Lietuvos oro tarša mažėja, tačiau įvykdyti tik 2 iš 5 ES taršos mažinimo tikslų

Lietuvai nepavyko įvykdyti trijų Europos Sąjungos reikalavimų

Aplinkos būklės analitikos centro specialistai paskelbė naujausius 1990–2023 m. oro teršalų apskaitos duomenis. Nors tarša šalyje pamažu mažėja, ne visi Eurpos Sąjungos (ES) direktyvos tikslai pasiekti. Tad kurie sektoriai teršia labiausiai ir kas lemia įvykusius pokyčius?

Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus parengta ataskaita, atitinkanti ES direktyvos 2016/2284 ir Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos reikalavimus, rodo, kad 2023 m. Lietuva įvykdė tik 2 iš 5 taršos mažinimo tikslų – sumažėjo sieros dioksido (SO2) ir smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) išmetimai. Azoto oksidų (NOX), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) ir amoniako (NH3) sumažinimo tikslai nepasiekti, tačiau visų teršalų kiekiai šalyje pamažu mažėja.

2023 m. sieros dioksido (SO2) išmetimai, palyginti su 2005 m., sumažėjo 67,5 proc., o lyginant su 2022 m. – 21 proc. Daugiausia SO2 išmetė naftos produktų gamybos ir sandėliavimo sektorius (49 proc.), viešosios elektros ir šilumos gamyba (14 proc.) bei kuro deginimas naftos perdirbimo pramonėje (13 proc.).

Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 48,5 proc., o 2023 m., lyginant su 2022 m., jų išmesta 16,8 proc. mažiau. Pagrindinis šaltinis – namų ūkiai, deginantys kurą (62 proc.), taip pat elektros ir šilumos gamyba (7 proc.) bei žemės ūkis (3 proc.).

Azoto oksidai, NMLOJ ir amoniakas vis dar nepasiekė reikalaujamo lygio

Azoto oksidų (NOX) išmetimai 2023 m., palyginti su 2005 m., sumažėjo 32,7 proc., o lyginant su 2022 m. – 5,4 proc. Daugiausia NOX išmetė sunkvežimių ir autobusų transportas (38 proc.), lengvieji automobiliai (19 proc.) bei viešosios elektros ir šilumos gamyba (13 proc.).

Nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 28,6 proc., o 2023 m., lyginant su 2022 m., – 0,3 proc. Pagrindiniai šaltiniai: naftos produktų gamyba ir sandėliavimas (24 proc.), dažų vartojimas pramonėje ir namų ūkiuose (19 proc.) bei kuro deginimas namų ūkiuose (18 proc.).

Amoniako (NH3) išmetimai 2023 m., palyginti su 2005 m., sumažėjo 7,2 proc., o lyginant su 2022 m. – 2,4 proc. Didžiausias teršėjas – žemės ūkis: dirvų tręšimas neorganinėmis azoto trąšomis (29 proc.), mėšlu (21 proc.) ir mėšlo tvarkymas tvartuose (pieninių galvijų – 15 proc.).

Oro taršos pokyčius lėmė kelios priežastys

Teršalų mažėjimą kuro deginimo sektoriuose lėmė katilų modernizavimas ir naujų technologijų diegimas klinkerio gamyboje. NH3 sumažėjimą paveikė mažesnis sintetinių azoto trąšų vartojimas.

Tačiau NMLOJ išmetimai sauso valymo sektoriuje išaugo 90 proc. dėl didesnio tirpiklių suvartojimo, namų ūkiuose – 5 proc. dėl augančio tirpiklių turinčių produktų vartojimo, o pramonėje – 15 proc. dėl padidėjusios acetatinių siūlų gamybos. Vis dėlto spausdinimo pramonėje NMLOJ sumažėjo 10 proc. dėl mažesnio dažų suvartojimo, o chemijos pramonėje, įdiegus taršą mažinančias technologijas, išmetimai sumažėjo 2–5 proc.

Parengta pagal Aplinkos apsaugos ministerijos informaciją.