46 proc. ES elektros 2026 m. pradžioje pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių
2026 m. pirmąjį ketvirtį 46 proc. Europos Sąjungos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai rodo nauji „Eurostat“ duomenys, pagal kuriuos žalioji elektra išlieka viena svarbiausių ES elektros gamybos dalių.
Šis rodiklis yra šiek tiek mažesnis nei 2025 m. metinis rezultatas, kai atsinaujinantys šaltiniai sudarė apie 47 proc. ES elektros gamybos. Skirtumas nėra dramatiškas, nes ketvirčių duomenims didelę įtaką daro orai, vėjo greitis, krituliai, hidroelektrinių gamyba ir sezoninis elektros vartojimas.
Svarbu atskirti du skirtingus rodiklius. Čia kalbama apie elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, o ne apie visą galutinį energijos suvartojimą, kuris apima transportą, šildymą, pramonę ir kitus sektorius. Būtent elektros sektoriuje ES žaliasis perėjimas juda greičiausiai.
Danija, Portugalija ir Lietuva tapo atsinaujinančios elektros lyderėmis
Didžiausią atsinaujinančios elektros dalį 2026 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė Danija – 90 proc. jos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Danijos rezultatą daugiausia nulėmė vėjo energetika, kuri jau seniai yra šalies elektros sistemos pagrindas.
Antroje vietoje atsidūrė Portugalija, kur atsinaujinantys šaltiniai sudarė 82,9 proc. elektros gamybos. Portugalijos atveju didelę reikšmę turėjo hidroenergija, nes kritulių kiekis ir vandens atsargos tiesiogiai veikia šalies elektros balansą.
Trečioje vietoje buvo Lietuva, pasiekusi 75,7 proc. atsinaujinančios elektros dalį. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos rezultatą daugiausia tempė vėjo energetika, o tai rodo, kad šalis per trumpą laiką tapo viena sparčiausiai augančių žaliosios elektros rinkų Europoje.
Lietuvos šuolis rodo energetinės priklausomybės mažėjimą
Lietuvos rezultatas išsiskiria ne tik procentu, bet ir geopolitiniu kontekstu. Šalis ilgą laiką buvo priklausoma nuo importuojamos energijos ir regioninių elektros jungčių, todėl vietinės atsinaujinančios gamybos augimas tiesiogiai susijęs su energetiniu saugumu.
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augo vėjo ir saulės parkų galia. Tai pakeitė elektros balansą: vis daugiau vidaus poreikio galima padengti vietine gamyba, o tai mažina priklausomybę nuo importo ir jautrumą išoriniams energetikos šokams.
Vis dėlto didelė atsinaujinančios elektros dalis automatiškai nereiškia visiško energetinio savarankiškumo kiekvieną parą. Vėjo ir saulės gamyba svyruoja, todėl Lietuvai toliau reikės kaupimo sprendimų, tinklų stiprinimo, lanksčios paklausos ir rezervinių pajėgumų.
Čekija, Malta ir Slovakija liko ES atsinaujinančios elektros lentelės apačioje
Mažiausia atsinaujinančios elektros dalis 2026 m. pirmąjį ketvirtį buvo užfiksuota Čekijoje, Maltoje ir Slovakijoje. Čekijoje ji siekė 12,7 proc., Maltoje – 13 proc., o Slovakijoje – 17,2 proc.
Šių šalių rezultatai rodo, kad ES energetinė transformacija vyksta labai nevienodu tempu. Kai kurios valstybės turi palankias sąlygas vėjo, hidro ar saulės energetikai, o kitos vis dar remiasi branduoline energetika, dujomis, anglimi arba ribotomis vietinėmis atsinaujinančių išteklių galimybėmis.
Malta yra atskiras atvejis dėl geografinio dydžio ir elektros sistemos struktūros. Čekijoje ir Slovakijoje didesnį vaidmenį atlieka pramoninė bazė, senesnė energetikos infrastruktūra ir branduolinė energetika, kuri nėra priskiriama atsinaujinantiems šaltiniams, nors neišmeta CO₂ gamybos metu.
2025 m. vėjas ir saulė ES pirmą kartą aplenkė iškastinį kurą
Platesnis 2025 m. kontekstas rodo struktūrinį lūžį ES elektros rinkoje. Energetikos analitinio centro „Ember“ duomenimis, 2025 m. vėjas ir saulė kartu pirmą kartą pagamino daugiau elektros nei iškastinis kuras visoje ES.
