Lietuva taikosi į aukštesnį statusą CERN
Lietuva žengia dar vieną reikšmingą žingsnį stiprindama savo pozicijas Europos mokslo ir inovacijų erdvėje, nes premjeras Mindaugas Sinkevičius nusprendė oficialiai kreiptis į Europos branduolinių tyrimų organizacijos vadovybę dėl visateisės šalies narystės CERN, kuri Lietuvai suteiktų daugiau galimybių dalyvauti organizacijos veikloje ir prisidėti prie svarbiausių jos sprendimų.
Asocijuotos CERN narės statusą Lietuva turi nuo 2018 metų, o per šį laikotarpį šalies mokslininkai, doktorantai ir studentai aktyviai įsitraukė į tarptautinius tyrimus, dirbo ir stažavosi organizacijoje, tuo metu Lietuvos verslui atsivėrė galimybės dalyvauti CERN skelbiamuose pirkimuose ir siūlyti savo technologinius sprendimus[1].
„Lietuvos mokslininkai, studentai ir inovatyvių sektorių įmonės jau spėjo pajusti asocijuotos narystės CERN naudą. Pilnateisė narystė dar labiau praplėstų galimybių horizontą, leistų Lietuvai įgyti svaresnį balsą formuojant Europos inovacijų politiką ir stiprinti mūsų kompetencijas aukštos pridėtinės vertės sektoriuose“, – pranešime cituojamas premjeras.
Apie galimybę Lietuvai ateityje tapti visateise CERN nare aktyviau kalbėta dar 2025 metų sausį, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje lankėsi organizacijos atstovai Christoph Schaefer ir Maxim Titov, su kuriais buvo aptartos Lietuvos perspektyvos, būsimo bendradarbiavimo kryptys ir žingsniai, galintys padėti šaliai pasirengti aukštesniam narystės statusui.
Lietuvos verslas CERN jau skaičiuoja konkrečią naudą
Bendradarbiavimas su CERN Lietuvai svarbus ne tik mokslo ir studijų, bet ir ekonominiu požiūriu, nes šalies aukštųjų technologijų bendrovės jau dabar įsitraukia į organizacijos projektus ir laimi jos skelbiamus užsakymus. Inovacijų agentūros duomenimis, 2025–2026 metais Lietuvos įmonių laimėtų CERN užsakymų bendra vertė siekia apie 288 tūkst. eurų[2].
Šiuo metu daugiau kaip dešimt Lietuvos bendrovių CERN tiekia elektronikos, radijo dažnių, optikos, fotonikos, mechanikos ir kitų aukštųjų technologijų sričių sprendimus, todėl pilnateisė narystė galėtų dar labiau išplėsti jų galimybes konkuruoti tarptautiniu mastu ir dalyvauti didesnės vertės projektuose.
Toks statusas Lietuvai būtų ypač aktualus artėjant naujam CERN infrastruktūros plėtros etapui, nes organizacija planuoja itin didelės apimties projektus, kurių įgyvendinimui reikės įvairių technologijų, komponentų ir inžinerinių sprendimų, todėl šalies įmonėms galėtų atsiverti gerokai daugiau užsakymų nei iki šiol.
Lietuvos įmonė taikosi į vieną ambicingiausių CERN projektų
Vienu ryškiausių Lietuvos verslo įsitraukimo į CERN veiklą pavyzdžių tapo aukštųjų technologijų inžinerijos bendrovė „Sargasas“, kuri su organizacija pasirašė ketinimų protokolą, numatantį galimybę stiprinti technologinį bendradarbiavimą ir ieškoti būdų prisidėti prie būsimojo žiedinio greitintuvo „Future Circular Collider“ kūrimo[3].
Jeigu projektas bus įgyvendintas pagal dabar svarstomus planus, tai turėtų būti didžiausias ir galingiausias tokio tipo dalelių greitintuvas pasaulyje, kurio požeminis tunelis viršytų 90 kilometrų, eksperimentų energija galėtų pasiekti 100 TeV, o bendra projekto vertė siektų daugiau kaip 16 mlrd. eurų.
„Sargasas“ su CERN bendradarbiauja jau nuo 2018 metų ir organizacijos projektams tiekia įvairius mechaninius komponentus, tačiau naujasis susitarimas bendrovei suteikia gerokai platesnę perspektyvą, nes atveria kelią įsitraukti į naujos kartos dalelių fizikos infrastruktūros technologinę plėtrą ir prisidėti prie projekto, kuris galėtų tapti vienu svarbiausių ateinančių dešimtmečių mokslo infrastruktūros objektų pasaulyje.
CERN Lietuvai mato geras perspektyvas
CERN atstovai jau anksčiau yra pabrėžę, kad Lietuva turi geras galimybes dar plačiau įsitraukti į organizacijos veiklą, o tarp perspektyviausių bendradarbiavimo krypčių buvo išskirtas šalies lazerių sektorius, taip pat domėtasi Lietuvos mokslo ekosistema, jaunųjų tyrėjų pritraukimu, valstybės investicijomis į mokslą ir inovacijas bei mokslo ir verslo partnerystės stiprinimu.
Lietuvos progresą teigiamai įvertino ir CERN ekspertai, kurie 2023 metais, apžvelgę pirmuosius penkerius asocijuotos narystės metus, konstatavo, kad šalis juda tinkama kryptimi ir turi tvirtą pagrindą ateityje siekti visateisio nario statuso.
Tam palankias sąlygas kuria ir augantis valstybės dėmesys mokslui, nes 2025 metais moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai buvo numatyta daugiau kaip 425 mln. eurų, arba 0,53 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o kryptingas finansavimas dalelių fizikos ir susijusių sričių potencialui stiprinti yra vertinamas kaip viena iš svarbių prielaidų tolesnei integracijai į CERN.
Vyriausybė išreiškė viltį, kad pilnateisė narystė ne tik suteiktų daugiau galimybių Lietuvos mokslininkams, studentams ir verslui, bet ir leistų šaliai aktyviau dalyvauti formuojant Europos mokslo bei inovacijų kryptis, o pats siekis tapti visateise CERN nare jau yra įtrauktas į XXI Vyriausybės programą.
