Aiškinama, kad tai, jog migrantai susiję su didesniu nusikalstamumu tėra akių dūmimas
Kol Vokietija leipsta nuo migrantų iš trečiųjų pasaulio šalių bangos ir visais įmanomais būdais stengiasi pažaboti savo kadaise įvestą „atvirų durų“ politiką, Lietuva teigia, kad nėra tiesioginio ryšio atvykusiais čia gyventi iš kitų šalių ir nusikalstamumu. Visgi, kitų Vakarų valstybių pavyzdžiai rodo kur kas liūdnesnius scenarijus.
Nacionaliniam transliuotojui (LRT) kalbėjęs kriminologas, teisininkas, Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas teigė esantis įsitikinęs, kad iš tiesų nusikaltimų ir migracijos ryšys yra sudėtingesnis nei dažnai tvirtinama[1].
Jo teigimu, nė vienoje valstybėje nėra taip, kad atvykę gyventojai nusikalstų dažniau nei vietiniai, o migrantų nusikalstamumas rodo integracijos ir valstybės politikos problemas.
G. Sakalausko įsitikinimu, žmonių baimė nepažįstamųjų atžvilgiu yra sena kaip žmonija, tačiau šiais laikais ji esą nepagrįsta. Anot jo, migrantai, nepriklausomai nuo kilmės šalies, duoda didelę naudą ekonomikai. Jis taip pat pažymėjo, kad migrantai nėra linkę nusikalsti dažniau vien dėl savo kilmės – svarbiausias veiksnys yra socialinės problemos, o ne tautybė, o štai dar net ir kai kurios politinės jėgos juos išnaudoja kaip populistinių tikslų vardan, gąsdindamos visuomenę.
Tačiau nors dabar ir skelbiama, esą migrantų antplūdis reikšmingai nepadidinęs nusikalstamumo šalyje, kaip antai, Utenos pavyzdys rodo, kad praėjusiais metais užsieniečiai šiame mieste padarė 40 nusikaltimų iš 373[2], net neabejojama, kad remiantis užsienio pavyzdžiais, greitu metu tai palies ir mus.
Pareigūnai įspėja apie Lietuvos migracijos politikos spragas
Savo ruožtu Profesinių sąjungų atstovai teigia, kad Lietuva neturi aiškios migracijos politikos arba ji yra nepakankama. Jie akcentuoja, kad pareigūnų, atsakingų už užsieniečių kontrolę, yra per mažai[3].
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 220 tūkst. užsieniečių (kas sudaro 7,52 % visų gyventojų dalį), o jų skaičius greičiausiai nesumažės. Dauguma jų dirba vidutinės kvalifikacijos darbus, tačiau profsąjungos kelia klausimą: jei auga užsieniečių skaičius, kodėl nekinta jų priežiūra?
Valstybė turi per mažai resursų sužiūrėti visus dirbančius užsieniečius, o kai kurie darbdaviai elgiasi neatsakingai – vilioja imigrantus, bet nesuteikia darbo ar netgi apgaudinėja. Be to, aiškėja, kad dalis užsieniečių Lietuvoje dirba fiktyviai.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Žygimanto Kalpoko, migracijos kontrolė silpna – pavyzdžiui, pajūrio regione, kur gyvena 22 tūkst. užsieniečių, dirba tik penki Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Jis taip pat kelia klausimą, kiek užsieniečių, pažeidusių įstatymus, iš tikrųjų išsiunčiami iš Lietuvos.
Migracijos departamentas tikina, kad kontrolė griežtinama, tačiau tam trūksta finansavimo. Šiuo metu Lietuvoje yra tik 30 migracijos kontrolierių. Nepaisant to, kas mėnesį panaikinama apie 6 tūkst. leidimų gyventi, uždrausta 72 įmonėms kviestis užsieniečius dėl pažeidimų.
Ekspertai įspėja: jei nebus stiprinama kontrolė, gali didėti nelegalaus darbo, fiktyvaus įdarbinimo ir nusikalstamumo rizika.
Remiantis Migracijos departamento pateikiamais duomenimis, didžiausią dalį migrantų šiuo metu užima į Lietuvą atvykę ukrainiečiai (77 080), žmonės iš Baltarusijos (57 511), Rusijos (14 978), Uzbekistano (9 052), Indijos (7 207), Tadžikistano (6 678), Kirgizijos (5 324), Azerbaidžano (4 713), Kazachstano (3 277) ir Turkijos (2 369). Taip pat fiksuojami 2 934 Lietuvoje be pilietybės gyvenantys asmenys.
Paryžiaus nusikalstamumo ataskaita rodo migrantų polinkį į seksualinius nusikaltimus
Artėjant vasaros olimpinėms žaidynėms nauji nusikalstamumo duomenys kelia susirūpinimą dėl saugumo Paryžiuje. Paryžiaus policijos būstinės ataskaitoje atskleidžiama, kad 2023 m. 77 proc. išaiškintų išžaginimo atvejų buvo susiję su nusikaltėliais, neturinčiais prancūziškų pasų, o dauguma incidentų įvyko turistinėse zonose, pavyzdžiui, Marso laukuose[4].
Praėjusiais metais sostinėje buvo užregistruoti 97 išžaginimai, t. y. 2 proc. daugiau nei 2022 m. Iš jų 30 atvejų buvo išaiškinta, dėl to buvo suimti 36 asmenys. Daugelis įtariamųjų buvo benamiai, bedarbiai ir narkomanai, o kai kurie jau buvo žinomi policijai dėl ankstesnių nusikaltimų.
Prancūzijos policijos profsąjungos įspėja, kad seksualinis smurtas tebėra nuolatinė problema, galinti kelti grėsmę 15 mln. lankytojų, kurių tikimasi sulaukti per olimpines žaidynes, saugumui. Panašios nusikaltimų tendencijos buvo užfiksuotos Vokietijoje ir kitose Europos šalyse.
Vokietijoje auga pasipiktinimas migrantais – į gatves plūstantys vokiečiai reikalauja grąžinti šiuos į kilmės šalis
Vokietijoje vis labiau aštrėja diskusijos dėl migracijos politikos, ypač po šokiruojančio išpuolio Ašafenburge, kur 28 metų vyras iš Afganistano vidury baltos dienos peiliu užpuolė vaikų darželio grupę. Šio įvykio metu buvo sužeisti keli žmonės, tarp jų ir mažametis berniukas, dar keli – žuvo.
Vokietijos politikai, įskaitant kanclerį Olafą Scholzą, jau dabar ragina griežtesnį požiūrį į migrantus, kritikuodami „klaidingą toleranciją“. Kalbėdamas O. Scholzas neslėpė nusivylimo dėl tokių incidentų ir pažadėjo imtis veiksmų, o opozicija, ypač kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), ragina vykdyti masines deportacijas.
Šis įvykis paskatino dar aštrias diskusijas dėl Vokietijos migracijos politikos, o artėjant vasario 23 d. parlamento rinkimams, visuomenė vis labiau linksta į griežtesnę migracijos kontrolę.
Tuo tarpu dar gruodžio mėnesį Magdeburge įsiplieskė protestai po teroro išpuolio Kalėdų mugėje, kai Saudo Arabijos gydytojas įsirėžė į minią ir pražudė penkis žmones. Apie 700 kraštutinių dešiniųjų aktyvistų protestavo, skanduodami šūkius prieš imigrantus ir ragindami deportacijas.
