Lenkija nepasiduoda ES spaudimui
Europos Sąjunga (ES) daro vis didesnį spaudimą savo narėms ir diktuoja žaidimo taisykles, tačiau ne visos valstybės nuolankiai linkčioja galva kaip Lietuva ir lenkia nugarą prieš ES žarstomus milijonus.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo šalies nepriklausomybės dienos išvakarėse pareiškė, kad lenkai kadaise susitarė ne dėl tokios Sąjungos ir tai, ko ši dabar reikalauja, lenkams yra nepriimtina ir naudinga tik patiems Europos galingiesiems.
Drąsias mintis Lenkijos vadovas išsakė lapkričio 11-osios, šalies Nepriklausomybės dienos išvakarėse pasirodžiusiame naujausiame savaitraščio „Sieci“ numeryje paskelbtoje publikacijoje, kur jis kalbėjo apie nepriklausomybę, Lenkijos suverenitetą ir šalies saugumą, taip pat palietė tokius klausimus kaip karas Ukrainoje, ekonominė krizė ir įtempti Lenkijos santykiai su Europos Sąjunga (ES).
„Lenkija nėra pokštas. Lenkija yra rimtas dalykas. Mūsų pačių nepriklausoma tėvynė – ne juokas. Ji turi būti gerbiama, turi būti rūpinamasi jos interesais. Tačiau svarbiausia, kad ji būtų prižiūrima, kad išliktų čia, šioje Europos vietoje, kad ji visada būtų mūsų, nepriklausoma ir suvereni. Tai labai svarbu mūsų tautai. Jei kas nors to nesupranta, atsiverskite istorijos vadovėlį ir paskaitykite apie valstybingumo praradimą per padalijimus. Tegul jie prisimena, kaip tuo metu gyveno lenkai, kokia buvo neviltis. Tegul skaito Mickevičiaus kūrinius ir klausosi Šopeno muzikos – tų, kurie kentėjo tremtyje dėl tėvynės ilgesio. Nes nebuvo į ką grįžti. Nes žmonės buvo įkalinti, išvežti į Sibirą, germanizuoti, ištremti, deportuoti”, – dabartinę lenkų poziciją praeities kančiomis aiškina prezidentas[1].
A. Duda akcentuoja, kad jo šalis šiandien yra labai skirtinga, bet vienybės, bendro vardiklio ieškojimas ir veikimas savo šalies labui net ir esant skirtingoms pasaulėžiūroms yra esminė vertybė visais laikais. Pasak jo, artėjantys rinkimai neabejotinai taps proga karštoms diskusijoms ir susidūrimams tarp skirtingų krypčių atstovų. A. Duda mano, kad tai vis tiek bus dviejų skirtingų Lenkijos ir jos vietos tarptautinėje bendruomenėje vizijų susidūrimas:
„Suverenios, subjektyvios valstybės vizija ir vizija, nukreipta į ES federalizaciją, kurią ragina įgyvendinti Europos galingieji, nes tai jiems tinka. Jau dabar girdime, kad reikėtų atsisakyti veto teisės ir įvesti balsų daugumą visais klausimais. O tai de facto reiškia, kad jie visų pirma galės siekti savo interesų. Žinoma, bus tokių, kurie sakys, kad tai susiję su visos Europos interesais, tačiau tiesa yra ta, kad šiems galingiesiems Europos interesai yra jų interesai. Pirmiausia turime siekti savo interesų. Taip elgiasi kiekviena išmintinga valstybės valdžia. Tikiuosi, kad dauguma lenkų instinktyviai jaučia, kad būtent taip ir turėtume elgtis“.
Siekiama išlaikyti šalies politikos kryptį ir gauti ES finansavimą
Lenkija siekia atsilaikyti prieš ES institucijų jai taikomą spaudimą, tačiau įtampai augant, išlaikyti pasirinktą politinę kryptį ir tikėtis gauti visus ES Lenkijai skirtus finansinės paramos paketus darosi vis sudėtingiau.
Birželio pradžioje Europos Komisija (EK) patvirtino Lenkijos finansinės paramos planą, tačiau susitarime taip pat buvo numatyti keli pagrindiniai etapai, kuriuos Lenkijos vyriausybė turėjo įvykdyti, kad galėtų gauti lėšų.
Vienas iš esminių etapų – teismų nepriklausomumo užtikrinimo ir kai kurių kitų reformų atšaukimas.Netrukus Lenkija iš tiesų įvykdė dalį reikalavimų – uždarė teisėjų drausmės kolegiją. Tačiau, EK pareigūnai pareiškė, kad vien to nepakanka, kad būtų įvykdyti visi reikalavimai.
Tai paskatino Lenkijos Teisė ir Teisingumas partijos pirmininką Jaroslawą Kaczyńskį rugpjūtį pareikšti, kad, nepaisant „maksimalios Lenkijos vyriausybės geros valios“, Briuselis sulaužė jų susitarimą. Kitą mėnesį jis pareiškė, kad Lenkija paduos Komisiją į teismą, jei ji ir toliau „neteisėtai“ blokuos lėšas.
J. Kaczyńskis taip pat užsiminė, kad Komisijos pozicija yra dalis „Vokietijos ir Rusijos plano valdyti Europą“, sudaryto sąmoksle su Lenkijos opozicija, kuri dirba pagal „užsienio nurodymus, siekdama pavergti Lenkiją“[2].
