Išorės šviesa ir išorės tamsa – tik atspindys to, kas esame. Kiekvienas…
Kai pasaulyje nutinka kažkas – plandemijos, karai, energijos resursų išjungimas, infliacija, augantys mokesčiai, konfliktai ar kiti iš pirmo žvilgsnio nemalonūs dalykai – tamsa yra ne tik išorėje. Ji yra arba nėra žmogaus viduje.
Kaip tai pasireiškia? Žmogaus elgesiu – ir su tais, kurie šalia, ir su tais, kurie tariamai atsakingi už įvykius. Priešą išorėje lengva atpažinti? O kas, jeigu pats didžiausias priešas slepiasi pačiame žmoguje. Kiekviename iš mūsų…
Gamtos ir pasaulio dėsniai turi savo taisykles
Kiekvienas sulaukia savo atpildo – pagal veiksmus, o dar labiau – pagal vidines intencijas. Gal jų niekas fizinėmis akimis nepastebi, tačiau atspindžiai sugrįžta…
Žmogaus vidinių būsenų atspindžiai, mintys, jausmai – unikalus parašas, kurį „nuskaito“ erdvė. Ir sugrąžina tai, po kuo suprasdami ar nesuprasdami pasirašome…
Gamta – išmintinga mokytoja. Tam, kuris skaito jos knygą…
Kas rytą tamsą nugali aušra.
Žiemos miegas tik sustiprina medžio pumpurus – pavasarį jie gimsta naujai pradžiai…
Kokonas plyšta išleisdamas drugelį laisvėn…
Galia, kuri veikia gamtos pasaulyje, tą patį daro ir dėl mūsų – žmonių. Atveria tai, kas paslėpta, tačiau nėra slapta…
Tamsa išorėje nėra baisi savaime, kaip ir šviesa nėra šventės pranašas, kol tai – tik išorės atributai…
Tikrasis blackout – ne tai, ką regės žmogaus akys
Tamsą kiekvienas patiriame savyje. Ir tik ją nušvietę vidiniu švyturiu, atgimsime gyvenimui…
Kuris iš mūsų nėra jautęs pykčio, susierzinimo, pavydo, nevilties, liūdesio, vienatvės, skausmo, bejėgiškumo, pasidavimo? Kuris?
Kuris nebandė pabėgti, slėptis, nusisukti nuo to, ką jaučia?
Kuris nebandė permesti kaltės kitam?
Kuris neslėpė širdyje neatleidimo akmenų?
Kuris nėra nė karto plakęs savęs: „kaltas, kaltas, kaltas…“?
Kuris nėra jautęs pasikartojimų kančios?
Tamsa nėra baisi pati savaime. Tik tas, kuris ją pilnai patyrė, priėmė ir pagaliau išdrįso pažvelgti į akis, jose pamatė aušros pažadą.
Be tamsos nesuprastum šviesos…
Išorės įvykiai tik patikrina, kas esame iš tiesų, kiek pačiame žmoguje tamsos, baimės, o kiek šviesos ir meilės…
Kol ieškai priešo išorėje, jo nepastebi savyje… Tik išdrįsęs pažvelgti į akis savo tamsai, rasi tai, ko ieškai – vidinę šviesą…
Šviesoje išnyksta baimė. Ji pati bijo. Ar žinai, ko?
Ar jau sutikai savo tamsą?
Ar jau įžiebei savo švyturį?
Tamsioji sielos naktis jau baigėsi. Metas nubusti…
