Duomenų centrai tapo kariniais taikiniais: JT patarėjas siūlo Europai sulėtinti dirbtinio intelekto gigagamyklų statybas

Duomenų centrai tapo kariniais taikiniais, todėl Europa turėtų persvarstyti, kur statys savo dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Taip „Euronews“ sakė Jungtinių Tautų patarėjas Mehdi Paryavi, analitinio centro „International Data Center Authority“ (IDCA) įkūrėjas. Jo nuomone, Europos dirbtinio intelekto gigagamyklų statybos turėtų sulėtėti. Rusija smogė duomenų centrams Kyjive, o Ukrainos dronai pastarosiomis savaitėmis atakavo kelis duomenų centrus Rusijoje.

Duomenų centrai tapo kariniais taikiniais

„Euronews Next“ kalbintas ekspertas mano, kad smūgiai duomenų centrams karuose turėtų priversti Europą iš naujo įvertinti savo planus. „Euronews“ duomenimis, duomenų centrai Ukrainoje, Rusijoje ir Artimuosiuose Rytuose tapo svarbiais taikiniais per konfliktus. Juos sunaikinus galima laikinai paralyžiuoti šalies ekonomiką ir tokias viešąsias paslaugas kaip bankai ar ligoninės. Kyjivas savo smūgius Rusijos duomenų centrams apibūdino kaip atakas prieš objektus, kurie neša pajamų Maskvos karo mašinai. Ukraina dirbtinį intelektą naudoja ir dronų taikiniams nustatyti bei kitiems kariniams tikslams.

„Kai pataikai į pakankamai svarbių taikinių, gali sugriauti visą ekonomiką“, – sakė M. Paryavi. Pasak jo, visuomenėms vis labiau skaitmenėjant, duomenų centro sunaikinimas gali reikšti „kariuomenės, sveikatos apsaugos ir finansų funkcijų paralyžių“. Duomenų centrai – tai fiziniai pastatai, kuriuose įmonės laiko savo serverius ir duomenis. Jie itin svarbūs dirbtiniam intelektui, nes užtikrina jam reikalingus milžiniškus energijos ir skaičiavimo išteklius.

„Laikai, kai duomenų centrai statyti bet kur, baigėsi“

Pasak M. Paryavi, ilgai pramonėje galiojęs patarimas kruopščiai rinktis vietą ir neviešinti duomenų centrų adresų gali būti nebepakankamas. „Galbūt reikia geležinių kupolų, galbūt reikia juos statyti po žeme arba statyti bunkerius“, – sakė jis, dėl nacionalinio saugumo priežasčių nesileisdamas į detales. „Laikai, kai duomenų centrus tiesiog statydavote atsitiktinėse vietose, baigėsi.“

Vis dėlto M. Paryavi pripažino, kad nė viena šalis kol kas neturi tvirto atsakymo, kaip tai padaryti nesulėtinant lenktynių dėl dirbtinio intelekto pajėgumų. Užuot statydavusi išbarstytus duomenų centrus, Europa, jo patarimu, turėtų juos koncentruoti tam tikrose vietovėse, kurias būtų galima apsaugoti „geležiniu kupolu“. Europos šalys, anot jo, turėtų veikti kaip blokas, nes viena šalis to padaryti negali. Prie saugumo rizikų prisideda ir pasaulinis energijos trūkumas bei kvalifikuotų darbuotojų stoka.

ES planuoja iki septynių dirbtinio intelekto gigagamyklų

Paklaustas, ar smūgiai privers Europos vyriausybes persvarstyti dirbtinio intelekto gigagamyklų planus, M. Paryavi atsakė: „100 procentų.“ Europos Komisijos atstovas „Euronews“ sakė, kad Komisija paskelbė konkursą iki septynių dirbtinio intelekto gigagamyklų Europoje įkurti. „Kvietimas vis dar atviras. Jam pasibaigus, pasiūlymai bus įvertinti, o tada priimti sprendimai“, – nurodė atstovas. Konkursas baigsis lapkričio 12 d. Ar duomenų centrų atakos karuose pakeis planus, Komisija konkrečiai nekomentavo.