Praėjusį šeštadienį J. Kaczynskis pakartojo šiuos teiginius, sakydamas, kad dėl to, jog Lenkija negauna lėšų, kalta „antivalstybinė ir antinacionalinė“ opozicija.
„Puikiai žinome, kad Lenkijoje yra grupė, kuri vykdo politiką, prieštaraujančią pagrindiniams Lenkijos valstybės interesams, ir trina rankas, kai Lenkija nukenčia Briuselyje”, – sakė jis.
Nors ir atsargiai, tačiau tokiai pozicijai, regis, pritaria ir Lenkijos prezidentas.
„Mes nestojome į ES, kurioje mums būtų primetami užsienio modeliai, – teigė A. Duda. –Tokios ES mes nenorime. Lenkai nesutiko su tokia ES.“
Tačiau praėjusią savaitę interviu Lenkijos radijui, lenkų žemės ūkio ir regioninės plėtros ministras Grzegorz Puda teigė, kad iš tiesų Lenkija dar neįvykdė visų su ES sutartų reikalavimų, kad galėtų pasinaudoti savo lėšomis.
„Neseniai Europos Komisija patvirtino dar vieną svarbų etapą, kurį Lenkija turėjo įvykdyti. Taigi… dabar liko penki rodikliai, kuriuos Lenkija turi įvykdyti ir kuriuos turi patvirtinti Europos Komisija.”
Jis pridūrė, kad tik įvykdžiusi visus orientyrus vyriausybė pateiks paraišką dėl pirmosios lėšų išmokos. Tą pačią dieną premjeras Mateuszas Morawieckis patvirtino, kad jau „baigiama rengti paraiška“, kuri turėtų būti pateikta per dvi ar tris savaites.
Lenkai bando susitarti su ES
Lenkijos vyriausybė neseniai pateikė EK prašymą, kuriame prašoma nutraukti 1 mln. eurų baudų per dieną skyrimą už tai, kad Lenkija nevykdo Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimo dėl teismų sistemos.
Varšuva teigia, kad baudos, kurios buvo renkamos nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio ir iki šiol sudarė 366 mln. eurų (1,7 mlrd. zlotų), turėtų būti panaikintos, nes Lenkija įvykdė reikalavimą uždaryti teisėjų drausmės kolegiją.
Tačiau analitikai pažymi, kad ETT sprendimas buvo platesnis nei tik uždaryti teisėjų kolegiją ir kad bet kuriuo atveju ne EK , o pats ETT sprendžia, kada turėtų būti nutrauktas baudų mokėjimas.
2021 m. liepą ETT nurodė sustabdyti drausmės kolegijos veiklą, tačiau ji ir toliau veikė nepaisydama įsakymo, todėl spalio mėnesį ETT skyrė 1 mln. eurų kasdienes baudas, kurios pradėtos rinkti nuo 2021 m. lapkričio 3 d.
Lenkijai nemokėjus, EK baudas išsieškojo priverstinai, jas išskaičiuodama iš Lenkijos ES lėšų.
Szymon Szynkowski, kuris praėjusį mėnesį tapo naujuoju Lenkijos ES reikalų ministru, sakė, kad vyriausybė pateikė Komisijai prašymą nutraukti baudų taikymą.
Tačiau organizacijos „Democracy Reporting International“ teisinės valstybės ekspertas Jakubas Jaraczewskis pažymi, kad komisija tik vykdo baudų išieškojimą, o sprendimą dėl jų skyrimo priima ETT[3].
Lenkijos kova su vėjo malūnais?
Lenkija teigia, kad ES sprendimai jos atžvilgiu atspindi „biurokratinio centralizmo“ Briuselyje tendenciją, kurią „reikia sustabdyti“.
ES jau anksčiau pradėjo teisinius veiksmus prieš Lenkiją dėl bloko teisės aktų nepaisymo ir teismų nepriklausomumo pažeidimo. Dėl šio ginčo Briuselis jau yra atsisakęs patvirtinti Lenkijai skirtas lėšas koronaviruso padariniams likviduoti.
Europos Komisiją taip pat papiktino 2019 m. Lenkijos įstatymas, kuriuo Lenkijos teismams užkertamas kelias tam tikrose srityse taikyti ES teisę ir kreiptis į ETT su teisiniais klausimais[4].
Tačiau Lenkija ir Vengrija – dar viena rytinė ES narė, kaltinama demokratijos normų pažeidimu – yra sudariusios paktą, kuriuo viena kitą apsaugo nuo griežtesnių ES bausmių, pavyzdžiui, balsavimo teisių bloke atėmimo.
Vis gi, Lenkija dar didesniam pasipriešinimui prieš Bendriją stabdo ir iš ES gaunama milžiniška finansinė nauda.
2007–2013 m. šalis iš ES biudžeto gavo daugiau kaip 67 mlrd. eurų. 2014–2020 m. šalis iš ES biudžeto bendrai gavo 105,8 mlrd. eurų – 72,9 mlrd. eurų sanglaudos politikai ir 28,5 mlrd. eurų žemės ūkio politikai.
Šios lėšos bus investuojamos į tokias sritis, kaip moksliniai tyrimai ir jų komercializavimas, svarbiausios kelių jungtys (greitkeliai, magistralės), verslo plėtra, aplinkai draugiškas transportas (geležinkeliai, viešasis transportas), šalies skaitmeninimas (plačiajuostė interneto prieiga, e. valdžios paslaugos), socialinės ir profesinės veiklos įtraukimas.
2007–2020 m. Lenkija buvo didžiausia ES lėšų gavėja[5].
