Ginčas dėl druskos baigėsi tiekėjo nenaudai
Šį kartą „Lidl Lietuva“ kaip reikiant įkliuvo ir gavo nepatikimos bendrovės etiketę po to, kai kreipėsi į tiekėjus su prašymu pateikti 136 tonų druskos užsakymą, tačiau galiausiai produkcijai atvykus iki Lietuvos, bendrovės norai pasikeitė. Tiekėjas liko ne tik su tonomis druskos kišenėse, bet ir jo nenaudai Konkurencijos tarybos priimtu sprendimu.
Tuo tarpu pastebima, kad valstybė smulkiesiems negailestinga – įvedus grynųjų pinigų apribojimus smulkaus verslo atstovai skundžiasi tapę situacijos įkaitais.
Konkurencijos taryba, reaguodama į Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytojos „Lidl Lietuva“ ir maisto produktų tiekėjos „Representus“ ginčą dėl 136 tonų druskos, nusprendė atmesti prašymą ištirti, ar „Lidl Lietuva“ nepažeidė Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo ir pareiškė, kad šis ginčas turėtų būti sprendžiamas teisme[2].
Reaguodama į tokį sprendimą UAB „Representus“ pareiškė, kad visas ginčas esą užvirė tada, kai mažmeninės prekybos įmonė maisto produktų tiekėjai pateikė 136 tonų druskos užsakymą, tačiau galiausiai, kai visa produkcija atkeliavo į Lietuvą, „Lidl Lietuva“ atstovė esą pareiškė atsisakanti priimti visą užsakytą produkcijos kiekį, o vietoje to pranešė teiksianti atskirus pavienius užsakymus pagal bendrovės poreikį.
„Tokiu atveju, produkcijos kiekis ir pristatymo dažnumas yra tik pačios mažmeninės prekybos įmonės teisė nuspręsti ir yra neapibrėžti bei nežinomi tiekėjui. Pažymėtina, kad prekių tiekimo sutartis buvo sudaryta ir prekių kaina buvo užfiksuota konkrečiam laiko periodui, tačiau tuo periodu mažmeninės prekybos įmonė nepateikė nė vieno užsakymo „pagal poreikį“, – teigė UAB „Representus“ akcininkas Juozas Pankevičius[2].
Išvadas padarė nė nepradėjusi tyrimo
Reaguodama į nesąžiningą mažmeninės prekybos įmonės elgesį, UAB „Representus“ tikino besikreipusi į Konkurencijos tarybą su prašymu ištirti, ar nebuvo pažeistas įstatymas. Tačiau Konkurencijos taryba nė nepradėjusi tyrimo iškart metėsi į „Lidl Lietuva“ pusę bei kvalifikavo tai kaip įprastą verslo praktiką.
UAB „Representus“ atstovas J. Pankevičius teigė, kad Konkurencijos taryba nė nepradėjusi tyrimo kvalifikavo šią situaciją ginču. Pasak jo, tokiu būdu toleruojama situacija, kad europinė teisė galimai nėra įgyvendinama ir galbūt net pažeidžiama.
Tuo tarpu Konkurencijos taryba pareiškė ginčo nenagrinėsianti argumentuojant tuo, neva susidariusią įtampą tarp tiekėjo ir prekybos tinklo efektyviau išspręstų teismas.
„Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tiek tiekėjo, tiek prekybos bendrovės argumentus, padarė išvadą, kad šalys skirtingai aiškina susiklosčiusius santykius, todėl kyla abejonė, ar apskritai minėtu atveju buvo susitarta dėl esminių tiekimo sąlygų. Tokį ginčą dėl civilinių (sutartinių) santykių, institucijos vertinimu, efektyviausiai išspręstų bendrosios kompetencijos teismas, todėl nuspręsta tyrimo nepradėti“, – konstatuojama tarybos priimtame nutarime[3].
Taip pat pridurta, kad Konkurencijos tarybos nutarimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Tapo situacijos įkaitais
Visgi, jeigu esi smulkus, dažnu atveju reiškia, kad taip ir liksi nepastebėtas. Ši taisyklė itin regima šių dienų iššūkiuose, su kuriais susiduria smulkusis verslas, o ginčas su „Lidl Lietuva“ nėra vienintelis įrodymas, kad valstybės institucijos galimai mieliau stos stambiųjų pusėn. Štai nuo lapkričio 1-osios įvedus draudimą atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei suma yra didesnė nei 5 tūkst. eurų, smulkūs verslininkai teigė tapę situacijos įkaitais, mat vykimas iki bankomatų su stambiomis pinigų sumomis saugumo jausmo esą nepriduoda[4].
Smulkias parduotuvėles atsidarę verslininkai skundžiasi, kad jų versle dažnai cirkuliuoja daug grynų pinigų, kadangi tokiu būdu atsiskaito kone apie pusė pirkėjų. Nepatogumų esą nebūtų, jeigu nebūtų atsiskaitymų grynaisiais ir žmonės galėtų susimokėti pavedimais arba mokėjimo kortelėmis.
Viena iš smulkiųjų verslininkių teigė, kad pinigų įnešinėjimas į sąskaitą – tikras nuostolis. Jos teigimu, su tiekėjais atsiskaitoma per parduotuvėje esantį „Perlo“ terminalą, tačiau kiekvienas toks pinigų pavedimas esą atsieina apie eurą. Kadangi pavedimo per terminalą limitas yra 300 eurų, didesnius mokėjimus tenka išskaidyti, o tai reiškia, kad kaskart už naują pavedimą tenka papildomai mokėti. Jeigu tokių per dieną nemažai – jau susidaro nemenka suma.
Sunkumų esą kyla ir atsiskaitant su kai kuriais tiekėjais, mat stambesnieji nusprendė nebepriimti grynųjų pinigų.
