Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Lietuviai pristabdė pirkimą iš Kinijos? Siuntų bendrovės fiksuoja ryškų kritimą

Lietuva, VerslasRamunė Lapinskienė
Suprasti akimirksniu
Siuntinys. Kaboompics.com/ Pexels

Pastebimas smukęs siuntų iš Kinijos srautas

Vos keli papildomi eurai prie užsakymo – ir pigių siuntinių iš Azijos srautas pradėjo trauktis. Nuo liepos Europos Sąjungoje (ES) pradėjus taikyti 3 eurų mokestį mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių, Lietuvos logistikos bendrovės fiksuoja ryškų jų mažėjimą. Nauja tvarka taikoma iki 150 eurų vertės siuntoms ir ypač aktuali perkantiems iš „Temu“, „AliExpress“, „Shein“ bei kitų už ES ribų veikiančių platformų.

Pirmieji skaičiai rodo nemažą pokytį. „DPD Lietuva“ fiksuoja apie 70 proc. mažesnius tokių siuntų srautus, o Lietuvos paštas – maždaug 30 proc. kritimą. Dar ryškesnį skirtumą rodo muitinės statistika: liepą iš Kinijos deklaruota 7,2 tūkst. mažos vertės siuntų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 441,3 tūkst.[1]

„Pastebime skirtumus ir tarp didžiųjų e. prekybos platformų – vienose siuntų apimtys sumažėjo labiau nei kitose. Tam įtakos gali turėti ir tai, kaip skirtingos platformos prisitaikė prie naujų muito ir muitinės reikalavimų bei kokius papildomus mokesčius taiko“, – komentare BNS teigė „Omniva“ vadovas Lietuvoje Tadas Drunga.

Vis dėlto staigus kritimas nebūtinai reiškia, kad tokia tendencija išliks. Rezultatams įtakos galėjo turėti vasaros sezoniškumas, laikini administraciniai reikalavimai ir prekybininkų prisitaikymas prie naujos tvarkos.

„Daryti išvadų iš vieno mėnesio taip pat neskubėtume, nes liepa buvo pokyčių metas ir prireikė laiko, kol prekybininkai prie tų pokyčių taikėsi“, – komentare BNS teigė Lietuvos muitinė.

Po muito įvedimo pigioms siuntoms iš Kinijos, jau pastebimi ir pirmieji pokyčiai. DI sugeneruota nuotrauka

Pirkėjai pradėjo skaičiuoti atidžiau

Naujasis mokestis keičia ne tik siuntų statistiką, bet ir vartotojų elgesį. Papildomi 3 eurai ypač juntami perkant vos kelis eurus kainuojančius daiktus, todėl pirkėjai vis dažniau įvertina galutinę užsakymo sumą, o ne vien patraukliai atrodančią prekės kainą.

Dėl to gali mažėti impulsyvių pirkinių, kai nebrangi prekė į krepšelį įdedama vien todėl, kad kainuoja nedaug. Kita vertus, dalis vartotojų gali rinktis didesnius vienos rūšies prekių kiekius, kad papildomas mokestis sudarytų mažesnę viso užsakymo dalį.

Kol kas rinkoje matomi nevienodi signalai. „SmartPosti“ duomenimis, XS ir S dydžio siuntų dalis bendrame Kinijos sraute išaugo 16 proc., o XL siuntų dalis sumažėjo 7 proc. Tai gali reikšti, kad dalis žmonių ne didina užsakymus, o priešingai – atsirenka mažiau prekių ir perka tikslingiau.

Pirkėjai taip pat daugiau dėmesio skiria pristatymo kainai bei papildomiems mokesčiams. Todėl prekė, kuri anksčiau dėl mažos kainos atrodė itin patraukli, dabar gali pralaimėti alternatyvai iš Lietuvos ar kitos ES šalies.

Prekės iš Kinijos Europą pasiekia kitu keliu

Mažesnis tiesioginių siuntų iš Kinijos skaičius dar nereiškia, kad lietuviai tokiu pačiu mastu nustojo apsipirkti Kinijos platformose. Keičiasi ir pačių prekybininkų logistika.

Dalis pardavėjų prekes pirmiausia didesniais kiekiais gabena į Europoje esančius sandėlius, o tik vėliau jas siunčia individualiems klientams. Tokiu atveju vartotojas ir toliau perka Kinijos platformoje, tačiau jo siunta jau atkeliauja iš ES teritorijos.

„Venipak“ teigimu, kai kurios Kinijos platformos tokiems pokyčiams pradėjo ruoštis dar prieš įsigaliojant naujai tvarkai – plėtė sandėlių tinklą ir stiprino logistikos pajėgumus Europoje. Kiti pardavėjai savo veiklos modelį aktyviau keisti pradėjo tik atsiradus papildomam mokesčiui.

Keičiasi ir pirkėjų taktika. Vartotojai dažniau tikrina, iš kur bus siunčiama pasirinkta prekė, lygina kainas ir ieško būdų išvengti papildomų išlaidų. Todėl tiesioginių siuntų iš Kinijos statistika ateityje gali nebeparodyti tikrojo lietuvių apsipirkimo šiose platformose masto.

ES siekia pristabdyti pigių siuntų antplūdį

3 eurų mokestis yra platesnių ES pastangų kontroliuoti sparčiai augantį mažos vertės prekių importą dalis. 2024 metais į ES iš užsienio pateko apie 4,6 mlrd. mažų mažmeninės prekybos siuntinių, o pernai jų skaičius priartėjo prie 6 mlrd. Didžioji jų dalis atkeliavo iš Kinijos.

ES argumentuoja, kad ankstesnė muito lengvata sudarė nevienodas konkurencijos sąlygas – Europos prekybininkams teko konkuruoti su pardavėjais, kurių mažos vertės siuntos muito išvengdavo. Be to, milžiniškas smulkių siuntų kiekis apsunkina prekių kontrolę ir kelia klausimų dėl jų saugumo, sukčiavimo bei poveikio aplinkai.

Dabartinis 3 eurų mokestis numatytas kaip laikinas sprendimas iki 2028 metų liepos. ES taip pat planuoja stiprinti įvežamų prekių kontrolę ir reikalauti daugiau informacijos apie į Bendriją patenkančius produktus.

Pirmieji rezultatai rodo, kad naujos taisyklės rinką jau išjudino: tiesioginių siuntų iš Kinijos smarkiai sumažėjo, vartotojai atidžiau skaičiuoja galutinę pirkinių kainą, o prekybininkai ieško naujų kelių į Europą. Tačiau ar šis kritimas taps ilgalaikiu pokyčiu, paaiškės tik rinkai visiškai prisitaikius prie naujų taisyklių.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika