Lietuva Briuselyje iškėlė problemą dėl „Natura 2000“: sako, kad dabartinė tvarka stabdo procesus
Kipre vykusiame Europos Sąjungos aplinkos generalinių direktorių susitikime Lietuva kėlė klausimą dėl per sudėtingų gamtos apsaugos procedūrų. Aplinkos ministerijos teigimu, dabartinė tvarka kai kuriais atvejais reikalauja itin daug administracinių resursų ir lėtina procesus.
Lietuvos poziciją susitikime pristatė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė. Ji teigė, kad aplinkosaugos tikslai turi išlikti ambicingi, tačiau taisyklės turi būti aiškesnės ir praktiškai įgyvendinamos.
„Lietuvai svarbu, kad ES aplinkos politika išliktų ambicinga, tačiau kartu būtų aiškiai įgyvendinama praktikoje. Tam reikia proporcingų reikalavimų, geriau suderintų procedūrų, tvaresnio finansavimo ir aiškių sąlygų institucijoms, verslui bei visuomenei“, – sakė aplinkos viceministrė A. Paliukėnaitė.
Ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad dalis procedūrų šiandien užtrunka ne dėl didelių projektų, o dėl labai smulkių vertinimų, kuriems vis tiek reikia daug dokumentų ir derinimų.
Lietuva sako, kad tūkstančių miško valdų vertinimas reikalauja milžiniškų resursų
Vienas pagrindinių Lietuvos iškeltų klausimų buvo susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis. Pasak Aplinkos ministerijos, šiuo metu net mažų privačių miško valdų planų vertinimas reikalauja daug laiko ir administracinio darbo.
Ministerija aiškina, kad problema kyla todėl, jog tūkstančiai smulkių miško valdų patenka į saugomas teritorijas. Dėl to institucijos turi atlikti daugybę atskirų vertinimų, nors poveikis aplinkai kai kuriais atvejais gali būti labai nedidelis.
„Gamtos apsaugos reikalavimai turi būti taikomi taip, kad būtų aišku, kada vertinimas būtinas ir kokios apimties jis turi būti. Tikslesni vertinimo slenksčiai, kriterijai ir geriau suderintos procedūros suteiktų daugiau aiškumo gyventojams, verslui ir institucijoms, mažintų pasikartojančias procedūras ir leistų greičiau įgyvendinti valstybei svarbius projektus“, – teigė A. Paliukėnaitė.
Europos Komisija šiuo metu atlieka vadinamąjį Paukščių ir Buveinių direktyvų „streso testą“. Jo metu vertinama, ar dabartiniai ES gamtos apsaugos teisės aktai tebėra veiksmingi ir ar jų įgyvendinimą būtų galima supaprastinti neatsisakant aplinkosaugos tikslų.
Lietuva kalbėjo ir apie plastiko taršą bei naujus gamtos finansavimo būdus
Susitikime taip pat daug dėmesio skirta tarptautinėms deryboms dėl plastiko taršos mažinimo. Lietuva palaiko poziciją, kad būsimas pasaulinis susitarimas turėtų apimti visą plastiko gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki atliekų tvarkymo.
Aplinkos ministerija taip pat akcentavo, kad būtina aiškiau reguliuoti plastikuose naudojamas chemines medžiagas, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai.
Dar viena tema buvo biologinės įvairovės finansavimas. Lietuva pristatė poziciją dėl vadinamųjų gamtos kreditų – sistemos, kuri galėtų padėti pritraukti privatų kapitalą gamtos atkūrimo projektams.
„Gamtos atkūrimui reikia ilgalaikių ir tvarių finansavimo šaltinių. Gamtos kreditai galėtų padėti pritraukti papildomą privatų kapitalą, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie bus patikimi, pagrįsti aiškiomis metodikomis, ilgalaike stebėsena ir pamatuojamu poveikiu biologinei įvairovei“, – sakė aplinkos viceministrė.
Ministerija pranešė, kad 2026 metų rudenį Baltijos šalyse planuojama pradėti LIFE BIO-CRED Baltic projektą. Jo metu bus vertinama, kaip praktikoje galėtų veikti gamtos kreditų sistema ir kaip būtų galima patikimai įvertinti gamtos atkūrimo rezultatus.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informaciją.
