Lenkijos premjeras sukritikavo V. Zelenskio kalbą JT
Pastarąją savaitę Lenkijos ir Ukrainos dvišalius santykius ištiko netikėta krizė. Lenkijai tęsiant ukrainietiškų grūdų importo draudimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėjęs Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pažėrė kritikos vienai didžiausių savo rėmėjų, suabejojo Lenkijos paramos tvirtumu ir užsiminė, kad tokie lenkų veiksmai padeda Rusijai.
Į tokius nemalonius kaltinimus ir viešą kritiką netruko atsakyti ir Lenkijos pusė. Šios šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis viešai paliepė Ukrainos vadovui daugiau „niekada neįžeidinėti lenkų“.
„Noriu pasakyti Prezidentui Zelenskiui, kad jis daugiau niekada nebeįžeidinėtų lenkų, kaip neseniai padarė kalbėdamas Jungtinėse Tautose“, – penktadienį per rinkiminį mitingą sakė M. Morawieckis[1].
Tokie jo žodžiai buvo tiesioginis atsakas į V. Zelenskio kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje, kurios metu Ukrainos lyderis užsiminė, kad Lenkija simuliuoja solidarumą.
Kalbėdamas JT būstinėje Niujorke, V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos partnerių požiūris į grūdų importo draudimą kelia nerimą, o kai kurios šalys savo veiksmais nesąmoningai padeda Rusijai.
Vėliau, jau viešėdamas Kanadoje V. Zelenskis vėl kalbėjo apie tai, kad tuomet, kai Ukrainai trūksta paramos, Rusija sustiprėja.
„Jūs padedate arba Ukrainai, arba Rusijai. Šiame kare nebus tarpininkų. Susilpnindami pagalbą Ukrainai, sustiprinsite Rusiją. O galinga Rusija ir ko iš jos tikėtis? Manau, kad istorija knygose ir liudininkai jau seniai atsakė į šį klausimą. Jei kas nors nori rizikuoti, gerai, susilpninkite pagalbą ukrainiečiams“, – sakė jis.
Jau anksčiau, reaguodama į Ukrainos prezidento žodžius, pasakytus JT Generalinėje Asamblėjoje, Lenkijos vyriausybė paprašė Ukrainos ambasadoriaus atvykti į šalį ir paskelbė, kad daugiau nebetieks ginklų Ukrainai. Vėliau detalizuota, kad ukrainiečiai vis dėlto gaus anksčiau žadėtą paketą, tačiau tada vietoj jų bus apginkluota Lenkijos kariuomenė.
Šią situaciją sparčiai vystytis paskatino Lenkijos praėjusią savaitę priimtas sprendimas, kuris vienašališkai pratęsė draudimą importuoti ukrainietiškus grūdus. Šalis taip pažeidė Europos Sąjungos (ES) sprendimą, dėl to itin piktinosi ir Kijevas, nors Varšuva ilgą laiką buvo laikoma viena iš ištikimiausių sąjungininkių.
Prieštaringa reakcija aukščiausiuose Lenkijos valdžios sluoksniuose
Įtampą tarp Ukrainos ir Lenkijos švelninti bando pastarosios prezidentas, pabrėždamas, kad kai kurie aukšto rango pareigūnų teiginiai buvo interpretuoti neteisingai.
Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Lenkijos ir Ukrainos ginčas dėl grūdų importo neturės didelės įtakos geriems dvišaliams santykiams.
„Neabejoju, kad ginčas dėl grūdų tiekimo iš Ukrainos į Lenkijos rinką yra absoliutus visų Lenkijos ir Ukrainos santykių fragmentas. Nemanau, kad jis gali turėti jiems reikšmingos įtakos, todėl šį klausimą turime išspręsti tarpusavyje“, – sakė A. Duda verslo konferencijoje[2].
A. Dudos komentaras nuskambėjo po to, kai buvo pranešta, kad premjeras M. Morawieckis pareiškė, jog kilus ginčui dėl grūdų Lenkija nebesiųs ginklų Ukrainai.
