Kai pasitikėti vien savo akimis nebeužtenka
Internete vis dažniau tampa sunku suprasti, ar prieš akis – tikra nuotrauka, žmogaus balsas ir realus įvykis, ar įtikinama dirbtinio intelekto sukurta imitacija. Europos Sąjunga bando šią ribą padaryti aiškesnę: Europos Komisija patvirtino specialius simbolius, kurie turėtų iš karto parodyti, kada turinys yra sukurtas arba pakeistas pasitelkiant DI.
Visiškai dirbtinio intelekto sugeneruotam turiniui numatyta žyma „AI GENERATED“, o žmogaus sukurtai, tačiau DI pakoreguotai medžiagai – „AI MODIFIED“[1].
Svarbu ne tik pats užrašas, bet ir jo pateikimas. Žymėjimas turėtų būti matomas vos pirmą kartą susidūrus su turiniu, jo neturėtų uždengti kiti grafiniai elementai. Taip pat siekiama, kad informacija apie DI panaudojimą neišnyktų turinį persiunčiant ar atsisiunčiant.
Žymėjimas – papildoma priemonė prieš dezinformaciją
Lietuvos radijo ir televizijos komisija tokią sistemą vertina kaip vieną iš priemonių, galinčių padėti mažinti dezinformacijos plitimą. Generatyvinio DI technologijos sparčiai tobulėja, todėl vis įtikinamiau gali būti atkuriama konkretaus žmogaus išvaizda, balsas, aplinka ar net tariamai realūs įvykiai.
Dėl to vartotojui tampa vis sunkiau vien pačiam įvertinti, ar matoma arba girdima medžiaga yra autentiška.
„DI sukurtas vaizdas ar balsas jau gali atrodyti taip įtikinamai, kad žmogui pačiam atskirti klastotę darosi vis sunkiau. Todėl negalime visos atsakomybės perkelti vartotojui ir tikėtis, kad jis pats atpažins, kas tikra, o kas sukurta dirbtinio intelekto. Žymėjimas turi tą informaciją pasakyti už jį“, – pranešime teigia LRTK pirmininkas Mantas Martišius.
Tokiu būdu žyma turėtų tapti aiškiu signalu, kad turinys nėra visiškai natūralios kilmės ir prie jo kūrimo ar keitimo prisidėjo dirbtinis intelektas.
Didžiausias iššūkis – kontrolė už ES ribų
Nors aiškesnis DI turinio žymėjimas turėtų padėti vartotojams geriau orientuotis informacinėje erdvėje, praktinis taisyklių įgyvendinimas gali būti sudėtingas.
LRTK atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis populiariausių DI įrankių ir platformų kuriami bei valdomi už Europos Sąjungos ribų. Tai reiškia, kad ES gali nustatyti reikalavimus, tačiau jų laikymosi kontrolė ne visais atvejais bus paprasta.
„ES nelabai kuria savo DI įrankių. Galime numatyti, pareikalauti, kad kažkas įgyvendintų, bet jeigu tie DI įrankiai yra už ES ribų, o absoliučiai dauguma jų tokiais yra, kyla klausimas, kaip vyks kontrolė“, – nurodo M. Martišius.
Prie DI turinio skaidrumo praktikos kodekso jau yra prisijungę apie 190 organizacijų. Tarp jų – „Google“, „Meta“, „Microsoft“, „OpenAI“, „Anthropic“, „Mistral“ ir „Synthesia“.
Prie antrosios kodekso dalies prisidėjo ir dalis Lietuvos žiniasklaidos priemonių – „Delfi“, „Lrytas“, „Bernardinai.lt“ bei „15min“.
Vis dėlto pats kodekso pasirašymas ir Europos Sąjungos sukurtų simbolių naudojimas išlieka savanoriški. Tai nereiškia, kad prie kodekso neprisijungusios organizacijos gali ignoruoti DI akto nuostatas. Jame nustatyti skaidrumo reikalavimai tam tikrais atvejais taikomi nepriklausomai nuo to, ar bendrovė ar organizacija pasirinko dalyvauti kodekse.
Naujos taisyklės jau pasiekė Lietuvą
Lietuvoje ES Dirbtinio intelekto akto skaidrumo reikalavimai pradėti taikyti nuo rugpjūčio 2 dienos. Jie numato, kad tam tikrais atvejais DI sukurtas arba pakeistas turinys turi būti aiškiai pažymėtas.
Už šių reikalavimų priežiūrą Lietuvoje atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba. Ji anksčiau yra nurodžiusi, kad praktinis naujosios sistemos įgyvendinimas dar tik pradedamas, todėl tikrasis priežiūros mechanizmo veikimas paaiškės taisykles pradėjus taikyti plačiau.
Žiniasklaidos sektorius pokyčiams ruošėsi iš anksto. Interneto žiniasklaidos asociacija dar 2025 metų pradžioje parengė rekomendacijas naujienų portalams, kaip dirbtinį intelektą naudoti redakcijų darbe ir kokių skaidrumo principų laikytis.
ES Dirbtinio intelekto aktas įsigaliojo 2024 metų rugpjūtį, tačiau jo nuostatos taikomos palaipsniui. Viena svarbiausių akto krypčių – didesnis skaidrumas naudojant DI ir mažesnė rizika, kad technologija bus pasitelkiama žmonėms klaidinti, sukčiauti ar manipuliuoti visuomenės nuomone.
Daugiausia dėmesio skiriama giliosioms klastotėms ir kitam itin tikroviškai atrodančiam sintetiniam turiniui, kuris gali būti pateikiamas kaip tikras. Reikalavimai aktualūs ne tik tradicinei ir internetinei žiniasklaidai, bet ir socialiniuose tinkluose platinamam turiniui.