Saulės energetika augo itin sparčiai ir sudarė apie 13 proc. ES elektros gamybos. Vėjo energetika taip pat išliko labai svarbi, nors jos gamybą kai kuriais laikotarpiais ribojo silpnesni vėjai ir orų sąlygos.
Tai svarbus pokytis, nes elektros sistema vis labiau juda nuo anglies ir dujų prie decentralizuotos, orams jautrios gamybos. Tokia sistema mažina iškastinio kuro importo poreikį, bet kartu reikalauja geresnio tinklų valdymo, energijos kaupimo ir lankstesnio vartojimo.
Atsinaujinanti elektra mažina importo riziką, bet kelia naujus tinklų iššūkius
Atsinaujinančių šaltinių augimas padeda ES mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Po 2022 m. energetikos krizės tai tapo ne vien klimato, bet ir saugumo bei kainų stabilumo klausimu.
Tačiau kuo daugiau elektros pagaminama iš vėjo ir saulės, tuo svarbesni tampa elektros tinklai. Reikia daugiau jungčių, baterijų, kaupimo sprendimų, išmaniųjų vartojimo sistemų ir lankstesnės rinkos, kad elektros perteklius vienu metu nevirstų problema, o trūkumas kitu metu nesukeltų kainų šuolių.
Lietuvai tai ypač aktualu. Didelis atsinaujinančios elektros augimas yra aiškus laimėjimas, bet kitas etapas bus sudėtingesnis: šalies energetikos sistema turės išmokti ne tik pagaminti daugiau žalios elektros, bet ir ją patikimai integruoti į tinklą bei panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia.
ES elektros transformacija įsibėgėja, bet skirtumai tarp šalių dar dideli
46 proc. atsinaujinančios elektros dalis pirmąjį 2026 m. ketvirtį rodo, kad Europos Sąjungos elektros sektorius jau yra peržengęs simbolinę pusės kelio ribą link naujos energijos sistemos. Kai kuriomis savaitėmis ar mėnesiais dalis šalių jau gyvena beveik vien iš vėjo, saulės, hidroenergijos ir kitų atsinaujinančių šaltinių.
Tačiau ES vidurkis slepia labai skirtingas realybes. Danija, Portugalija ir Lietuva rodo, kaip greitai gali keistis elektros sistema, kai sutampa politiniai sprendimai, investicijos ir gamtinės sąlygos. Tuo pat metu dalis valstybių dar tik pradeda didesnį atsinaujinančios elektros etapą.
Todėl nauji „Eurostat“ skaičiai nėra vien graži žaliosios politikos statistika. Jie rodo, kad elektros gamybos geografija Europoje keičiasi, o valstybės, kurios dar neseniai buvo laikomos priklausomomis nuo importo, gali tapti atsinaujinančios elektros lyderėmis. Lietuva šioje lentelėje jau nebe stebėtoja, o viena iš pirmųjų trijų.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Denmark, Portugal, Lithuania lead the way as EU share of electricity from renewables hits 46%
https://www.euronews.com/2026/07/02/denmark-portugal-lithuania-lead-the-way-as-eu-share-of-electricity-from-renewables-hits-46
Eurostat. (2026). 46% of EU’s electricity came from renewables in Q1 2026
https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260701-1
Reuters. (2026). Wind and solar beat fossil fuels in EU power mix in 2025, energy think tank says
https://www.reuters.com/sustainability/climate-energy/wind-solar-beat-fossil-fuels-eu-power-mix-2025-energy-think-tank-says-2026-01-21/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Lietuvos pasiekimus atsinaujinančios energijos srityje, yra aiškus ir suprantamas, todėl vertas skaityti.
Straipsnis pateikia tikslius ir aktualius duomenis apie atsinaujinančią energiją Lietuvoje, remiasi faktinėmis statistikomis ir nešališkai vertina šalies poziciją Europos kontekste.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes Lietuva šiuo metu aktyviai siekia didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį, o informacija apie tai yra svarbi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Lietuvos pasiekimus atsinaujinančios energijos srityje, kas yra aktualu tiek visuomenei, tiek politikams. Jame akcentuojama aplinkosaugos svarba ir šalies tikslai, todėl jis yra konstruktyvus ir naudingas.
Straipsnis pateikia teigiamą informaciją apie Lietuvos pasiekimus atsinaujinančios energijos srityje, skatina pasididžiavimą ir optimizmą, todėl jis emociškai subalansuotas ir saugus.
