Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Domeikavoje šalia mokyklos nori apgyvendinti kalinius

Lietuva, Nuomonės, RegionaiRosita Kvietkevičienė
Suprasti akimirksniu
plakatas
Domeikavos gyventojai nesutinka su Pusiaukelės namais.

Apie Pusiaukelės namų projektą Domeikavos gyventojai sužinojo visai netikėtai

Domeikavos seniūnijoje esantis naujakurių pilnas Šakių kaimelis netrukus gali sulaukti ir ne tokių malonių rezidentų, mat čia planuojama įkelti apie 20 kalinių bei įkurdinti probacijos tarnybą. Ir nors tai yra itin svarbus žingsnis, bendruomenė apie tai iki šiol oficialiai nėra informuota. Planuojama, kad visuomenei projektas, kuris jau yra finišo tiesiojoje, bus pristatytas lapkričio 8 dieną vakare. 

Tai, kad didžiausiame Lietuvos kaime – šalia Kauno esančioje Domeikavos seniūnijoje – planuojama įkurti Pusiaukelės namus, vietos gyventojus šokiravo. Skandalas kilo tada, kai socialiniuose tinkluose anonimiškai buvo paskelbta informacija apie tai, kad Stumbro g. 3, Šakių k. planuojama atidaryti Pusiaukelės namus. Gyventojai į anoniminį pranešimą reagavo vangiai, kol vienas gyventojas rado Kalėjimų tarnybos darbo skelbimą, kuriame ieškomi darbuotojai dirbti būtent minėtu adresu.

Kadangi kol kas šioje vietoje stovinčiame pastate jokia su nuteistaisiais siejama veikla nevykdoma, tapo akivaizdu, kad anonimo paviešinti planai yra tiesa.

Gyventojai sujudo, ėmė klausinėti seniūniją, savivaldybę ir pačią Kalėjimų tarnybą, kreipėsi į Seimo narius ir Teisingumo ministeriją, tačiau net ir tada atsakymus gavo vangiai – dažniausiai buvo sakoma, kad niekas nieko tiksliai nė nežino. Sukurta peticija, kurioje gyventojai nesutinka su Pusiaukelės namų įrengimu, jau yra surinkusi daugiau, kaip 4 tūkst. parašų, parašus gyventojai renka ir gyvai.

komentaras
Feisbuko komentaras

Gyventojai dalinosi žiniomis, kad Domeikavos seniūnija net nežinojo apie tokį projektą, tačiau savaime suprantama, be Kauno rajono savivaldybės žinios tai įvykti negalėjo. Tai verčia kelti klausimą, kodėl tokios naujienos buvo nutylėtos ir net kelia pagrįstų svarstymų, jog slaptumas buvo sąmoningas, siekiant išvengti jau anksčiau buvusios kone identiškos situacijos kitoje Kauno rajono pusėje – Girionyse. 

Girionių gyventojai Pusiaukelės namus iškrapštė

Anksčiau Pusiaukelės namus buvo planuota atidaryti akademiniame miestelyje – Girionyse. Viename iš bendrabučių planuota apgyvendinti kelias dešimtis kalinių. Vis dėlto vietos bendruomenė vieningai pasipriešino planams. Tiesa, jiems tai padaryti buvo lengviau, mat Kalėjimų tarnyba su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu vietos bendruomenei projektą pristatyti teikėsi anksčiau, nei buvo imtasi realių veiksmų jo įgyvendinimui.

Vietos bendruomenė nesėkmingai bandė šį planą apskųsti teismui, o vėliau dėl planuojamų pusiaukelės namų į švietimo ministrę ir Kauno rajono savivaldybę kreipėsi Lietuvos mokslų akademijos nariai Darius Danusevičius, Kęstutis Armolaitis, Alfas Pliūra.
Anot jų, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas nuo pastato, kur planuojama įkurti pusiaukelės namus, įsikūręs vos per pusšimtį metrų, o nauja įstaiga Girionyse padarytų „reikšmingą žalą mokslo centro akademiniam prestižui“.

Apie tai, kad Kalėjimų tarnyba bando prastumti projektą neatsižvelgdami į gyventojų nuomones, buvo informuoti ir projekto finansuotojai – norvegai[1]

Norvegai Pusiaukelės namams skiria 40 mln. eurų

Galima kelti klausimą, kodėl gi susidūrus su gyventojų priešiškumu, Kalėjimų tarnyba neatsisakė planų Kauno rajone, gyvenamajame kvartale įkurdinti kalinius. Atsakymas paprastas – jie vykdo 2014–2021 m. EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“. Šiai sričiai skirta 38,8 mln. eurų, kuriuos, be abejo, yra labai didelis noras įsisavinti. 

Spalio 12 dieną buvo nupirkta pastato dalis, kurioje planuojama įrengti Pusiaukelės namus ir Probacijos tarnybą. Puse lūpų kalbama, kad turtas kainavo 1,3 mln. eurų. 

Visuomenės informuoti dėl pusiaukelės namų negalėjo, kol nenupirko pastato

Visuomenė labiausiai piktinasi, kad kaltinius šalia jų apgyvendinti norima su jais net nepasitarus. Teisingumo ministerija, kartu su Kauno rajono savivaldybe ir Kalėjimų tarnyba it susitarę sako, kad informuoti visuomenės iki tol, kol nebuvo nupirktas pastatas, nebuvo galima. 

