Lazdynų apygarda: buvęs neonacis prieš buvusį policininką – L. Kasčiūnas ar S. Skvernelis?

Rinkite L. Kasčiūną: automatas ir karinė uniforma – net ir moterims bei pensininkams

77 tęsia politines dvikovas vienmandatėse apygardose. Šįkart į ringą Lazdynų apygardoje stoja šiemet į krašto apsaugos ministro krėslą atsisėdęs buvęs neonacis, konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir policijoje kadaise dirbęs, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Dar nespėjęs apšilti kojų naujasis karo ministras L. Kasčiūnas kaipmat ėmėsi pokyčių, ko nepadarė jo pirmtakas Arvydas Anušauskas. L. Kasčiūnui pasirodė, kad lietuviai per mažai apginkluoti ir nėra deramai paruošti karui, todėl šis ėmėsi iniciatyvos pradėti mokyti tautiečius kaip reiktų elgtis neginkluoto pasipriešinimo metu karo atveju.

Pernai metais dar tuomet seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas ėjęs politikas užsimojo apginkluoti karo prievolininkus leidžiant šiems įsigyti ir turėti automatus.

Ministras taip pat pradėjo kalbas apie tai, kad turi būti didinami mokesčiai, kad surinktume pakankamas sumas krašto gynybai. Pavyzdžiui, didinti pelno mokestį bent jau vienu procentu, kas papildomai neva sugeneruotų Lietuvos gynybai apie 120 mln. eurų per metus (tokio entuziazmo, deja, nebuvo kalbant apie žmonių poreikius šalies viduje).

Kitaip tariant, rinkite Kasčiūną ir Lietuva greitu metu virs ištisu kariniu poligonu, mat su šiuo ministru geriau nejuokauti, o tai tuojau pat nereikės nei motinystės išmokų, nei pensijų mokėti, mat tiek moterys, tiek pensininkai eis priešo naikinti.

Susirūpinta ministro keliama grėsme Lietuvos saugumui – kadaise priklausė nacionaldemokratų partijai

Nors Lietuvoje labiausiai bijoma „vatnikų“, dar labiau derėtų bijoti neonacių. Tokiu kadaise buvo ir mūsų karo ministras L. Kasčiūnas. Tiesa, po įtempto darbo svarstant, kaip apginti Lietuvą nuo priešo, krašto apsaugos ministerijos vadovui sušlubavo atmintis ir šis pamiršo VRK nurodyti, kad kadaise priklausė Lietuvos nacionaldemokratų partijai^[1].

L. Kasčiūnas aiškina, kad deklaruoti šią narystę pamiršęs, mat ir taip visa Lietuva jau žino apie politiko jaunystės klystkelius. L. Kasčiūnas į šią partiją įstojęs dar 2000-aisiais ir net buvo tapęs partijos pirmininko, žinomo neonacio Mindaugo Gervaldo-Murzos dešiniąja ranka.

Kad būtų aiškiau, prijaučiantys neonacistinei ideologijai dažnai puoselėja antisemitines, rasistines, ksenofobines, ultranacionalistines bei fašistines idėjas. Neretai neonaciai siekia reabilituoti arba šlovinti nacistinės Vokietijos veiksmus ir ideologiją, taip pat linkę propaguoti totalitarizmo ir autoritarizmo idėjas.

Pagrindiniai neonacių bruožai yra šie: neapykanta ar priešiškumas kitoms etninėms grupėms, radikali meilė savo tautai neapkenčiant kitų, nacių simbolių naudojimas, neapykantos kalba ir veiksmai.

Šiemet konservatoriai nusiteikę karingai – Lietuva turi tapti ašaka, kuria paspringtų agresorius

Tokios L. Kasčiūno vertybės neabejotinai atliepia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šių metų rinkiminę programą, kurioje svarbiausiu tikslu numatyta.... krašto gynyba nuo priešo. Tai reiškia, kad jei balsuosite už konservatorius, net jei problemos ir nebus, šie ją sukurs, kad galėtų įgyvendinti savo programą.

„Krašto gynyboje pamatinis mūsų tikslas yra vienas – Lietuva turi tapti ašaka, kuria paspringtų bet koks agresorius“, – tokiu šūkiu šiuos rinkimus pasitinka TS-LKD^[2].

Todėl konservatoriai nurodo sieksiantys sukurti efektyvią krašto gynybos sistemą, puoselėti šiuolaikišką gynybos pramonę, stiprinti ryšius su sąjungininkais ir užsiimti aktyvia užsienio politika (ką iki šiol „sėkmingai“ darė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis).

