Jemeno husiai beveik patys gamina raketas ir dronus: analitikas – nuo Irano lieka technologinė priklausomybė

Jemeno hutių (dar vadinamų husiais, arba „Ansar Allah“) raketų ir dronų atakos prieš Saudo Arabiją rodo, kaip smarkiai išaugo šio judėjimo karinės galimybės. Gynybos analitikas Akramas Kharief'as prancūzų radijui RFI sakė, kad hutiai ginklus jau gali gaminti beveik savarankiškai, nors technologiškai iki šiol priklauso nuo Irano. Tuo metu Saudo Arabija praneša apie naujus perimtus taikinius, tarp jų – sparnuotąją raketą virš Medinos regiono, o hutiai šią ataką neigia.

Saudo Arabija praneša perėmusi sparnuotąją raketą virš Medinos

Ketvirtadienį, spalio 15 d., Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos atstovas generolas majoras Turki al-Maliki socialiniame tinkle X paskelbė, kad Medinos regione perimta ir sunaikinta sparnuotoji raketa. Medina – vienas švenčiausių islamo miestų, kuriame palaidotas pranašas Mahometas. Hutiai greitai paneigė, kad tą dieną atakavo Saudo Arabijos teritoriją. Jų karinis atstovas Yahya Saree koalicijos teiginius pavadino „begėdišku ir įžūliu melu“. Pasak „France 24“, hutiai anksčiau buvo pažadėję nepulti šventųjų miestų – Mekos ir Medinos.

Diena prieš tai hutiai paskelbė smogę Saudo Arabijos naftos bendrovės „Aramco“ objektams Dhahrane ir Rijade bei Rijado Karaliaus Khalido tarptautiniam oro uostui. Saudo Arabijos energetikos ministerija patvirtino, kad pataikyta į „Aramco“ administracinį pastatą Dhahrane. „Al Jazeera“ spalio 14 d. pranešė, kad per savaitgalį įvykdytos hutių atakos prieš Rijado oro uostą pražudė 14 žmonių ir sužeidė daugiau nei 300. Dienraštis „Saudi Gazette“ rašo, kad per kelias dienas koalicija perėmė ir sunaikino 14 raketų bei dronų, nukreiptų į Saudo Arabijos teritoriją.

Hutių arsenalas nuo 2022 m. paliaubų iš esmės modernizuotas

Kovos tarp hutių ir Saudo Arabijos remiamų Jemeno vyriausybės pajėgų smarkiai paaštrėjo rugsėjį, kai žlugo JT tarpininkaujant sudarytos paliaubos, iš esmės galiojusios nuo 2022 m. Pasak Vašingtone įsikūrusio Artimųjų Rytų instituto tyrėjo A. Kharief'o, per tą laiką hutiai gerokai modernizavo savo balistines raketas, dronus ir sparnuotąsias raketas. „Jų dabartinės galimybės visiškai nepanašios į ginklus, kuriuos jie naudojo karo prieš Saudo Arabiją pradžioje“, – sakė jis.

Analitiko teigimu, hutiai padarė didelę pažangą didindami raketų nuotolį, gerindami valdymą, taiklumą ir naudingąjį krovinį. Jų technologijos dabar labai panašios į naudojamas Irane. Tai, anot A. Kharief'o, lemia ir Irano parama, ir vietoje vykdoma technologinė plėtra.

Anthropic ataskaitoje aprašyta Jemene veikusi ginklų kūrimo grupė

Kaip vietinių technologinių gebėjimų įrodymą analitikas nurodė rugsėjį paskelbtą JAV bendrovės „Anthropic“, sukūrusios dirbtinio intelekto sistemą „Claude“, grėsmių ataskaitą. Joje aprašyta šiaurės Jemene veikusi grupė, vykdžiusi tris ginklų kūrimo programas: valdomos reaktyvinės raketos su galutinės fazės nusitaikymu, daugiapakopės balistinės raketos, kurios siekiamas nuotolis viršija 2000 km, ir kelių variantų raketos, tarp jų – su hipergarsiniu sklendžiančiu bloku.

