Įvyko teisėsaugos pareigūnų protestas prieš itin pavojingas sąlygas dirbant Pravieniškių kalėjime
Rugpjūčio 29 dieną prie Lietuvos kalėjimų tarnybos, įsikūrusios Vilniuje, įvyko Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) priklausančių profsąjungų piketas akcentuojant Lietuvos kalėjimuose esančias saugumo spragas, kurių pasekoje, savo gyvybe tarnybos metu rizikuoja čia dirbantys asmenys. Tačiau valdžios atstovai pasikalbėti su mitinguotojais panoro tik gerokai įsisiūbavus piketui.
Dėl itin pavojingų sveikatai ir gyvybei darbo sąlygų Lietuvos kalėjimuose dirbantys asmenys panoro kreiptis į atsakingus asmenis – reikia išspręsti saugumo spragas, mat pasiekta situacija, kai įkalinimo įstaigose ima „viršų“ ne įstatymai, bet kaliniai.
Darbuotojai skundžiasi, kad jiems durstoma stiklais, mėginama supjaustyti geležte, bandoma net apipilti karštu vandeniu, o nepaisant to, kalėjimuose dirbančių darbuotojų net trūksta[1]. Išpuolių metu, deja, bet patiems pareigūnams tenka bėgti nuo užpuolikų, tad tik laiko klausimas, kada šalyje įsivyraus visiška anarchija.
Pavojingiausia situacija – Pravieniškėse – mat čia įvyksta visi pareigūnų užpuolimai. Tačiau iki šiai dienai valdžios atstovai dar nesiėmė ryžtingų veiksmų Lietuvos žmonių saugumui užtikrinti ir toliau leidžiama situacijai rutuliotis.
„Piketu siekiama atkreipti šios Tarnybos bei jos veiklą kuruojančių institucijų dėmesį į pasikartojančius nuteistųjų išpuolius prieš pataisos pareigūnus. Pareigūnai reikalaus Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybės imtis visų neatidėliotinų priemonių užtikrinant pataisos pareigūnų bei darbuotojų saugumą jų darbo vietose.“ – nurodė LTPF[2].
Valdžiai nusispjaut, kas vyksta už kalėjimo grotų
Sėdintys už grotų – jau nebe valdžios reikalas, mat kalėjimų viduje – atskiros taisyklės. Teisingumą vykdančios institucijos Lietuvoje atsakingos tik už tai, kaip ką „pasodinti“ ir kiek metų skirti (dažniausiai ir šie būna skiriami labai kukliai net ir už labai sunkius nusikaltimus).
Tą valdžios pareigūnai aiškiai parodė ir šio piketo metu, kai Kalėjimų tarnybos vadovai nusileisti ir pasikalbėti su protestuojančiaisiais įsigudrino ne iš karto – tik po 20-ties minučių, ir tai, matyt, tik „iš reikalo“.
Nei Kalėjimų tarnybai, nei Teisingumo ministerijai šiuo metu nerūpi, kad kone šeštadalį šalies nuteistųjų talpinantis Pravieniškių kalėjimas vis dar yra be nuolatinio vadovo. O būtent ši priežastis veda prie to, kad būtent šiame kalėjime užpuolimų prieš pareigūnus įvyksta daugiausiai.
Pavyzdžiui, Pravieniškių 1-ame kalėjime šiuo metu bausmę atlieka 758 nuteistieji, o LTPF žiniomis, šiuo metu trūksta apie 20 proc. visų grandžių pataisos pareigūnų.
Teisingumo viceministras Rokas Uscila po įvykusio piketo teigė, kad dėl smurto prieš darbuotojus buvo pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai.
Teisingumo Lietuvoje įgyvendinimas – įkalinimo įstaigos – prie pat namų
Daugelis kauniečių veikiausiai prisimena dar 2023 metų pabaigoje kilusį ažiotažą dėl Teisingumo ministerijos svarstymų įgyvendinti Pusiaukelės namų projektą tankiai jaunomis šeimomis apgyvendintoje Domeikavoje.
Žinoma, toks sprendimas buvo priimtas be gyventojų pritarimo (o jie tam būtų nepritarę) ir apie tai šie sužinoję tik tada, kai Teisingumo ministerija kartu su Kauno rajono savivaldybe bei Kalėjimų tarnyba nupirko pastatą tokiems Pusiaukelės namams (mat kol pastato nebuvo, apie tai kalbėti nebuvo galima).
Be visa ko šalia šių Pusiaukelės namų norima įkurdinti ir Probacijos tarnybą, į kurią kasdien sugūžėtų dešimtys bausmę ne įkalinimo įstaigoje atliekančių nusikaltėlių, šmėruojančių tarp vaikų darželių ir mokyklų.
Kai galų gale Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija konstatavo, kad Pusiaukelės namų pastatas pastatytas neteisėtai, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pripažino, kad buvo padaryta „daug klaidų“.
Estija siūlo pagalbą šalims, susiduriančioms su perpildytais kalėjimais
O pavyzdžio, kaip tvarkytis savo kalėjimuose Lietuva galėtų imtis iš ne tokios tolimos kaimynės Estijos – ši ne tik kad puikiai geba rūpintis įkalinimo įstaigose dirbančiais prižiūrėtojais, bet ir pareiškė galinti padėti kelioms šalims, susiduriančioms su perpildytais kalėjimais.
Estijos teisingumo ministrė Liisa Pakosta vyriausybės kabinetui pateikė pasiūlymą išnuomoti laisvas kameras, esančias trijuose šalies kalėjimuose toms valstybėms, kurios susiduria su perpildymo problema[3].
Šiuo metu numatoma, kad tokia paslauga galimai pasinaudos Jungtinė Karalystė, Švedija ir Nyderlandai, tačiau kalėjimus ir toliau prižiūrės Estijos pilietybę turintys pareigūnai. Vienaip ar kitaip, Estijai tai atneš tik naudą – valstybės iždas iš tokio sprendimo gautų 30 mln. eurų pajamų (už 250-500 kalinių).
