Lietuvos įmonėms – 7,5 mln. eurų: dirbtinis intelektas galės prognozuoti gedimus ir aptikti gamybos defektus

DI diegimui – milijoninė parama, tačiau ją gaus ne visi

Lietuvos pramonės įmonėms atsiveria galimybė gauti finansavimą dirbtinio intelekto (DI) technologijoms diegti. Tam numatyta 7,5 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, o finansavimas galės būti naudojamas sprendimams, kurie padeda prognozuoti įrangos gedimus, aptikti gaminių defektus, efektyviau planuoti gamybą ar mažinti energijos sąnaudas.

Vis dėlto parama skirta ne visoms įmonėms. Dėl finansavimo galės kreiptis tik nustatytus veiklos trukmės, pajamų ir pramoninės veiklos kriterijus atitinkančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Be to, pagal atnaujintas sąlygas jos, jau teikdamos paraišką, privalės būti pasirinkusios konkretų rinkoje prieinamą DI produktą. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gruodžio 8 dienos.

Dirbtinio intelekto diegimui – 7,5 mln. eurų

Inovacijų agentūra paskelbė atnaujintą finansavimo kvietimą, skirtą Lietuvos pramonės įmonėms, norinčioms savo gamybos procesuose pritaikyti jau rinkoje esančias dirbtinio intelekto technologijas.

Bendra šiam tikslui numatyta finansavimo suma siekia 7,5 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžia, kad DI technologijų diegimas gali padėti įmonėms didinti našumą, mažinti sąnaudas ir gerinti gaminių kokybę.

„Dirbtinio intelekto sprendimai gali padėti Lietuvos pramonės įmonėms didinti gamybos našumą, mažinti sąnaudas ir gerinti produktų kokybę. Svarbu, kad šios technologijos būtų ne tik prieinamos, bet ir realiai taikomos įmonių veikloje – tam skiriama 7,5 mln. eurų“, – sako E. Grikšas.

Finansavimas paskirstytas pagal regionus.

Sostinės regiono pramonės įmonėms numatyta 2,5 mln. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – 5 mln. eurų.

Taigi didesnė bendros finansavimo sumos dalis skiriama už Sostinės regiono ribų veikiančioms pramonės įmonėms.

Įrangos gedimus galės numatyti dar prieš sustojant gamybai

Viena iš sričių, kurioje dirbtinis intelektas gali būti naudingas gamybos įmonėms, yra įrangos techninės būklės stebėjimas ir galimų gedimų prognozavimas.

Gamybos įrenginių veikimo metu sukaupiami įvairūs duomenys, kuriuos galima analizuoti pasitelkiant mašininio mokymosi technologijas.

Tokie sprendimai gali padėti pastebėti neįprastus įrangos veikimo pokyčius ir nustatyti požymius, rodančius galimą gedimą.

Tai suteikia galimybę įmonei anksčiau planuoti techninės priežiūros darbus ir sumažinti netikėtų gamybos sutrikimų riziką.

Dirbtinis intelektas taip pat gali būti naudojamas gamybos planavimui optimizuoti.

Analizuodamos turimus duomenis, įmonės gali tiksliau planuoti įrenginių apkrovimą, gamybos procesų eigą ir energijos naudojimą.

Vis dėlto tokių technologijų nauda priklauso nuo konkretaus sprendimo, turimų duomenų kokybės ir jo pritaikymo įmonės veikloje.

Gaminių defektus aptiks automatiškai

Kita finansavimo kvietime minima technologijų kryptis – kompiuterinė rega.

Šie sprendimai leidžia dirbtiniam intelektui analizuoti vaizdinę informaciją ir automatiškai atpažinti gaminių defektus.

Gamybos įmonėse tokios sistemos gali būti naudojamos kokybės kontrolei, kai reikia patikrinti didelius produkcijos kiekius ir pastebėti neatitikimus.

Automatinė defektų patikra gali padėti greičiau nustatyti gamybos problemas ir sumažinti rankinio tikrinimo poreikį.

Finansavimas taip pat numatytas išmaniosios robotikos ir automatizavimo sprendimams.

Tokios technologijos gali būti pritaikomos rūšiavimo, pakavimo ar transportavimo procesuose.

Pavyzdžiui, įmonės galėtų automatizuoti pasikartojančias operacijas ir taip efektyviau organizuoti gamybos darbus.

DI asistentai ir skaitmeniniai dvyniai: ką dar galės diegti įmonės?

Finansavimo kvietimas neapsiriboja vien gamybos linijų automatizavimu ar įrangos gedimų prognozavimu.

Pramonės įmonės taip pat gali rinktis natūralios kalbos apdorojimo technologijas ir specializuotus dirbtinio intelekto asistentus.

Tokie asistentai gali padėti darbuotojams analizuoti techninę dokumentaciją, ieškoti reikalingos informacijos ar registruoti įrangos gedimus.

Dar viena finansuojamų technologijų kryptis – skaitmeniniai dvyniai.

Tai virtualūs realių gamybos procesų modeliai, kuriuos naudojant galima išbandyti skirtingus veiklos scenarijus.

Pavyzdžiui, įmonė gali modeliuoti gamybos proceso pakeitimus ir vertinti galimus jų rezultatus dar prieš įgyvendindama pokyčius realioje aplinkoje.

Tokios technologijos gali būti naudingos ieškant efektyvesnių gamybos organizavimo sprendimų.

