Nesutarimai tarp kaimyninių Lenkijos ir Ukrainos stiprėja
Lenkija išgyvens ir be draugystės su Ukraina. Kijevas turi būti suinteresuotas ir toliau užsitikrinti Varšuvos paramą, tačiau jo niekas nevers to daryti. Tai, kalbėdamas radijo stoties RMF FM eteryje, pareiškė respublikos prezidento Andžėjaus Dudos (Andrzej Duda) kanceliarijos ministras ir tarptautinės politikos biuro vadovas Marčinas Pšidačius (Marcin Przydacz).[1]
„Jeigu Ukraina nenorės draugauti su Lenkija, jeigu Ukraina nesieks šios draugystės, mes dėl to nieko neprarasime. Mes esame NATO šalis, turime stiprią kariuomenę, priklausome Europos Sąjungai ir galime džiaugtis gerai funkcionuojančia šalimi. Šiandien nelaimė ištiko Ukrainą, todėl Ukraina privalo rūpintis tuo, kad Lenkija ją palaikytų. Jeigu ne, tai tikrai nereikia jos versti“, – pabrėžė politikas.
M.Pšidačius priminė, kad Lenkija nuo pat Rusijos invazijos 2022 metų vasarį pradžios palaikė ukrainiečius. Jis taip pat negailėjo kritikos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, pareiškęs, kad jo veiksmai lenkų atžvilgiu nėra teisingi. Paklaustas kaip Varšuva elgsis, jeigu Kijevas visgi atsiims į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją paduotą ieškinį, biuro vadovas aptakiai atsakė, kad Varšuva palaikys Ukrainą taip, jog nekenktų savo pačios saugumui.
Konfliktą sukėlė EK neryžtingumas
Rugsėjo 15 d. Europos Komisija atšaukė ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importo draudimą į Rytų Europos šalis. Jis buvo įvestas siekiant apsaugoti Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Rumunijos ir Bulgarijos rinkas. Pastarosios dvi šalys su EK sprendimu nuolankiai sutiko, o lenkai, vengrai bei slovakai parodė stuburą ir importo, kuris galėtų turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių jų šalių žemės ūkiui, vienašališkai pratęsė.[2]
Vengrija papildomai uždraudė importuoti dar 24 rūšių ukrainietiškas prekes. Lenkai taip pat pagrasino, kad jeigu konflikto eskalacija tęsis, draudžiamos importuoti produkcijos sąrašas bus plečiamas.
Tas iš karto užkliuvo Ukrainai. Šios šalies atstovai, pareiškę, kad niekas iš ES šalių neturi teisės riboti ukrainietiškos produkcijos importo, padavė ieškinį į PPO.[3] Taip pat ukrainiečiai pagrasino, kad neatšaukus draudimo bus apribotas lenkiškų kopūstų ir obuolių bei vengriškų automobilių importas.
Ukrainiečiai kaltina europiečius talkinant rusams
Maža to, sakydamas kalbą Niujorke vykusioje 78-ojo JTO Generalinėje Asamblėjoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „kai kurios Europos valstybės, savo veiksmais padeda Maskvai“. Nors konkrečios šalys nebuvo įvardintos, toks pareiškimas labai supykdė lenkus. [4]
Toje pačioje Generalinėje Asamblėjoje kalbėjęs Lenkijos prezidentas A. Duda Ukrainą prilygino į dugną savo gelbėtoją tempiančiam skęstančiajam. Jis taip pat paragino Kijevą prisiminti, kiek Varšuva jam padeda. Tą pačią dieną premjeras Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) patikino, kad ginklų iš Lenkijos Ukraina nebegaus.
Vėliau, kilus ažiotažui, A. Duda suskubo pareikšti, kad visuomenė ir žiniasklaida neteisingai suprato premjero M. Moravieckio žodžius apie nutraukiamą ginklų kovojančiai šalia tiekimą. Pasak prezidento, premjeras esą kalbėjo tik apie naują ginkluotę, tačiau seniau prisiimti įsipareigojimai Kijevui vis tiek bus vykdomi. Visgi po prezidento kanceliarijos vadovo pareiškimų apie tai, kad niekas nevers ukrainiečių draugauti su kaimyninėmis šalimis, tai kelia abejonių.
Įtampa tarp kaimynių suskubo pasidžiaugti Maskva. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad europiečiams vis mažiau patiks Kijevo elgesys, o Kremlius laukia nesulaukia, kada konfliktas tarp lenkų ir ukrainiečių ims plėstis.
Naujas žaidėjas problemų ringe?
Ukrainai nesulauks Vengrijos paramos nė vienu tarptautiniu klausimu tol, kol Kijevas neatkurs Užkarpatės vengrų teisių. Tai, kalbėdamas rudens sesijos atidarymo progą, parlamente pareiškė vengrų premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban).[5]
„Ukraina keletą metų persekioja vengrų mokyklas ir nori jas perdaryti į ukrainietiškas arba, jeigu tai nepavyks, uždaryti. Vengrijos vyriausybė kiekviename tarptautiniame susitikime turi kovoti už Užkarpatės vengrų, ir ypač – vaikų, teises. Mes nepalaikysime Ukrainos nė vienu tarptautiniu klausimu tol, kol regione nebus atkurti ankstesni įstatymai ir užtikrintos užkarpatės vengrų teisės“, – patikino Vyriausybės vadovas.
V. Orbanas pabrėžė, kad naujoji ukrainietiška Mukačevo mokyklos valdžia ne tik uždraudė prieš pamokas giedoti Vengrijos himną, bet ir nurodė moksleiviams nevilkėti vengrų nacionalinių spalvų drabužių.
Įtampa tarp Vengrijos ir Ukrainos pradėjo augti diskutuojant dėl ukrainiečių švietimo įstatymo. Remiantis juo ženkliai apribojamos tautinių mažumų teisės mokytis gimtąja kaba. 2017 m. rugsėjį patvirtintas dokumentas praktikoje realizuojamas palaipsniui.
Budapešto teigimu, Užkarpatėje gyvena apie 150 tūkst. etninių vengrų.
