Padėtis Lietuvoje drastiškai blogėja, o maisto produktai ir toliau nepinga

Valdantieji nemato arba nenori matyti kasdien su vis didesnėmis rizikomis susiduriančių regionų gyventojų

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ išreiškė susirūpinimą dabartine šalies gyventojų socialine padėtimi, kuri nuolat prastėja, o diržus labiausiai priverstos susiveržti jautriausios visuomenės grupės. Išaušus parlamento pavasario sesijai, demokratai žada siūlyti valdantiesiems priimti pagalbos priemones labiausiai skurstantiems žmonėms. O štai Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus tuo tarpu teigia, kad drastiškas kainų kilimas Lietuvoje buvo naudingas visai gamybos grandinei.

Konservatorių kadencijai einant į pabaigą, pasigendama sprendimų, kurie padėtų iš duobės kapanotis sunkiausioje padėtyje atsidūrusiems gyventojams. Seimo demokratų teigimu, būtina kuo skubiau spręsti ne tik augančių kainų ir pajamų neigiamą balansą, bet ir spręsti dirbančių ir skurstančių gyventojų problemas, padėti išspręsti vaikų ateities klausimus, stiprinant sveikatos priežiūrą gerinti ir psichologinės pagalbos prieinamumą^[1].

Anot Demokratų sąjungos pirmininko Sauliaus Skvernelio, didžiausia turtinė ir socialinė atskirtis juntama šalies regionuose, kurių nemato arba nenori matyti dabartiniai valdantieji. Pasak jo, dabar juose gyvenantys žmonės kovoja dėl išgyvenimo, o išaugusias sąskaitas apmoka iš savo santaupų, arba dar blogiau – pinigus skolinasi. Apie gimstamumą čia jau nė nėra ir ką kalbėti – tokie gyventojai, anot politiko, dabar žiūri kaip išgyventi patiems.

Parlamentaras Tomas Tomilinas akcentavo, kad frakcija dabar orientuosis į dešimtis svarbiausių įstatymo projektų, kuriais sieks pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas.

„Šį mėnesį mes visuomenei pristatysime svarbius siūlomus pokyčius švietimo, sveikatos ir civilinės saugos srityje. Balandį informuosime apie žemės ūkio sektoriaus gaivinimo priemones, siūlomus valstybės tarnybos reformos pakeitimus, o gegužę – kalbėsime apie iš valdančiųjų taip ir nesulaukiamą mokesčių reformą. Tačiau dabar, kai statistika rodo, kad didžiausią riziką patirti finansinius sunkumus Lietuvoje turi šeimos su vaikais, vieniši asmenys, pensininkai ir, žinoma, bedarbiai, šiandien kalbame apie siūlymus, kaip spręsti pagrindines socialines problemas“, – teigė T. Tomilinas^[1].

Pagalba turi būti orientuota į dirbančias ir vaikus auginančias šeimas

Vien tai, kad žmogus turi darbą ir jame sėkmingai dirba, negarantuoja, kad rytojus bus sotus ir laimingas. Lietuvoje auga dirbančių ir skurstančių gyventojų dalis, kadangi dabartinė infliacija neleidžia užtikrinti produktų, kuriuos galėdavome įsigyti anksčiau, įperkamumo ir dabar. Tas ypatingai liečia ir jaunas šeimas, auginančias vaikus, kurių poreikiai ne tik auga, bet ir kylančios kainos verčia pinigines praverti plačiau susimokant už darželių paslaugas bei perkant būtiniausius reikmenis į mokyklą.

Todėl ekspremjero vadovaujamos partijos frakcija Seime nusprendė imtis priemonių ir padėti dirbančioms bei vaikus auginančioms šeimoms: siūloma didinti vaiko priežiūros išmokų „lubas“ iki trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžių, nustatyti trijų proc. bankų paskolų palūkanų „lubas“ paskoloms už pirmąjį būstą, nemokamą maitinimą skirti visiems pradinių klasių moksleiviams, kurį šiuo metu gauna tik iki antros klasės, taip pat vaiko pinigus ir kitas socialines išmokas indeksuoti pagal einamųjų metų infliaciją^[1].

Seimo pavasario sesijoje, pasak parlamentaro, laukia ir daugiau visuomenių grupių paliesiančių pokyčių, tarp kurių numatyta ir įteisinti galimybę neribotam laikui stabdyti kaupimą pensijų fonduose, įpareigoti energijos tiekėjus peržiūrėti sutartis su vartotojais, kai biržoje krenta elektros kaina, taip pat sukurti investicines sąskaitas, siekiant apsaugoti nuvertėjančius žmonių indėlius bankuose, nustatyti, kad suminė darbo laiko apskaita (šiuo metu ji taikoma apie 26 proc. darbuotojų) būtų galima tik kolektyviniu sutarimu.

Siūlomi ir pokyčiai, paliesiantys laikinus bedarbius taisant Nedarbo draudimo ir Užimtumo įstatymą, leidžiant žmogui tuo pačiu metu gauti ir bedarbio išmoką iš „Sodros“, ir gauti pajamas iš darbo santykių ar individualios veiklos.

T. Tomilino tvirtinimu, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų, tokia tvarka įsigaliotų nuo septinto bedarbio išmokos gavimo mėnesio, o tai paskatintų darbo ieškančius asmenis drąsiau nerti į darbo rinką nebijant, kad nepasiseks ir bus prarastos iki tol gautos pajamos.

Tarp gausos Demokratų siūlymų – ir pasiūlymas prailginti papildomos nedarbo draudimo išmokos mokėjimą nuo dabartinių 11 iki 15 mėnesių, jeigu žmogui iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai.

Nors augančios kainos nenaudingos vartotojams, jos džiugina gamintojus

Tuo tarpu Lietuvos banko vadovas G. Šimkus neslepia, kad nors aukštos produktų ir paslaugų kainos spaudžia vartotojus į kampą, gamybai jos tinka ir patinka.

„Darbinė hipotezė yra tokia, kad Lietuvoje kainos augo ne tik dėl pasiūlos pusės problemų – žaliavų ir energijos kainų šoko – bet ir dėl stiprios paklausos. O būtent stiprios paklausos aplinkybės leido perkelti kainų padidėjimą į galutines prekių ir paslaugų kainas daugelyje gamybos grandžių“, – teigė G. Šimkus^[2].

Jis taip pat pridūrė, kad šioje situacijoje didžiausią naudą gavo gamybos grandinė – nuo maisto žaliavų gamintojų, tarpinių maisto produktų gamintojų iki pardavėjų.

Vasarį LB vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ir infliacija pastaruoju metu turi tendenciją mažėti, ji Lietuvoje vis dar gerokai per aukšta ir užtrunka euro zonoje.

Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis ir toliau brango

2023 metų vasario „Pricer.lt“ fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse, lyginant su sausio mėnesiu, ir toliau brango (0,80 Eur), o toks krepšelis buvo net 17,16 eurų brangesnis nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai metais^[3].

Populiarių ir gerai žinomų „Pricer.lt“ produktų vidutinio krepšelio kainų 2023 m. vasario mėnesį analizė parodė, kad lyginant su šių metų sausio mėnesiu, maisto kainos krito per 3 proc. (1,89 Eur), tačiau 2023 m. vasario mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 28,2 proc. (13,36 Eur) didesnė už 2022 metų vasario mėnesio krepšelio kainą.

Labiausiai brangusių maisto produktų gretose – pigiausia juoda duona, kiaušiniai, pigiausias batonas, cukrus, pomidorų sultys, vištiena.

Turėję pigti pieno produktai galiausiai pabrango tarp 50 ir 15 procentų.