Vengrija blokuoja paramos paketą Ukrainai, o sankcijos Rusijai ir toliau neveikia

Vengrija pasinaudojo ES narės veto teise

Antradienį Vengrija pasinaudojo savo veto teise ir neleido patvirtinti naujo 18 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos Ukrainai paketo. Ši parama turėjo būti mokama per visus 2023-uosius ir siekti maždaug 1,5 mlrd. eurų per mėnesį^[1].

Kaip pabrėžė Vengrijos finansų ministras Mihaly Marga, „Vengrija nepritaria finansinio reglamento pakeitimui“.

Vengrijos veto sukėlė ištisą domino efektą Bendrijoje ir ES ministrus paskatino atidėti kitus tris svarbius balsavimus, įskaitant balsavimą dėl tarptautiniu mastu remiamo susitarimo dėl pelno mokesčio reformos.

Tiek dėl nepaklusimo ES paramos Ukrainai klausimu, tiek dėl ankstesnių įsipareigojimų vengimo, Vengrijai gresia įšaldyti 7,5 mlrd. eurų iš jai skirtos ES biudžeto dalies.

Šalis iki šiol nebaigė kelių esminių reformų, kuriomis buvo siekiama spręsti korupcijos, viešųjų pirkimų pažeidimų ir vyriausybės pareigūnų interesų konfliktų problemas.

Budapeštas sako „ne“, o Briuselis širsta

Tarp ES ir Vengrijos, vienos nenuspėjamiausių Bendrijos narių, gali kilti konfliktas. Antradienį pareikštas Vengrijos veto dėl 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Kijevui, reiškia tai, kad likusioms 26 ES valstybėms teks kovoti, kad pinigų tiekimas karo draskomai Ukrainai nenutrūktų.

Nepaklusni Vengrijos pozicija nėra naujiena, tačiau šį kartą šalies žingsnis gali kaip reikiant paaštrinti ES ginčą dėl ministro pirmininko Viktoro Orbano teisinės valstybės ir jo požiūrio į Rusijos invaziją į Ukrainą. Dalis iš likusių 26 valstybių narių mano, kad V. Orbanas atsisako taikytis su Briuselio taisyklėmis ne dėl asmeninės pozicijos ir ryšių su Rusija, bet taip kerštaudamas ES^[2].

Bendrija grasina nubausti Vengriją sulaikydama milijardus eurų paramos už tai, kad ji neįgyvendina tvirtų teisinės valstybės reformų. Šis sprendimas turi būti priimtas iki gruodžio 19 d., todėl susidaro įspūdis, kad Vengrija bando šantažuoti kitas nares.

Kolegos Vengrijos sprendimą vertina kaip šantažą, tačiau aštrios kritikos vengia

„Viktoras Orbanas piktnaudžiauja veto teise kaip niekas kitas iki jo. Dėl to jis net laiko įkaitais lėšas Ukrainos ligoninėms. Viktoras Orbanas šiandien negalėjo įteikti Putinui gražesnės dovanos“, – sakė Žaliųjų partijos narys ir Europos parlamento derybininkas teisinės valstybės klausimu Danielis Freundas^[3].

Pats V. Orbanas teigia, kad jo žingsnis nesusijęs su pagalbos Ukrainai vetavimu, bet daug labiau susijęs su tuo, kaip turėtų būti valdoma ES, o pranešimus apie veto jis pavadino „netikromis naujienomis“.

„Vengrija yra pasirengusi suteikti Ukrainai finansinę pagalbą dvišaliu pagrindu“, – sako V. Orbanas, tačiau teigė, kad pagalbos teikimas taip, kaip to nori jo 26 kolegos, nėra geras sprendimas.

Pabrėždamas galimą skilimą tarptautinėje koalicijoje, remiančioje Ukrainą prieš Rusiją, JAV ambasadorius Vengrijoje Deividas Presmanas sakė, kad vyksta į Briuselį konsultuotis su Vengrijos pareigūnais ir aukšto rango ES bei NATO kolegomis įvairiais neatidėliotinais klausimais:

„Šiuo kritišku momentu labai svarbu išlaikyti vieningą tikslą“, – sako D. Presmanas.

