Net ir namuose galima užsiauginti egzotinių vaisių
Egzotiniai vaismedžiai Lietuvoje prigyja puikiai: persikai, nektarinai, abrikosai duoda gausų derlių. Skonis – „bombinis“, nes vaisiai sunoksta ant medžio, o ne kelionės iš šiltų kraštų metu. Ir nors šiemet dėl itin vėsaus klimato trešnės nušalo, bet persikai ir abrikosai klesti. Balkone? Lengva! Mini veislės ant žemo poskiepio auga ir 20–40 l vazone – tikina „Tado ūkio“ įkūrėja, sodininkė Kristina Cvilikienė.
„Pirmas žingsnis – tinkamas vazonas, kad šaknys vystytųsi ir neišdžiūtų“, – aiškina specialistė.
Mišinys: durpės + vermikulitas ar perlitas + biohumusas. Specialistė rekomenduoja iš karto pirkti skiepytą medelį – jis esą žydės tais pačiais metais, o derlių duos kitais.
Anot jos, persodinimas vyksta paprastai: pakanka išardyti susisukusias šaknis, kad augalas prigytų
„Šaknelių nebijokite liesti – nutrūkusi užaugins dvi naujas.“ – teigė K. Cvilikienė.
Skiepijimas namuose? Paprasta: 45° pjūvis ant šakelės ir poskiepio, sujungti, apvynioti. Viena medyje – 2–3 veislės norma, o didesnis kiekis reikalauja profesionalo įsikišimo.
O kaip tinkamai prižiūrėti?
Tokių vaismedžių priežiūra minimali pasitelkiant technologijas: automatinį laistymą, mulčias, alelopatiją (gerus kaimyninius augalus). Tokiu atveju visi sodo „reikalai“ asmeniniam gyvenimui visai netrukdo.
„Valanda per savaitę – ir graži aplinka.“ – patikino Kristina.
Kenkėjus (šliužus, amarus) taip pat reikia valdyti mechaniškai: rinkimas, druska, česnako užpilai. Chemija čia gali būti pasitelkiama kaip antibiotikas: tik rimtai ligai, paskui biologiniai preparatai. Namų trąšos? Dilgėlių raugas: žolės + vanduo, palaikyti parą, praskiesti 1:1.
Sodas – gyvenimo būdas. Todėl Kristina pataria planus pradėti nuo popieriaus lapo: ko norite – mažai priežiūros ar šviežių vaisių? Sodininkė pataria nebijoti eksperimentuoti: „Sodinkite abrikosus vazone šalia terasos – mėgaukitės skoniais ir gamta.“ Net mieste augalai kuria jaukumą, o dirbtinis intelektas to neatstos.
Šiuolaikinis sodas – visiškai kitoks
Lietuvoje sodininkystė išgyvena renesansą – jaunimas bėga iš butų į nuosavus namus, taip kadaise nutiko ir pačiai Kristinai.
Kaip ji pati teigia, kelias prasidėjo nuo atsitiktinių vizitų į vyro ūkį, kur augalai tapo meditacija ir ramybės šaltiniu. „Augalai gydo, suteikia harmoniją“, – sako ji, lygindama juos su vaikais, kuriuos reikia prižiūrėti, kol užauga į didelius medžius.
Šiandien sodas – nebe senelių palikimas su braškėmis ir laistymo žarna. Tendencijos grįžta prie vaismedžių: koloniniai obelys, kriaušės, vyšnios dera net 1–2 arų sklype. Populiarėja daugiametės žolės kaip miskantai, suruoliai, melveniai – mažai priežiūros, gražūs visus metus. Jaunos šeimos renkasi kotedžus su „gyva tvora“, o ne vien žalia veja.
„Šiemet pavasarį pardavimai šovė aukštyn – visi atsibodo tik vejos“, – pastebi Kristina.
Plačiau apie tai laidoje (NE)Standartai:
