimų šaltinių teigimu, daugiausiai komisijos dėmesio sulaukė būtent brangiausias pasiūlymas, kurio bendra vertė siekia 179 376 740 mln. eurų, o šio projekto autorius esą yra Lietuvos architektų rūmų vadovo Luko Rekevičiaus kontroliuojama įmonė.

LRT rodo sektiną pavyzdį jaunimui?

Taigi, grįžkime prie to, kad Lietuva nė nekelia klausimo dėl visuomeninio transliuotojo išlaikymo. Juk jei transliuotojas būtų privatus, veikiausiai taip lengva nebebūtų. Visgi, nors klausimai dėl pagrindinio LRT pastato rekonstrukcijos juda į priekį, transliuotojas labai greitai užglaisto ir pamiršta esminius dalykus dėl savo paties reputacijos.

Pavyzdžiui, metų metus nesprendžia klausimų dėl savo laidų vedėjų, turinčių polinkį sėsti už vairo išgėrus. Didžioji dalis kilnojusių taurelę ir įkliuvusių policininkams, ir toliau dirba bei už mokesčių mokėtojų pinigus transliuoja štai tokias vertybes Lietuvos vaikams ir jaunimui. Todėl ne vienam racionaliai mąstančiam piliečiui ne kartą kilo klausimas, kokiais kriterijais remdamasis LRT vykdo darbuotojų atrankas? Jau net šaižiai pašiepiama, jog prieš priimant žmogų į pareigas, galbūt yra surengiamas „taurelės kilnojimo“ čempionatas...

Į policijos akiratį jau yra patekę šie buvę ir esami LRT laidų vedėjai bei dirbę su transliuotojo projektais asmenys^[5]: Deivydas Zvonkus (0,5 promilės), Jonas Radzevičius (2,53 promilės), Arūnas Valinskas (0,62 promilės), Regina Jokubauskaitė (2,08 promilės), Audrius Giržadas (0,92 promilės), Mantas Stonkus (1,67 promilės), Vytautas Bruveris (1,80 promilės), Edita Mildažytė (2,36 promilės).

Iš visų „pagautų“ LRT veikėjų savo pareigas paliko tik kadaise pagauta sėdusi neblaivi už vairo Aurelija Simutis, o visi kiti laidų vedėjai, įskaitant ir J. Radzevičių, kuris 2015-aisiais vairuodamas automobilį neblaivus pražudė pėsčiųjų perėja ėjusį žmogų, liko dirbti toliau.

Už mokesčių mokėtojų pinigus paleido neapykantos kurstymo mašiną

Ir tai dar ne viskas. Štai COVID-19 pandemija atvėrė ir daugiau mūsų nacionalinio transliuotojo žaizdų ir, viena iš jų – stebėtinas vienpusiškumas. Pandemijos metu kalbėdamas apie vakcinas nuo koronaviruso, LRT taip pat pasirodė „visu gražumu“ ir pelnė ne tik didžiausio neapykantos kurstytojo visuomenėje titulą, bet ir galutinai sutrypė nemažos dalies žmonių pasitikėjimą juo. 

Dar sausio mėnesį, LRT laidoje „Lietuva kalba“, kurią vedė žurnalistė, buvusi „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino sutuoktinė Rasa Tapinienė, sušmėžavo ne vieną iš „klumpių“ išvertęs klausimas:

„Ar reikėtų neskiepytų suaugusiųjų gyvenimą paversti „pragaru“, uždraudžiant viską, įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėse?“^[6].

Po šios LRT transliuotos laidos į prokuratūrą dėl viešų patyčių ir nesantaikos kurstymo kreipėsi smulkiųjų verslų suburta asociacija „Petys už laisvę“ su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą^[8].

Nacionalinis transliuotojas taip pat dar visai neseniai savo portale pasidalino ir „melagiena“ apie ketvirtąją vakcinos nuo COVID-19 dozę. Straipsnyje buvo teigiama, kad Europos vaistų agentūra (EVA) jau patvirtinusi antrą stiprinamąją (ketvirtąją) vakcinos nuo koronaviruso dozę 80 metų ir vyresniems asmenims.

Tačiau kaip vėliau demaskavo Sveikatos teisės institutas (STI), EVA nė neturi įgaliojimų ką nors patvirtinti, o štai nacionalinis transliuotojas gerokai persistengė iškraipydamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) bei EVA COVID-19 grupės pateiktas išvadas, kuriose buvo teigiama, jog šiuo metu yra dar per anksti svarstyti galimybę bendrą populiaciją skiepyti ketvirtąja vakcinos doze, tačiau abi agentūros sutarusios, kad ketvirtoji dozė gali būti skiriama sulaukusiems 80 metų ir vyresniems suaugusiesiems^[7].

Tad ar toks nacionalinis transliuotojas, galimai atstovaujantis ne visuomenės interesus, o priešingai, joje dar labiau sėjantis paniką, yra išties reikalingas Lietuvai? Ar mokesčių mokėtojų pinigai, kurių ir taip trūksta svarbiausiems sprendimams dėl kainų šuolio amortizacijos, remiant tokį visuomeninį transliuotoją yra tikrai panaudojami kryptingai?