Lietuva kartu su Latvija pagal skurdo lygį vejasi Bulgariją ir Rumuniją

2021 metais į akistatą su skurdu stojo net kas penktas Lietuvos gyventojas

Lietuvoje vis daugiau gyventojų skursta kaip ir kaimynėje Latvijoje, o tokiais tempais mes sparčiai vejamės ne tokias vakarietiškas valstybes, kurios pasižymi šiokiu tokiu atsilikimu visame Vakarų kontekste. Štai 2021 metų duomenimis net penktadalis Lietuvos gyventojų balansuoja ant skurdo ribos, o tarp didžiausią riziką patiriančių – vyresni nei 65 metų asmenys, kurių vienintelės pajamos dažniausiai būna pensija. O štai įtūžę čekai jau jungiasi į protestus ir kyla, kad pagaliau būtų pažabotas masinis skurdas, o vyriausybė nutrauktų karo Ukrainoje finansavimą.

Parlamentarė, „valstietė“ Ligita Girskienė atkreipė dėmesį į negerėjančią šalies skurdo statistiką – 2021 metų duomenimis, ties skurdo riba balansavo net 20 proc. šalies gyventojų. Kitaip tariant, akistaton su skurdu stojo kas penktas Lietuvos gyventojas arba virš 560 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Šis skaičius per dešimtmetį ne itin pasikeitė – štai 2011 m. duomenimis, skurdo rizikoje gyveno virš 585 tūkst. nuolatinių gyventojų ir skurdo rizikos lygis siekė 19,2 proc.

Skaitoma, kad asmuo susiduria su skurdu tada, kai vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį tuo metu teko 483 eurai, šeimai (du suaugę ir du vaikai) – 1 015 eurai. Tuo tarpu 2011 metais rezultatai siekė atitinkamai 193 ir 495 eurus.

2021 metų duomenimis, su didžiausia skurdo rizika visuomenėje susidūrė senjorai (sulaukę 65 metų ir vyresni) – jų buvo fiksuojama 35,9 proc., kai tuo tarpu 2020 m. buvo 36 proc., o 2011 m. – 9,7 proc.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad su mažiausia skurdo rizika susidūrė Lietuvos didmiesčiai: skurdo lygis Vilniaus mieste siekė 13,5 proc., Vilniaus raj. savivaldybėje – 16,9 proc. ir Elektrėnų savivaldybėje – 17,2 proc.

Tuo tarpu labiausiai skurdo Biržų raj. savivaldybės gyventojai, kur skurdo lygis siekė 33,3 proc., Zarasų raj. savivaldybėje, kur fiksuotas skurdo lygis buvo 33,1 proc. ir Kelmės raj. savivaldybėje su 32,1 proc.

ES šalių skurdo kontekste Lietuva atsidūrė septintoje vietoje

Vertinant tų pačių 2021 metų duomenis bendrame ES šalių kontekste, Lietuva taip pat „pasižymėjo“ kaip pirmose skurdo gretose stovinti valstybė ir užimanti septintąją vietą iš 28-ių.

Didesnis skurdas nei Lietuvoje buvo fiksuojamas Italijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje (fiksuota net 34,4 proc.). Tuo tarpu bendras ES šalių skurdo lygis siekė 21,7 proc., o su mažiausia skurdo rizika susidūrė Čekija (10,7 proc.)^[1].

Palyginimui, Lietuvai kiek pavyko pagerinti savo padėtį nuo 2020-ųjų, kai pagal skurdo indeksą buvome 5-oje vietoje visoje Europoje, o bendras ES šalių skurdo lygis siekė 21,9 proc.^[2]

Tuo tarpu 2021 m. JT specialusis pranešėjas itin didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais Olivier De Schutteris paragino Europos Sąjungą permąstyti savo socialinį ir ekonominį valdymą, ir parengti drąsią kovos su skurdu strategiją, kad iki 2030 m. skurdas visose valstybėse narėse vienodai sumažėtų 50 proc.^[3]

Pasak O. De Schutterio, 2019 m. kas penktam ES gyventojui arba 21,1 proc. jos gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, t. y. 92,4 mln. žmonių. Be to, ES įsipareigojimas iki 2020 m. iš skurdo nasrų ištraukti 20 mln. žmonių buvo iš esmės neįvykdytas. JT ekspertas taip pat paragino labiau apsaugoti kiekvieną ES gyvenantį vaiką, kuriam gresia skurdas, ir į ES ekologinį susitarimą įtraukti konkrečius kovos su skurdu veiksmus.

Čekai protestuoja prieš didelę infliaciją ir reikalauja nutraukti karinę paramą Ukrainai

Į kovą prieš didžiulę infliaciją ir išaugusią skurdo riziką stojo Čekijos gyventojai – pranešama, kad tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybę, motyvuodami didele infliacija ir reikalaudami nutraukti šalies karinę paramą Ukrainai^[4].

Mitingą organizavo nauja politinė grupė PRO, kuri daugiausia dėmesio skyrė kovos su skurdu klausimams ir ragino koalicinę vyriausybę atsistatydinti.

Ši grupė kaltina Europos Sąjungą dėl kylančių energijos kainų ir nori, kad vyriausybė pirmenybę teiktų Čekijos piliečių interesams. Mitinge taip pat buvo raginama taikiai išspręsti konfliktą Ukrainoje, kai kurie dalyviai nešė raidę „Z“ – Rusijos kariuomenės simbolį.

Nuo tada, kai Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą, Čekija remia Ukrainos vyriausybę, tiekia ginklus ir priima pabėgėlius.

Maistui išleidžia trečdalį savo gaunamų pajamų

Dirbk, kad valgytum, valgyk, kad dirbtum – štai su tokiu kredo dabar gali dauguma lietuvių pasitikti pirmadienį. Paaiškėjo, kad drastiškai pakilus maisto prekių kainoms, jam išleidžiama vis daugiau pajamų. Remiantis įvairiais tyrimais, Lietuvos gyventojai maistui vidutiniškai per mėnesį skiria net trečdalį savo gaunamų pajamų^[5].

Surengus internautų apklausą feisbuke, kurioje dalyvavo apie 2,2 tūkst. žmonių, buvo teirautasi, kiek per savaitę vienas žmogus išleidžia maistui įskaitant ir apsilankymus kavinėse bei restoranuose.

Paaiškėjo, kad 44 proc. atsakiusiųjų per savaitę išleidžia iki 50 eurų, 26 proc. – iki 100 eurų, 23 proc. – iki 30 eurų, o 5 proc. maistui beveik netaupo ir išleidžia maždaug 150-200 eurų.

Nors pastebimos ir teigiamos tendencijos maisto prekių kainų augimo lėtėjime, šių metų vasario mėnesio fiksuojamo vidutinio prekių krepšelio kaina lyginant su sausiu ir toliau augo.

Lietuvos sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vyrauja santykinis skurdas ir nors nesame badaujanti šalis, tačiau toks skurdo lygis esą buvo būdingas XX amžiaus pirmai pusei, kai žmonės savo uždirbtus pinigus išleidžia pirmo būtinumo reikmėms. Ekonomistas prognozuoja, kad turėtų padidėti ir absoliutus skurdas^[6].

Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos tinklo direktorės Aistės Adomavičienės, 20 proc. lietuvių gauna pajamas, mažesnes nei 483 eurai, o su skurdu dažniausiai esą susiduria bedarbiai, mamos ir pensinio amžiaus asmenys.

Tačiau skurdo problema gilėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kur per 25-erius metus bendrai fiksuojamas didžiausias skurdo lygis, o badauja net kas dešimtas žmogus.