„Mes nebesiųsime ginklų Ukrainai, nes dabar Lenkija ginkluojasi modernesniais ginklais“, – trečiadienį sakė M. Morawieckis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau, interviu vienam tarptautinės žiniasklaidos kanalui metu teigė, kad Lenkija nori, jog „iš šio karo išeitų stipri Ukrainos valstybė su gyvybinga ekonomika“ ir kad Varšuva „ir toliau rems Ukrainos pastangas įstoti į NATO ir Europos Sąjungą“.
Tačiau vėliau kalbėdamas su žurnalistais Niujorke Z. Rau sakė, kad nors Lenkija nepakeitė savo politikos Ukrainos atžvilgiu, tačiau radikaliai pasikeitė Lenkijos viešosios nuomonės požiūris į šalių santykius. Z. Rau taip pat teigė, kad ankstesnėms dvišaliams santykiams atkurti prireiks milžiniškų diplomatinių pastangų.
Grūdų importo draudimas – esminė lenkų valdančiųjų rinkiminė korta
Situacija pasunkinti gali ir dabartinė politinė aplinka pačioje Lenkijoje. Šalyje spalio 15 d. vyks nacionaliniai rinkimai, o dalies ekspertų teigimu, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) juose gali patirti tam tikrų nuostolių.
Žinant tai, kad ūkininkai yra motyvuoti politiniai veikėjai, o piliečiams paprastai rūpi aprūpinimas maistu, PiS reikia pamaloninti šią elektoriato dalį tam, kad išliktų valdžioje[3].
Kita vertus, šis ginčas iškėlė svarbių klausimų dėl visos Europos vienybės, nors bent jau kol kas, Europos pareigūnai netiki, kad dabartinė įtampa smarkiai pakeis Lenkijos paramos Ukrainai mastus.
„Visa tai yra rinkimų laikotarpio kliedesiai. Juk ūkininkai yra PiS rinkėjai. Lenkija ir toliau tieks ginklus Ukrainai. Tiek, kiek reikės. Tuo neabejoju. Lenkai gyvybiškai suinteresuoti, kad Ukraina laimėtų šį karą, nes priešingu atveju jie tiesiogiai susidurs su savo aršiu priešu, tačiau dabar dėl rinkimų jie turi žaisti“, – užsienio žiniasklaidai sakė vienas aukšto rango Europos gynybos šaltinis.
Kiti pastebi, kad rinkiminių laikotarpiu, Lenkija tiesiog patogiai pakeitė savo politiką. Vienas aukšto rango Europos Sąjungos (ES) diplomatas užsienio žiniasklaidai sakė, kad iš tiesų, Ukraina siūlė Lenkijai sprendimą dėl grūdų ir tai yra priežastis, dėl kurios jie pyksta ant Lenkijos, kuri nuo pat karo pradžios pati atvirai ir garsiai tyčiojosi iš kitų valstybių dėl neva nepakankamos paramos Kijevui.
Varšuvos-Kijevo nesutarimus atidžiai stebi ir Kremlius
Kaip ir likusi tarptautinė bendruomenė, taip ir Rusija seka paskutinius įvykius, susijusius su gerokai pašlijusiais Varšuvos-Kijevo santykiais.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas praėjusią savaitę teigė, kad įtampa tarp Ukrainos, kurios ginčas su Lenkija dėl grūdų importo išsiplėtė iki karinės pagalbos, ir kitų Europos valstybių ilgainiui didės[4].
„Matome, kad tarp Varšuvos ir Kijevo esama tam tikros įtampos, prognozuojame, kad ši įtampa tarp Varšuvos ir Kijevo didės. Suprantame, kad įtampa tarp Kijevo ir kitų Europos sostinių laikui bėgant taip pat didės. Tai neišvengiama“, – sakė jis.
Vėliau D. Peskovas patikino, kad Rusija toliau vykdys savo „specialiosios karinės operacijos“ užduotis ir teigė, kad Rusija ir Baltarusija atsižvelgia į grėsmes, kylančias iš Lenkijos.
„Kaimynystė su Lenkija nėra pati patogiausia mūsų baltarusių bendražygiams. Ši šalis yra gana agresyvi, nevengia ardomosios veiklos, kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus“, – sakė jis.
