Dėl ES reikalavimų bus priversti investuoti milijonus
Lietuvos paukštininkai balansuoja ant išlikimo ribos – visi be išimties bus priversti investuoti į vištų laikymo sąlygų gerinimą, nes jau po ketverių metų ES reikalavimai numatys, kad nebebus galima vištų laikyti narvuose. Tuo tarpu tuo pat metu sprendžiamos bėdos su gyventojais, kurie nebenori aitrių kvapų savo kaimynystėje, bet tikina, kad valdžia yra kurčia. O štai Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pradėtas procesas dėl sanitarinės apsaugos zonos steigimo aplink „Vilniaus paukštyną“ palies ne verslą, bet greta esančias gyvenvietes. Dėl šios situacijos Vilniaus rajono savivaldybės meras jau kreipėsi į atsakingas institucijas, o Seimo Aplinkos apsaugos komitetas teigia šį klausimą svarstysiantis jau ketvirtadienį.
Lietuvos paukštininkystės asociacija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga yra nustačiusi griežtus reikalavimus kiaušinių gamintojams, įskaitant vištų gerovės reikalavimus.
Asociacijos teigimu, 2021 m. Europos Komisija parengė reglamentą, pagal kurį iki 2027 m. ES nebebus laikomos vištos narvuose. Jau 2022-aisiais ES vartotojai vis dažniau renkasi pirkti ne narvuose laikomų vištų kiaušinius. Skelbiama, kad šiemet visų narvuose laikomų vištų kiaušinių suvartojimas ES susitraukė perpus.
„Europos gamintojai, įskaitant Lietuvos, investuoja daug lėšų, kad atitiktų ES reikalavimus ir galėtų teisėtai naudoti ES nustatytas kiaušinių etiketes, o vartotojai galėtų būti tikri dėl produkto saugos, kilmės, laikymo sąlygų ir kt.“ – skelbia paukštininkystės asociacija[1].
Akcentuojama ir kiaušinių nauda pačiam žmogui – būtent kiaušiniai yra vienas iš maistingiausių, mažai kalorijų turinčių maisto produktų. Tai yra puikus ir nebrangus baltymų šaltinis.
Kaip teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, žmonės, kurių dietoje yra kiaušiniai, yra sveikesni, o dietologai tvirtina, kad tai yra žmogaus organizmui įprastas maisto šaltinis.
Nenori smirdančių apylinkių
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas teigė, kad jam išties sunku patikėti, jog visi sprendimai yra priimami buldozeriu, visiškai nesigilinant į gyventojų poreikius ir neatsižvelgiant į nusiskundimus. Tuo tarpu parlamentarui esą sunku suvokti ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba galėtų veikti prieš gyventojus ir viešąjį interesą[3].
Nacionalinei žemės tarnybai vienašališkai nusprendus greta „Vilniaus paukštyno“ esančiu spinduliu steigti sanitarinės apsaugos zonas, jau patys gyventojai esą kalba, kad jas įvedus, ugdymo įstaigų higienos pasai nebus pratęsiami, dėl to gyventojai liks be mokyklų ir darželių, privačiuose sklypuose nebus galima vykdyti jokių statybos ar renovacijos darbų, mat nustatytame plote iš principo negalės vykti jokia veikla. Tai neabejotinai kirs ir per sklypų bei nekilnojamojo turto vertę, o galiausiai lems ir kai kurių gyvenviečių išlikimą.
Patys regionų gyventojai teigia, kad NŽT savo sprendimą nustatyti sanitarinės apsaugos zonos grindžia poreikiu ištaisyti klaidą, kai ši zona turėjo būti, bet nebuvo. Tokio pobūdžio klaidos esą turi būti ištaisytos iki sausio 1 dienos, nes vėliau to nebebus galima padaryti remiantis senais sprendimais, todėl teks atlikti naujus poveikio aplinkai ir gyventojams vertinimus.
Demokratai įsitikinę, kad tokia skuba yra palanki verslui, bet ne gyventojams, nes ne visi suvokia situacijos sudėtingumą.