„Mano turima informacija, komunikacija apie planuojamus pusiaukelės namus negalėjo būti vykdoma anksčiau, nes pastato įsigijimo procedūros nebuvo baigtos ir jis dar nepriklausė Lietuvos valstybei. Šis proceso pabaiga sutapo su Jūsų minimų darbo skelbimų paskelbimu, o pirmieji susitikimai su savivaldybės atstovais ir gyventojais buvo suplanuoti iškart po Vėlinių savaitės“, – lapkričio trečiąją žiniasklaidai rašė Teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.

NT išrašas
Spalio 12 dieną valstybė tapo Stumbro g.3 pastato savininke

Tiesa, dokumentuose matyti, kad pastatas Stumbro g. 3 buvo nupirktas ir įregistruotas spalio 12 dieną, o gyventojus informacija pasieks tik po beveik mėnesio. Sunku dabar spręsti, ar ta informacija būtų gyventojus pasiekusi apskritai, jei jie nebūtų institucijų užvertę skundais.

Dalis kalinių pusiaukelės namuose gyvens, dalis – vaikščios pas pareigūnus

Gyventojai ne ką mažiau baiminasi ir dėl Probacijos tarnybos, kuri bus įkurta šalia Pusiaukelės namų ir yra pateikiama, kaip privalumas Domeikavai. Probacija yra nusikaltimą padariusio asmens nubaudimo forma, kurią taikant vykdoma nuteistųjų socialinė reabilitacija ir kontrolė ne laisvės atėmimo vietose. Teigta, kad probacijos tarnyboje Šakių kaime dirbs 20 policijos pareigūnų. Kiekvienas jų prižiūri kelias dešimtis nusikaltėlių, tad be 25 nuolat Pusiaukelės namuose gyvenančių žmonių, Domeikavoje, Sargėnuose, Šakiuose ir Vytėnuose periodiškai bus dar nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų nusikaltėlių.

Tai – išties šokiruojanti žinia gyvenvietėms, kuriose gyvena daug jaunų žmonių, šalimais yra Sargėnų Šv. Kazimiero progimnazija, vaikų darželiai. Dėl tankaus gyventojų skaičiaus ir netolimų atstumų vaikai į ugdymo įstaigas eina patys, dabar gi tėvai sakosi bijantys vaikus paleisti vienus, nes nežinia kada jie gali susidurti su nusikaltėliu. 

Bijomasi smulkių vagysčių, narkotikų, vandalizmo atvejų.

Šiaulių kanibalės – nesunkūs nusikaltėliai?

Kalėjimų tarnyba informuoja, kad Pusiaukelės namuose bet kas gyventi negali. Esą ten perkeliami tik motyvuoti ir už nesunkius nusikaltimus nuteisti žmonės.

„Pusiaukelės namai skirti nuteistiesiems, kurie stengiasi grįžti į visuomenę, atlyginti padarytą žalą ir nekelia bendruomenei pavojaus. Į pusiaukelės namus negali būti perkeliami asmenys, teisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, seksualiniai nusikaltėliai, pavojingi recidyvistai ir panašiai. Tokio tipo įstaigose siekiama sukurti kuo artimesnes gyvenimo laisvėje sąlygas, kurios padėtų visuomenei nepavojingiems nuteistiesiems lengviau adaptuotis, įgyti socialinių įgūdžių“, – žiniasklaidai sakė Kauno rajono mero atstovas spaudai Edmundas Mališauskas.

Tačiau realybė, kaip kad dažnai būna, prasilenkia su gražiomis biurokratų kalbomis.

Prieš 12 metų visą Lietuvą sukrėtė bene žiauriausias įvykis mūsų šalies kriminalinėje istorijoje, o jį padariusios nusikaltėlės visiems laikams pramintos „kanibalėmis“. Dvi tuomet 18-metės merginos Šiauliuose savo draugę ne tik nužudė, bet jos kūną dar ir supjaustė gabalais. Ir nors nusikaltimas iki pat šių dienų žmones šiurpina, mūsų teisėsauga galvoja kitaip – už gerą elgesį Panevėžio moterų kalėjime, kraupų nusikaltimą įvykdžiusios dvi merginos – Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė – perkeltos į pusiaukelės namus[2].

Gyventojai rankų nuleisti nesiruošia – pusiaukelės namų kaimynystėje nenori

Na, o kol Kauno rajono savivaldybė trypčioja, o Kalėjimų tarnyba su Teisingumo ministerija priešaky grūda nusikaltėlius į gyvenamąjį rajoną, gyventojai sako rankų nenuleisiantys ir, jei reikės, eisantys iki Norvegijos investuotojų.

„Mes dalyvavome bendruomenės susirinkime, kuriame kalbėjo ir vienas iš Girionių pasipriešinimo akcijos dalyvių. Jis akcentavo, kad integracija ir visuomenės balsas norvegams yra pirma ir svarbiausia šio projekto užduotis. 

Sužinoję, kaip lietuviai stumia projektą ir kaip naudojami jų pinigai, jie, tikimės, labai gerai pagalvos, ar apskritai verta dalinti pinigus institucijoms, kurios visuomenės laikomos kaip vienos labiausiai korumpuotų. Jau renkami pinigai teisininkams. 

Integruoti kalinius yra kilnus tikslas, tačiau mes, kaip bendruomenė, buvome ignoruojami, mums niekas nepateikė argumentų, informacijos – tai labiausiai ir pykdo“,– sakė viena Domeikavos aktyvistų branduolio narių.

komentaras
Feisbuko komentaras


 

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika