Lenkai ginkluosis patys ir pirks daugiau ginklų
Ukraina daugiau nebegaus ginklų iš Lenkijos, nes šaliai laikas pradėti rūpintis savo pačios saugumu, pareiškė ministras pirmininkas Mateušas Moraveckis (Mateusz Morawiecki). Jis taip pat priminė, kad norint taikos reikia ruoštis karui ir pabrėžė, jog Lenkija ginklų gamintojams pateikė padidintus užsakymus. Toks sprendimas buvo priimtas grūdų importo embargo ir paduoto ieškinio fone prastėjant lenkų – ukrainiečių santykiams. Įdomu tai, kad dar rugpjūtį Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda (Andrzej Duda) teigė, jog Kijevui reikia daugiau ginklų. [1]
„Kadangi patys pradėjome ginkluotis moderniausiais ginklais, Ukrainai jokios ginkluotės nebetiekiame. Galvojant apie tai, jog nereikėtų gintis, būtina turėti tai, kuo galėtume gintis . Mes pripažįstame tokį principą. Tai lėmė, kad užsakėme dar daugiau ginklų“, – pabrėžė Lenkijos Vyriausybės vadovas.
Toks lenkų sprendimas turėtų skaudžiai smogti Ukrainai, kadangi Varšuva, po Vašingtono ir Londono, buvo trečias pagal dydį ginklų Kijevui tiekėjas. Karinės lenkų pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms apimtys siekė 3 mlrd. eurų. [2]
Įspūdinga pagalba Ukrainai, kurios nebebus
2022 metų pavasarį Lenkija Ukrainai perdavė technikos ir ginkluotės už 1,5 mlrd. eurų. Karinės pagalbos paketą sudarė tankai, šarvuoti automobiliai, lėktuvai ir bepiločiai skraidantys aparatai, artilerinės ir salvinės ugnies raketinės sistemos, priešlėktuvinės gynybos sistemos ir šaulių ginklai. Taip pat ukrainiečiai iš lenkų gavo daugybę įvairaus kalibro šaudmenų.
Lenkija kovojančiai šaliai perdavė daugiau negu 300 tankų, 14 naikintuvų MiG-29, vieną turkų gamybos bepilotį „Bayraktar“ (beje, tokiam pačiam bepiločiui pinigus rinko ir pastaruoju metu iš viešumos dingęs bei už surinktas aukas taip ir neatsiskaitęs Andrius Tapinas), kelias dešimtis savaeigių artilerijos pabūklų „Krab“, zenitinius raketinius kompleksus „Vapsva“, asmeninius zenitinius raketinius kompleksus „Piorun“, daugiau negu 100 šarvuotų automobilių ir TSRS laikų salvinės raketinės ugnies sistemas. [3]
Grūdai, pinigai ir kitos kaimyninių šalių problemos
Nors oficialiai M. Moraveckis pareiškė, kad ginklų Lenkija nebeduos, nes reikia rūpintis savo saugumu, niekas neabejoja, jog tai buvo atsakas į dėl ukrainietiškų grūdų importo prasidėjusį konfliktą.
Ukrainos nacionalinis bankas pareiškė, kad dėl draudimo eksportuoti grūdus į Europą, šalis patirs beveik 600 mln. eurų nuostolį.
Niujorke vykstančioje JTO Generalinėje Asamblėjoje kalbėjęs vis dažniau užsienyje matomas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kai kurie Kijevo draugai Europoje atsisakė pirkti ukrainietiškus grūdus nes esą norėjo įtikti Maskvai. Po tokio V. Zelenskio pareiškimo Lenkijos URM išsikvietė Ukrainos pasiuntinį ir įteikė jam protestą.
Gražios kalbos apie daugiau ginklų taip ir liko kalbomis
Rugpjūtį duodamas interviu amerikiečių leidiniui „The Washington Post“ lenkų prezidentas A. Duda akcentavo, kad ukrainiečiams reikia daugiau ginklų. [4]
„Klausimas tame ar Ukraina turi užtektinai ginklų, kad pakeistų jėgų balanse kare ir laimėtų? Atsakymas greičiausiai yra neigiamas. Tikėtina, kad jie turi per mažai ginklų. Ir mes tai žinome iš to, jog jie dabar nėra pajėgūs surengti plataus mąsto kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas. Trumpiau sakant, jiems reikia daugiau ginklų“, – pabrėžė prezidentas.
Jis taip pat nurodė, kad lenkų visuomenė jau ima pavargti nuo karo, tačiau Varšuva nusiteikusi ir toliau padėti Kijevui, kad būtų apsisaugota nuo Rusijos keliamo pavojaus ir imperializmo.
Tiesa, apie tai, jog ginkluosis, Lenkija pranešė kiek anksčiau – 2022 metų rugpjūtį šalies gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Błaszczak) informavo, kad kariuomenė ir toliau rūpinsis ginkluotės įsigijimu.
M. Blaščakas nurodė, kad, tam momentui, Lenkija pirko savaeiges haubicas „Krab“, kuriomis planavo aprūpinti keturias divizijas.
„Kalbame apie beveik 100 haubicų. Taip pat užsisakėme 120 savaeigių minosvaidžių „Rak“. 2019 metais mes užsisakėme partiją reaktyvinių salvinės ugnies sistemų HIMARS, o dabar papildomai užsakome 500 iki 300 km atstumą galinčių nuskrieti raketų“, – pasakojo ministras. [5]
Lenkų kariuomenės vado teigimu, šalis tikėjosi gauti sraigtasparnius AW 149 bei, tikėtina, amerikiečių sraigtasparnius „Black Hawk“ bei raketines sistemas „WR-40 Langusta“. Pasak jo, Lenkija taip pat planavo pirkti amerikiečių gamybos zenitines raketines sistemas „Patriot“ bei Pietų Korėjos gamybos raketines sistemas K239 Chunmoo“.
„Poreikiai tokie dideli, kad mes suinteresuoti visa technika, kurią galime įsigyti. Diapazonas labai platus“, – apibendrino jis.