Europos Komisijos pranešimo duomenimis, iniciatyvai numatyta iki 10 mlrd. eurų ES ir nacionalinio finansavimo. Tikimasi, kad ji pritrauks dar bent 20 mlrd. eurų privačių investicijų. Gigagamyklose bus derinami pažangūs dirbtinio intelekto procesoriai, programinė įranga, debesijos technologijos, didelės spartos ryšys ir energiją taupantys duomenų centrai. Bendro pirkimo susitarimą su EuroHPC bendrąja įmone pasirašė 18 ES valstybių, tarp jų ir Lietuva. Sprendimus dėl laimėtojų tikimasi priimti 2027 m. pradžioje, o statybos turėtų prasidėti tais pačiais metais.

Konkursas padalytas į dvi dalis. Pirmoje dalyje bus remiami iki keturių projektų: kiekvienas pirmajame etape galės gauti iki 100 mln. eurų ES finansavimo, o antrajame – dar iki 400 mln. eurų. Antroje dalyje numatyti iki trijų didesnių projektų, kurie galės gauti iki 200 mln. eurų pirmajame etape ir dar iki 800 mln. eurų antrajame. Gigagamyklos papildys jau veikiantį 19 Europos dirbtinio intelekto gamyklų tinklą. Be Lietuvos, bendro pirkimo susitarimą pasirašė ir kitos Baltijos šalys – Latvija bei Estija, taip pat Lenkija, Vokietija, Prancūzija ir kitos valstybės. Komisija taip pat pasirašė ketinimų protokolus su JAV aparatinės įrangos gamintojomis AMD, NVIDIA ir „Qualcomm“, kad konsorciumai galėtų sklandžiai įsigyti reikiamos įrangos.

Rodiklis	Duomenys
Planuojamų dirbtinio intelekto gigagamyklų	iki 7
ES ir nacionalinis finansavimas	iki 10 mlrd. eurų
Tikimasi privačių investicijų	bent 20 mlrd. eurų
Konkursas baigiasi	2026 m. lapkričio 12 d.
Bendro pirkimo susitarimą pasirašiusios šalys	18, tarp jų Lietuva
Vieno duomenų centro kaina (M. Paryavi vertinimu)	iki 25 mlrd. JAV dolerių

Šaltiniai: „Euronews“, Europos Komisija.

Vieno duomenų centro kaina – iki 25 mlrd. dolerių

M. Paryavi teigimu, duomenų centrų sunaikinimo kaina gali būti astronominė, o daugeliui šalių, įskaitant Europos, juos atkurti būtų „beveik neįmanoma“. Duomenų centras gali kainuoti iki 25 mlrd. JAV dolerių ir būti statomas iki trejų metų. M. Paryavi pabrėžė, kad prie saugumo grėsmių prisideda pasaulinis energijos trūkumas ir kvalifikuotų darbuotojų stoka, todėl statybų tempas Europoje, jo vertinimu, neišvengiamai turės keistis. „Europa negali sau leisti finansuoti šimtų milijardų dolerių vertės turto, kad paskui kažkas jį sunaikintų“, – sakė jis. „Prognozuoju, kad visa tai [duomenų centrų statyba] turės sulėtėti.“

„Duomenų centrų ir skaitmeninių centrų kūrimas – vienintelis būdas tautai, centrui ar duomenų centrų bendrovėms apsisaugoti“, – sakė M. Paryavi. Komisijos pranešime pabrėžiama, kad gigagamyklos turėtų leisti Europai kurti pažangų dirbtinį intelektą savo infrastruktūroje, laikantis ES taisyklių ir vertybių. Atrinktos gigagamyklos turėtų pradėti veikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo. Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen konkurso paskelbimą pavadino „svarbiu etapu“ siekiant paversti Europą „dirbtinio intelekto žemynu“.