Pasak ataskaitos, grupė DI įrankį „Claude Code“ naudojo vietoje žmonių programuotojų – kurdama orlaivių valdymo, navigacijos ir stabilizavimo programinę įrangą. „Anthropic“ teigia tokią veiklą aptikusi pati, užblokavusi taisykles pažeidusias paskyras ir informacija pasidalijusi su viešojo bei privataus sektoriaus partneriais. A. Kharief'o teigimu, DI gali padėti dronams ir sparnuotosioms raketoms atpažinti taikinius ir juos pasirinkti nebūtinai susisiekus su operatoriumi – tai reikšmingas ginklų sistemų autonomijos šuolis.

Hutių raketa „Palestina“ beveik 90 proc. pagaminama Jemene

„Gamybos požiūriu jie dabar beveik nepriklausomi, taip pat ir nuo Irano“, – sakė A. Kharief'as. Pasak jo, dauguma žaliavų ginklams gaminti prieinamos tarptautinėje rinkoje, o importuoti tenka tik kai kuriuos jautrius komponentus. Per pastaruosius metus sulaikyta daug iš Irano plaukusių krovinių, kai kuriuose – šimtai raketų valdymo blokų. Kadangi šie įrenginiai yra vos kelių centimetrų dydžio, vienas krovinys gali aprūpinti komponentais dešimtis raketų. Ginklų perdavimas iš Irano į Jemeną, analitiko teigimu, vyksta jau apie 15 metų.

Vis dėlto dauguma technologijų išlieka iranietiškos kilmės. Pavyzdžiui, hutių raketa „Palestina“ yra Irano vidutinio nuotolio balistinės raketos „Fattah“ kopija: nors beveik 90 proc. jos pagaminama Jemene, valdymo sistema, dalis jautrių komponentų ir brėžiniai gaunami iš Irano. Didelė dalis elektronikos komponentų kilę iš Kinijos, tačiau, anot A. Kharief'o, tai – civilinių technologijų panaudojimas kariniams tikslams, o ne organizuotas Kinijos technologijų perdavimas.

Hutių ginkluotė	Ką teigia šaltiniai
Raketa „Palestina“	Irano „Fattah“ kopija, apie 90 proc. pagaminama Jemene
Valdymo blokai	kelių centimetrų dydžio, gabenami iš Irano
Elektronikos komponentai	didelė dalis kilę iš Kinijos, dvejopo naudojimo
Gamyba	nedidelės dirbtuvės ir požeminės gamyklos kalnuose
Ginklų perdavimas iš Irano	vyksta apie 15 metų
Saudo Arabijos perėmimo rodiklis	apie 90 proc. (A. Kharief'o vertinimas)

Šaltiniai: RFI interviu su A. Kharief'u, „Anthropic“ grėsmių ataskaita.

Saudo Arabija perima apie 90 proc. raketų ir dronų

Analitiko teigimu, hutiai ginklus gamina nedidelėse dirbtuvėse ar požeminėse gamyklose, kartais giliai kalnuose, todėl juos labai sunku surasti ir sunaikinti. Dėl tos pačios priežasties Saudo Arabijai trūksta aiškių karinių taikinių: pavyzdžiui, Sanos oro uostą saudai per pastaruosius metus bombardavo 19 kartų. Saudai taip pat vengia prarasti lėktuvus, todėl riboja skrydžius žemame aukštyje, o tai mažina oro antpuolių veiksmingumą.

A. Kharief'as vertina, kad Saudo Arabija perima apie 90 proc. iš Jemeno paleidžiamų raketų ir dronų. „Tikroji problema – likę 10 procentų“, – sakė jis. Pro gynybą prasiveržę sviediniai gali smarkiai apgadinti itin jautrią, sunkiai pakeičiamą ir didelę simbolinę reikšmę turinčią infrastruktūrą.

Analitikas taip pat nemano, kad hutiai yra tik Irano marionetės. Jo vertinimu, judėjimas turi didelę politinę autonomiją, ypač spręsdamas, ar kariauti, o hutių dalyvavimas šių metų Irano ir Izraelio kare priklausė nuo jų pačių sprendimų. „Sunku įsivaizduoti, kad iraniečiai galėtų tiesiog spragtelėti pirštais ir apriboti ar nutraukti hutių karines operacijas“, – sakė A. Kharief'as.