S. Skvernelis pasisako už tai, kad pagaliau baigtųsi konservatorių karo naratyvas

Praėjusią seimo kadenciją po „valstiečių“ vėliava ministro pirmininko pareigas ėjęs Saulius Skvernelis įpusėjus šiai sugalvojo suburti naują savo politinę jėgą – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

Tiesa, nors ir ši politinė jėga priskiria save opozicijai, visuomenei kilo klausimų, ar iš tiesų taip ir yra, mat partijos gretose – beveik vien liberalūs veidai, palaikantys vienos lyties santuoką ir kitą vakarietiškąjį „gėrį“.

Pavyzdžiui, S. Skvernelio partijos dėka vienu laipteliu aukščiau pasistūmėjo Civilinės sąjungos įstatymas, nors Stambulo konvencijos ratifikavimas, pasak ekspremjero, Lietuvoje nebėra būtinas^[3].

Grįžtant prie S. Skvernelio nuomonės apie konservatorių stumiamą rinkiminį karo naratyvą ir L. Kasčiūno darbą, politikas komentuoja, kad neaišku, ar šiam gavus pareigas, adekvatumas išliktų, nors ir blogu žodžiu apie buvusį NSGK pirmininką neatsiliepia.

Parlamentaras įsitikinęs, kad konservatoriai savo rinkiminės kampanijos ašimi pasirinko būtent karo naratyvą, skelbdami, kad karas rytoj, o Lietuvą nuo jo išgelbės tik TS-LKD.

Pats S. Skvernelis kadaise „padaręs“ karjerą Lietuvos policijoje: tarnybą pradėjęs 1994-aisiais, jau 2008 m. buvo paskirtas Policijos departamento prie VRM generalinio komisaro pavaduotoju, o praėjus trims metams – ir Lietuvos policijos generaliniu komisaru.

Demokratai iš savo gretų už pasisakymus pašalino V. Fominienę

Už laisvą žodį pasisakantys S. Skvernelio Demokratai dar vasaros pradžioje iš savo gretų nusprendė pašalinti partietę, Vilniaus miesto skyriaus valdybos narę Violetą Fominienę už tai, kad ši neva žeminančiai, įžeidžiančiai ir visaip kitaip neigiamai pasisakė apie seksualines mažumas ir jų orientaciją.

V. Fominienės pasipiktinimas kilo po šiemet įvykusios Eurovizijos, todėl politikė panoro apie tai pasireikšti ir viešojoje erdvėje.

„(...)Šiknų, papų rodymas viešai jau atvirai tapo Eurovizijos etalonu. Eurovizijos dainų konkursas? Ir jūs norite pasakyti, tai normalu? Į kokią bedugnę mes ritamės? Kur etiketo laikymasis, kažkokie ribojimai? Raganos, velniai, demonai, iškrypėliai, – šių dienų realybė. Nedaug trūksta iki orgijų šou?“ – savo nuomonę socialiniame tinkle išreiškė V. Fominienė.

Tikrąjį Demokratų sąjungos veidą parodė prezidento rinkimai

S. Skvernelio partija šiemet vykusiems prezidento rinkimams delegavo Giedrimą Jeglinską. Šio politiko rinkiminėje kampanijoje ir atsispindėjo visos opozicinės vertybės, kurios, tiesą pasakius, beveik nesiskiria nuo TS-LKD rinkiminės programos.

Štai G. Jeglinskas norėjo, kad visi akcentai būtų karinei Lietuvos pažangai: stiprinama kariuomenė, JAV ir toliau yra pagrindinė Lietuvos strateginė partnerė, o Lietuva lyderiauja Europos Sąjungoje.

G. Jeglinsko prezidentinėje programoje skambėjo ir šūkis, kad Lietuva rems Ukrainą iki šios pergalės. Tai reiškia, ir toliau sistemingai kurstys karą ir įtampą šalies viduje, dėl ko tikrai reikės stiprinti kariuomenę, užuot pasirinkus taikią politiką.

To paties žada siekti ir Demokratų sąjungą, jei pavyks prasibrauti kelią į seimo daugumą: tolimesnė parama Ukrainai, šios narystė ES, veto teisės ribojimas saugumo klausimais, gynybos pramonės pajėgumų didinimas, Suvalkų karinio mobilumo zona su Lenkija, Vokietija ir JAV (G-PLUS) ir kt.