Verslo subjektams nusispjauti ir ant medžių, ir ant netenkančių savo namų paukščių
Jau ne pirmą kartą gamtą mylintys ir puoselėjantys tautiečiai pastebi, kad kartu su miškų naikinimo vajumi atėjo ir to pasekmės – nyksta ne tik žaluma, bet ir medžiuose bei krūmynuose savo namus įsikurdavę paukščiai. Pakraupę gyventojai dalinasi nuotraukomis, kaip iš paukščių lizdo teliko kelmas, nors paukščių perėjimo metu medžių kirtimas apskritai Lietuvoje yra draudžiamas. Tačiau tokių atvejų pasitaiko ne vienas ir ne du.
Aplinkos apsaugos departamentas yra nurodęs, kad paukščių lizdų ardyti negalima bet kada – tai griežtai reglamentuota veikla, už kurios pažeidimus gresia rimta atsakomybė. Visi laukiniai paukščiai, natūraliai paplitę Europoje, yra saugomi, todėl jų lizdų naikinimas ar perkėlimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais ir tik su Aplinkos apsaugos agentūros arba departamento leidimu.
Ypač saugomas paukščių perėjimo laikotarpis – nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., kai visiškai draudžiama ardyti, perkelti ar kitaip trikdyti lizdus, net jei turima oficiali institucijų išvada.
Skirtingų rūšių paukščiams taikomi dar konkretesni terminai. Kregždžių lizdai negali būti ardomi nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., o gandralizdžių ardymas leidžiamas tik nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 31 d., su sąlyga, kad jie perkelti ne toliau kaip 100 metrų.
Varninių paukščių lizdus leidžiama naikinti tik nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d., o perėjimo metu – nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. – tai griežtai draudžiama, nebent kyla pavojus žmonių saugumui ar aplinkai. Net ir tuščių ar nenaudojamų lizdų pašalinimui būtinas leidimas. Visais atvejais bet kokie veiksmai be leidimo laikomi pažeidimu ir gali užtraukti administracinę atsakomybę bei finansines sankcijas.
Kauniečiai pranešė apie draudžiamu metu ardytus paukščių lizdus
Kovo viduryje kauniečius papiktino ir sukrėtė vaizdas Ramybės parke – gyventojai užfiksavo, kaip iš medžių šalinami paukščių lizdai. Nors nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. tai daryti griežtai draudžiama, vietos gyventojai stebėjo, kaip darbininkai be sąžinės graužaties ardo dar tik ką įsikurtus kovų namus. Į įvykį reagavę miestiečiai apie tai skubiai pranešė institucijoms ir paviešino nuotraukas socialiniuose tinkluose[1].
Vienas vyras, bandęs kalbėtis su darbus vykdžiusiais darbininkais, sulaukė atsakymo, kad tai – Kauno savivaldybės užsakymas. Visgi, ornitologai primena – paukščių lizdų ardymas šiuo laikotarpiu be leidimo yra ne tik žiaurus, bet ir neteisėtas, už tai skaičiuojama žala – 50,34 euro už kiekvieną lizdą.
Kauno miesto savivaldybė aiškina, jog tai – „varninių paukščių populiacijos reguliavimo“ darbai, suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu. Leidimas šiems veiksmams esą galioja nuo kovo 10 iki kovo 23 dienos, tačiau klausimų kelia tai, kad kovai lizdus pradeda sukti jau kovo pradžioje – tad laikas tarp leidimo išdavimo ir realios paukščių veiklos – itin jautrus.
Žvėryno gyventojus papiktino iškirsti krūmų klodai
Vasario pabaigoje Žvėryno gyventojai pasibaisėjo – Neries pakrantėje pradėti masiniai medžių kirtimo darbai. Rajono bendruomenei tai buvo šokas: vietoj žaliosios ramybės zonos – iškirsta pakrantė, kertami ne tik invaziniai uosialapiai klevai, bet ir brandūs beržai, liepos, tuopos.
Tai ne vienintelis atvejis, kai po „žaliais sprendimais“ kyla įtarimų. 2023-aisiais Valakupių draustinyje prasidėjus statyboms kilo klausimų, kodėl jautriam socialiniam projektui pasirinkta saugoma teritorija.
