Verslui – 3,4 mln. eurų palengvinimas, tačiau ES reikalavimai kainavo gerokai daugiau

Nacionaliniai sprendimai naštą sumažino, bet bendras rezultatas – kitoks

Lietuvos verslui per pirmąjį šių metų pusmetį pavyko sumažinti dalį biurokratinės naštos, tačiau galutinis rezultatas – gerokai didesnės išlaidos. Nacionalinės kilmės teisės aktų pakeitimai administracinę naštą ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas sumažino apie 3,4 mln. eurų, tačiau naujų Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės reikalavimų įgyvendinimas jas padidino daugiau kaip 23,84 mln. eurų.

Tokius skaičius pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), įvertinusi 2026 metų pirmojo pusmečio administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų pokyčius.

Per pirmąjį šių metų pusmetį institucijos pateikė duomenis apie 63 teisės aktų projektus, turėjusius poveikį reguliavimo naštai. Aštuonios institucijos savo veiklos srityse ją sumažino, o septynios – padidino. Trys teisės aktų projektai naštą sumažino daugiau kaip po 1 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, kad rezultatai rodo, jog galimybių paprastinti verslui taikomas procedūras dar yra.

„Ši ataskaita aiškiai parodo, kad reguliavimo naštos mažinimas priklauso nuo kiekvienos institucijos įsitraukimo. Aštuonios institucijos šį pusmetį naštą sumažino, vadinasi, galimybių supaprastinti procesus ir atsisakyti perteklinių reikalavimų tikrai yra. Jei norime pasiekti plane „3i“ išsikeltą tikslą – iki 2030 metų administracinę naštą verslui sumažinti 35 procentais, kiekviena institucija, kurdama naują reguliavimą ar jį keisdama, turi vertinti jo kainą verslui ir ieškoti paprastesnių sprendimų. Mūsų siekis aiškus – kad verslas daugiau laiko ir lėšų skirtų investicijoms, naujoms darbo vietoms ir augimui, o ne biurokratijai“, – sako E. Grikšas.

Keli pakeitimai verslui sutaupė milijonus

Didžiausia dalis pasiekto sumažėjimo teko Žemės ūkio ministerijai – 65,38 proc. Valstybinės mokesčių inspekcijos rezultatai sudarė 20,32 proc., o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – 13,34 proc.

Vienas didžiausių pokyčių įvyko Žemės ūkio ministerijos srityje. Supaprastinus informavimo apie augalų purškimą tvarką, administracinė našta sumažėjo daugiau kaip 1,99 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė degalinių mėnesio operacijų ataskaitų. Skaičiuojama, kad šis sprendimas administracinę naštą sumažino daugiau kaip 646 tūkst. eurų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba naštą mažino atsisakydama dalies laboratorinių tyrimų reikalavimų sertifikuojamiems gyvūniniams pašarams.

Pokyčių ėmėsi ir Sveikatos apsaugos ministerija. Daliai darbuotojų numačius retesnius regėjimo patikrinimus, darbdaviams ir gydytojams tenkanti našta turėtų sumažėti daugiau kaip 1 mln. eurų.

ES reikalavimų kaina – daugiau kaip 23,8 mln. eurų

Nors nacionaliniais sprendimais verslui tenkanti našta mažėjo, šį rezultatą gerokai viršijo iš ES ir tarptautinės teisės kylantys reikalavimai. Dėl jų administracinė našta ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos išaugo daugiau kaip 23,84 mln. eurų.

Tarp naštą padidinusių institucijų didžiausia bendro augimo dalis teko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 59,88 proc. Aplinkos ministerijos dalis sudarė 25,13 proc. Šiems rezultatams įtakos turėjo priimti pakeitimai, susiję su ES direktyvų nuostatų įgyvendinimu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos srities Darbo kodekso pakeitimai, susiję su darbo užmokesčio skaidrumu ir duomenų teikimu, administracinę naštą padidino daugiau kaip 14,27 mln. eurų.

Aplinkos ministerijos pakeisti pastatų automatizavimo, kontrolės sistemų ir kiti susiję reikalavimai reguliavimo naštą padidino beveik 8,43 mln. eurų.

Ministras ragina nepridėti papildomų reikalavimų

E. Grikšas pabrėžia, kad, perkeliant europinius reikalavimus į Lietuvos teisę, svarbu nepridėti papildomų nacionalinių taisyklių, jeigu jos nėra būtinos.

„Įgyvendindami ES reikalavimus, turime nepridėti papildomų ar griežtesnių nacionalinių reikalavimų, jei jie nėra būtini, ir rinktis mažiausią naštą verslui sukeliantį sprendimą. Tai tiesiogiai veikia mūsų konkurencingumą. Šį principą stiprinsime ir nacionaliniu lygmeniu, kartu su Teisingumo ministerija ir Vyriausybe ieškodami sisteminių sprendimų. O 2027 metais, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, reguliavimo paprastinimas ir naštos verslui mažinimas bus vienas mūsų prioritetų konkurencingumo srityje“, – sako ministras E. Grikšas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kelia tikslą, kad administracinės naštos mažinimas taptų sisteminiu procesu. Plane „3i“ numatyta iki 2030 metų verslui tenkančią administracinę naštą sumažinti 35 procentais.

2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai atskleidžia dvejopą situaciją: nacionaliniais sprendimais procedūros paprastinamos ir verslui sutaupomi milijonai eurų, tačiau tuo pat metu įgyvendinami ES ir tarptautinės teisės reikalavimai bendrą reguliavimo kainą reikšmingai didina.

Ministerija taip pat skelbia, kad 2027 metais, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, reguliavimo paprastinimas ir naštos verslui mažinimas bus vienas šalies prioritetų konkurencingumo srityje.