„Jeigu šis sprendimas nebus stabdomas gera valia, gyventojai kreipsis į teismą, tačiau tai kainuoja daugybę laiko ir lėšų, ne visi galės ginti savo interesus“, – teigė visuomenininkas Dariuszas Litwiniwiczas[3].
Ketvirtadienį aiškinsis Seimo Aplinkos apsaugos komitetas
Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketvirtadienį aiškinsis, kaip spręsti susidariusias problemas dėl registruojamos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) aplink penkis dešimtmečius stovintį „Vilniaus paukštyną“[5].
„Vilniaus paukštyno“ vadovas Tadas Sprindžiūnas tvirtino, kad bendrovė kartu su gyventojais tapo institucijų neveiklumo ir istorinių klaidų taisymo įkaitais, kai priimti įstatymai bendrovę imperatyviai įpareigojo iki kitų metų sausio 1 dienos teritorijoje nustatyti SAZ.
„Dabar esame situacijoje, kai negalime pažeisti įstatymo, bet tuo pačiu nenorime pažeisti ir savo bendruomenės interesų. Institucijos pripažįsta, kad šis procesas – istorinių klaidų atitaisymas, kurias paveldėjome. Todėl kartu su bendruomene tapome situacijos įkaitais“, – teigė T. Sprindžiūnas[5].
Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad priešprieša tarp „Vilniaus paukštyno“ ir aplinkinių rajonų gyventojų bendruomenės yra kuriama dirbtinai. Jis pridūrė suprantantis žmonių reiškiamą susirūpinimą ir pareiškė, kad yra svarbu, jog situacija būtų sprendžiama atliepiant visų interesus.
Kreipėsi į valstybines institucijas
Juodšilių seniūnija savo socialinėje paskyroje pranešė, kad dėl susiklosčiusios situacijos nustatant SAZ, Vilniaus rajono savivaldybės meras kreipėsi į LR Seimą, Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos ministeriją, AB „Vilniaus paukštyną“.
Kreipimesi rašoma, jog gyventojai iš NŽT pradėjo gauti pranešimus apie tai, kad šios tarnybos sprendimu vienašališkai bus keičiami jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenys konkrečiai juose įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – t. y. pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinių apsaugos zonų apribojimai.
„<…>. Tokie pranešimai siunčiami 1000 metrų atstumu nuo Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų kaimuose esančių AB „Vilniaus paukštynas“ aikštelėse išdėstytų pastatų nutolusiems gyventojams, žemės sklypų savininkams“, – teigiama Vilniaus raj. savivaldybės mero kreipimesi.
Dokumente priduriama, kad minimas SAZ apribojimas nustatomas ne tik jų iš anksto apie tai neinformavus, bet ir negavus žemės sklypų savininkų sutikimų ir neužsimenant apie bet kokių kompensacijų išmokėjimą.
Gavo atsakymą iš aplinkos ministro
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vidaus reikalų komiteto pirmininkas Robert Duchnevič savo socialinėje paskyroje pasidalino, jog ši problema reikalauja greito reagavimo, todėl jis pareiškė besikreipęs į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir paprašė šiam klausimui skirti ypatingą dėmesį.
S. Gentvilo atsiųstame laiške lapkričio pabaigoje buvo teigiama, kad Aplinkos ministerija dar tada nebuvo įsitraukusi į šį procesą. SAZ esą reguliuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir NVSC, o NŽT užsiima gyventojų informavimu.
Ministras pabrėžė, kad nuo naujų metų NŽT pavaldumas pereis Aplinkos ministerijai, o SAZ nebebus automatine tvarka įrašomi į gyventojų nuosavybės dokumentus. Esą po sausio 1 d. įmonė turės susitarti su kiekvienu gyventoju.
„Mano asmenine nuomone, įmonė privalėjo įsiregistruoti savo SAZ per keletą dešimtmečių ir to laiku nepadarius gyventojai pirko ir plėtėsi esamose teritorijose be tinkamo informavimo. Todėl įmonė privalo pati atlikti savo Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir susimažinti SAZ arba susitarti su kiekvienu gyventoju dėl jų turtinių teisių ribojimo“, – teigiama S. Gentvilo atsiųstame atsakyme.