Tačiau Inovacijų agentūra pabrėžia, kad vien technologijos pasirinkimo nepakanka – svarbu iš anksto įvertinti, kokią konkrečią problemą ji spręs.

Inovacijų agentūra įspėja: vien noro naudoti DI nepakaks

Inovacijų agentūros Projektų atrankos departamento vadovas Mantas Biekša atkreipia dėmesį, kad kvietimas skirtas įmonėms, jau pasirengusioms diegti konkrečius technologinius sprendimus.

„Šis kvietimas skirtas įmonėms, kurios jau žino, kokią gamybos problemą nori spręsti pasitelkdamos dirbtinį intelektą, ir yra pasirengusios diegti konkretų technologinį sprendimą. Svarbu įvertinti ne tik jo galimybes, bet ir tai, kaip jis bus integruotas į esamus procesus bei kokią naudą duos įmonei“, – teigia M. Biekša.

Tai reiškia, kad įmonės turėtų aiškiai įvardyti savo poreikį ir pasirinkti jam tinkamą rinkoje prieinamą technologiją.

Pagal atnaujintas finansavimo sąlygas parama skiriama jau egzistuojantiems DI produktams įsigyti ir diegti.

Individualiam dirbtinio intelekto sprendimo kūrimui ši finansavimo priemonė nėra skirta.

Todėl įmonėms, kurios tik planuoja kurti visiškai naują DI sistemą, šis kvietimas nėra pritaikytas.

Kas galės gauti finansavimą?

Finansavimo siekiančioms įmonėms nustatyti konkretūs tinkamumo reikalavimai.

Paraiškas gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, veikiančios ne trumpiau kaip dvejus metus.

Tačiau vien veiklos trukmės nepakanka.

Per kiekvienus iš pastarųjų dvejų finansinių metų įmonė turi būti gavusi ne mažiau kaip 145 tūkst. eurų pardavimo pajamų.

Tai reiškia, kad nustatytą pajamų ribą reikia pasiekti abiem vertinamais finansiniais metais, o ne tik vienais iš jų.

Taip pat numatytas reikalavimas dėl įmonės veiklos pobūdžio.

Pajamos iš pramoninės veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 51 proc. visų įmonės pajamų.

Vadinasi, finansavimo priemonė pirmiausia orientuota į įmones, kurių pagrindinė veikla susijusi su pramone, o ne į bet kurį verslą, norintį įsigyti dirbtinio intelekto programinę įrangą.

Kokių dokumentų reikės teikiant paraišką?

Pagal atnaujintas kvietimo sąlygas įmonės jau paraiškos teikimo metu turi būti pasirinkusios konkretų dirbtinio intelekto produktą.

Svarbu, kad pasirinktas sprendimas būtų prieinamas rinkoje.

Kartu su paraiška reikės pateikti techninę specifikaciją, kurioje būtų aprašytas numatomas įsigyti ir diegti produktas.

Taip pat būtina pateikti biudžetą pagrindžiančius dokumentus.

Dar vienas reikalavimas – įrodymai, kad pasirinktas DI produktas iš tiesų yra prieinamas rinkoje.

Šie dokumentai turės pagrįsti planuojamą investiciją ir padėti įvertinti, ar projektas atitinka finansavimo sąlygas.

Tai reiškia, kad prieš teikdama paraišką, įmonė turėtų būti atlikusi pasirengimo darbus: išsiaiškinusi technologinį poreikį, pasirinkusi sprendimą ir įvertinusi jo diegimo išlaidas.

Papildomi balai – už technologijas ir nuosavas investicijas

Visos reikalavimus atitinkančios paraiškos nebūtinai gaus finansavimą.

Projektai bus atrenkami konkurso būdu, o vertinant paraiškas bus atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus.

Papildomi balai numatyti už prioritetinių dirbtinio intelekto technologijų diegimą.

Taip pat palankiau bus vertinamos įmonės, kurių skaitmenizacijos lygis yra aukštesnis.

Dar vienas svarbus kriterijus – įmonės prisidėjimas nuosavomis lėšomis.

Didesnį finansinį indėlį į savo projektą numatančios įmonės galės gauti papildomų vertinimo balų.

Todėl rengiant paraišką, svarbu įvertinti ne tik pasirinktos technologijos tinkamumą, bet ir projekto konkurencingumą pagal nustatytus atrankos kriterijus.

Paraiškoms liko laiko iki gruodžio 8-osios

Inovacijų agentūros atnaujinto finansavimo kvietimo paraiškas galima teikti iki 2026 metų gruodžio 8 dienos.

Projektai bus atrenkami konkurso būdu, todėl paraiškos pateikimas savaime negarantuoja finansavimo.

Priemonė finansuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Bendra numatyta suma – 7,5 mln. eurų, iš kurių 2,5 mln. eurų tenka Sostinės regionui, o 5 mln. eurų – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui.

Šiuo kvietimu siekiama paskatinti Lietuvos pramonės įmones ne tik domėtis dirbtinio intelekto galimybėmis, bet ir praktiškai pritaikyti jau sukurtas technologijas gamyboje.

Įmonėms, svarstančioms apie DI diegimą, svarbiausias artimiausias žingsnis – įvertinti savo atitiktį finansavimo reikalavimams, pasirinkti konkretų rinkoje esantį sprendimą ir iki nustatyto termino parengti reikalingus dokumentus.