„Harmony Link“ jungtis pajudėjo: Lietuva ir Lenkija susitarė, kaip sujungs elektros tinklus pasienyje

Lietuva ir Lenkija pasirašė „Harmony Link“ sujungimo taško sutartį

Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ ir Lenkijos operatorė „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) spalio 8 d. Vilniuje pasirašė sutartį dėl būsimos „Harmony Link“ jungties sujungimo taško. Dokumentas nustato, kaip abi pusės pasidalys darbus ties Lietuvos ir Lenkijos siena, suderins įrangą, išbandys liniją ir prijungs ją prie tinklų.

Susitarimas apima projektavimo, statybos ir įrengimo darbus pasienyje. Jame taip pat numatyta, kaip bendradarbiaus operatoriai ir jų rangovai, kokia tvarka bus atliekami bandymai po statybos ir kaip garantiniu laikotarpiu bus šalinami galimi defektai. Tai konkretus projekto įgyvendinimo dokumentas, tačiau elektros linija dar nėra pastatyta.

Fizinis sujungimo taškas numatytas maždaug 35 metrų atstumu nuo sienos, Lenkijos teritorijoje. Dėl eksploatavimo PSE iš „Litgrid“ įsigys šią trumpą kabelinės linijos atkarpą. Pasirašant sutartį, dalyvavo Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius, abiejų šalių energetikos ministrai ir perdavimo operatorių vadovai.

700 MW galios jungtis drieksis nuo Gižų iki Elko

„Harmony Link“ projektuojama kaip 700 MW galios, 220 kV kintamosios srovės sausumos jungtis. Lietuvos pusėje ji bus prijungta prie planuojamos Gižų transformatorių pastotės Vilkaviškio rajone. Linijos trasa taip pat planuojama per Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijas.

Lenkijoje jungtis drieksis iki „Ełk Bis“ pastotės, pakeliui numatyta statyti Norkų ir Vygrių pastotes. Projekto dalis yra ir esamos 220 kV Ostrolenkos–Elko linijos atnaujinimas. PSE duomenimis, Lenkijos pusėje maždaug 100 kilometrų būsimos jungties sudarys kabelinė linija; kitose atkarpose bus naudojamos ir oro linijos.

Tai bus antrasis Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas. Pirmasis – 400 kV „LitPol Link“ oro linija tarp Alytaus ir „Ełk Bis“ – jau veikia. „Litgrid“ skaičiuoja, kad, įgyvendinus naują projektą, bendras abiejų jungčių elektros perdavimo pralaidumas sieks iki 1 200 MW.

Jungtį planuojama įjungti iki 2030 metų pabaigos

Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrai Lukas Savickas ir Miłoszas Motyka atskiru pareiškimu patvirtino tikslą „Harmony Link“ įjungti iki 2030 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje statybos darbų pradžia planuojama 2027 m. antrąjį ketvirtį. Šios datos žymi projekto grafiką, o jo laikymasis priklausys nuo tolesnio projektavimo, pirkimų ir statybos.

Parengiamieji darbai jau vyksta. Rugpjūtį „Litgrid“ paskelbė Gižų transformatorių pastotės projektavimo ir statybos pirkimą, o rugsėjį sudarė sutartį dėl penkių autotransformatorių tiekimo. Gižų pastotė taps pagrindiniu tašku, per kurį naujoji jungtis įsilies į Lietuvos elektros perdavimo tinklą.

Pradinis „Harmony Link“ sumanymas buvo povandeninis kabelis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Vėliau operatoriai pasirinko sausumos trasą: jūrinio kabelio ir keitiklių stočių išlaidos smarkiai išaugo, o jų gamybos pajėgumai buvo užimti. Dėl atnaujintos projekto koncepcijos šalys susitarė 2024 metais.

Nauja linija papildys jau veikiantį ryšį su kontinentine Europa

Estija, Latvija ir Lietuva 2025 m. vasario 9 d. sinchronizavo savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklu. Ryšys per Lenkiją jau veikia naudojant „LitPol Link“, todėl „Harmony Link“ statoma kaip papildoma jungtis. Jos paskirtis – padidinti elektros mainų galimybes ir sustiprinti tinklo veikimą sutrikimų atvejais.

L. Savickas teigė, kad papildomas pralaidumas sudarys daugiau galimybių prekiauti elektra su Lenkija ir panaudoti Lietuvoje augančią atsinaujinančios elektros gamybą. M. Motyka akcentavo abiejų šalių galimybes padėti viena kitai energetikos infrastruktūros sutrikimų metu. Šie siekiai apibūdina būsimos jungties paskirtį; nauja sutartis savaime dar nepakeičia elektros kainų ar esamo perdavimo pajėgumo.

Kartu su pasienio sutartimi ministrai susitarė stiprinti greitą tarpusavio pagalbą, rengti bendras pratybas ir gerinti fizinę bei kibernetinę energetikos objektų apsaugą. Numatyta kaupti ir kritinės įrangos atsargas. Abi šalys taip pat ragina Europos Sąjungą skirti daugiau tikslinio finansavimo energetikos tinklų atsparumui.

Gižų pastotės apsaugai siekiama papildomo ES finansavimo

Spalio pradžioje „Litgrid“ pateikė paraišką Europos Sąjungos finansavimui gauti būsimos Gižų pastotės fizinei apsaugai stiprinti. Numatyta šių investicijų vertė – 48 mln. eurų. Pagal pateiktą finansavimo modelį dalį lėšų tikimasi gauti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, o likusią dalį skirtų „Litgrid“.

Pastotės apsauga svarbi visam projektui, nes per ją „Harmony Link“ bus prijungta prie Lietuvos tinklo. „Litgrid“ siekia, kad apsaugos priemonės būtų įrengtos iki jungties eksploatacijos pradžios 2030 m. pabaigoje. Bendrovė finansavimo poreikį sieja ir su išaugusia kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos svarba.

Lenkijos operatorė savo ruožtu pabrėžia, kad saugumo klausimai yra vienas projekto prioritetų. Pasienio sutartis dabar apibrėžia techninę vietą, kurioje susitiks abiejų šalių tiesiamos linijos, o tolesni pirkimai ir statybos turės paversti šį susitarimą veikiančia jungtimi.