Norint pasiekti rezultatų, ES būtina bendrystė

Viena didžiausių ES neveiksnumo problemų yra nuostata, jog norint priimti sprendimą, šiuo atveju, siųsti pagalbą į Ukrainą, pritarti tam turi visos bloko narės. Dalis klausimų dėl to tampa įkaitais valstybių, kurios dėl vienos ar kitos priežasties konfliktuoja su Briuseliu.

„Dedame visas pastangas, kad pinigai galėtų būti išmokėti sausio pradžioje. Nesvarbu, ar tai būtų planas A, ar planas B, bet kokia kaina turime tai padaryti“, – vilties susitarti nepraranda Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Vis dėlto, susitarimas gali pakibti ant plauko, nes kalbant apie tautų bendrystę, bloko šalys-narės atsisuka viena prieš kitą, kai yra balsuojama dėl tam tikrų nuobaudų.

Pastaraisiais metais ES šalys svarsto, ar imtis veiksmų prieš V. Orbaną dėl to, ką jis pats vadina „neliberalia demokratija“. Dalis valstybių prieš Vengrijos politiką šalies viduje užmerkia akis, tačiau kitos teigia, kad tai neatitinka ES tradicinio vakarietiško demokratinio liberalizmo supratimo, o Vengrija, ir toliau norėdama disponuoti milijoninėmis ES lėšomis, turi prisitaikyti.

ES vykdomoji valdžia pasiūlė blokui sustabdyti maždaug 7,5 mlrd. eurų reguliarų finansavimą Vengrijai dėl susirūpinimo dėl demokratijos atsilikimo ir galimo netinkamo ES pinigų valdymo.

Europos Komisija taip pat nori nustatyti sąlygas Vengrijos pandemijos padarinių likvidavimo planui, kurio vertė 5,8 mlrd. eurų, ir reikalauja, kad Budapeštas įgyvendintų 27 demokratinių reformų etapus, kad galėtų gauti finansavimą.

Vengrija jau sutiko įgyvendinti 17 kovos su korupcija priemonių, įskaitant darbo grupės sukūrimą ir viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimus, tačiau Komisija nori, kad būtų imtasi daugiau veiksmų. Lėšos gali būti įšaldytos pagal neseniai įvestą sąlygiškumo mechanizmą, pagal kurį ES gali imtis priemonių savo biudžetui apsaugoti.

Sankcijų paketai Rusijai neveikia

Bendrijai siekiant patvirtinti finansinės paramos Ukrainai paketą, kalbama ir apie naujas sankcijas Rusijai – jau devintąjį sankcijų paketą. Vis dėlto, vis daugėja politikų ir ekspertų, tiesiai šviesiai teigiančių, kad sankcijos šiai šaliai neveikia, o Vakarai tiesiog siekia įtikinti patys save.

Kai šių metų vasario mėnesį Rusija staiga įsiveržė į kaimynę Ukrainą, tarptautinė bendruomenė susitelkė ir skubiai pritaikė jai daugybę sankcijų: buvo įšaldytas oligarchų turtas, apribotos jų galimybės keliauti, sutrikdytas Rusijos žaliavų ir energijos pardavimas, taip pat siekta neleisti Rusijai naudotis įvairiomis gynybos ir informacinėmis technologijomis, įvestos finansines sankcijos Rusijos bankams ir apribota Rusijos galimybė patekti į užsienio kapitalą ir finansų rinkas^[4].

Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai milžiniškos svarbos priemonės, kuriomis buvo smogta į Rusijos ekonomikos pagrindą. Ekspertai tuomet vienas už kitą garsiau kalbėjo, kad Rusijos ekonomika tiesiog žlugs. Šių metų pavasarį prognozėse buvo numatyta, kad 2022 m. BVP sumažės mažiausiai 7-8 proc., o galbūt net 11 proc., buvo tikimasi, kad kainos padidės 20-25 proc., prognozuota, kad tiesioginės korporacijų užsienio investicijos per metus sumažės net 25-28 proc.

Bet Rusija atsilaikė ir laikosi iki pat šiandien. Analitikai teigia, kad 2022 m. Rusijos BVP greičiausiai sumažės tik apie 3,3-3,4 proc. Tuo tarpu infliacija metus baigs maždaug 12 proc. riboje, kas nėra teigiamas rodiklis, bet atsižvelgiant į sankcijų mastą, tikrai nėra tragiškas. Tiesioginės užsienio investicijos šalyje sumažėjo vos 1 proc.

Rusijai išgyventi labiausiai padėjo šalies centrinis bankas, kuris sukūrė ir vykdė „Rusijos tvirtovės“ politiką, skirtą Rusijos finansų sistemai apsaugoti.

Sistema iš tiesų patyrė didelį smūgį pačioje karo ir sankcijų pradžioje, nes sankcijos Rusijos centrinio banko turtui buvo daug griežtesnės, nei tikėtasi, ir sumažino jos bankų atsargas 40 proc. Tačiau šios politikos dėka sistema atsigavo, o bankas ir toliau laiko didelį kiekį užsienio valiutos: net 300 mlrd. dolerių. Nors Rusijos bankai prarado prieigą prie SWIFT finansinių pervedimų sistemos, atrodo, kad jie vis dar gali gauti veiklai reikalingų grynųjų pinigų, nes įvairūs kiti kanalai ir toliau leidžia Rusijos bankams bendrauti su išoriniu pasauliu.

Be to, Rusijos ekonomika yra mažiau priklausoma nuo importo nei dauguma kitų didelių, išsivysčiusios ekonomikos šalių ir besiformuojančių rinkų. Nepaisant pirminio šoko, Rusija greitai persiorientavo ir pradėjo importuoti daugiau prekių iš tokių šalių kaip Kinija, Baltarusija ir Turkija, kurios nedalyvauja sankcijų režime. Taigi, kalbant apie pagrindinių medžiagų importą, Rusijai buvo užkirstas kelias į daugelį rinkų, tačiau vėliau ji rado naujų rinkų daugeliui savo poreikių patenkinti.

Dabar Rusijos valiutos būklė taip pat yra gera. Pradėjus taikyti sankcijas, rublio kursas nukrito nuo maždaug 70-75 už dolerį iki beveik 140 už dolerį. Tačiau iki balandžio mėnesio, valiutos kursas beveik grįžo į buvusį lygį. Šiandien rublio kursas svyruoja apie 60 rublių už dolerį.

Kitaip tariant, sankcijos yra pakankamai griežtos, kad Rusija jas pajustų, bet ne tokios, kad pristabdytų agresiją ar sukeltų didelius neramumus šalies viduje.

Kremliaus finansai, metami karui, ne tik nesumažėjo bet ir išaugo

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas teigia, kad iki lapkričio vidurio „Gazprom“ eksportas į Europą sumažėjo 43 proc. ir didžiausia Rusijos dujų eksportuotoja buvo priversta sumažinti dujų gavybą beveik 20 proc., tačiau dėl to pajamos nesumažėjo; priešingai, „Gazprom“ ir federalinis Rusijos biudžetas dėl smarkiai pakilusių dujų kainų gavo netikėtą pelną^[5].

Ekspertų teigimu, rugpjūčio mėnesį, kai ši tendencija buvo didžiausia, dujų kainos per metus buvo padidėjusios 460 proc. Panaši padėtis buvo ir naftos sektoriuje, kai dėl aukštų naftos kainų, pavasarį ir vasarą siekusių 120 JAV dolerių, rusiškos naftos kaina net ir su nuolaida vis tiek buvo didesnė nei 2021 m. 

Tai reiškia, kad Kremliaus finansai, metami karui, ne tik nesumažėjo, bet net ir išaugo. Matome, kad trumpuoju laikotarpiu, Rusijos ekonomika nėra tokia suvaržyta, kaip tikėjomės, ypač dabar, kai karas skaičiuoja jau dešimtąjį mėnesį.