Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Kvepia diktatūra: Lietuvos opozicijai be perstojo keliamos naujos bylos

LietuvaEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
P. Gražulis
P. Gražuliui gresia bauda dėl sovietinės simbolikos naudojimo. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka

P. Gražulis iškviestas į policijos komisariatą, paprašyta kartu atsinešti ir sovietinės simbolikos uniformą

2024-uosius Lietuvos žmonės įvardijo kaip lemiamus metus, nuo kurių priklausys ir tolimesnė šalies ateitis. Būtent šiemet įvyks net trys svarbūs rinkimai: Prezidento, Europos Parlamento ir seimo. Tačiau kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad užuodusios galimą opozicinių jėgų sėkmę, priešiškos jėgos ėmėsi iš pagrindų naikinti besipriešinančius – šį kartą vėl pirštu grūmojama savo parlamentaro mandatą padėjusiam į stalčių Petrui Gražuliui, kuris kaltinamas sovietinių simbolių demonstravimu.

Trečiadienį buvusiam seimo nariui P. Gražuliui policija pradėjo administracinę teiseną dėl pernai mitingo metu dėvėtos uniformos su sovietine simbolika.

Kaip teigė policijos atstovas Tomas Bražėnas, politikas buvo iškviestas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą medžiagos nagrinėjimui pagal Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį. Už tai P. Gražuliui gresia bauda nuo 300 iki 700 eurų.

P. Gražulio buvo netgi paprašyta su savimi atsinešti įrodomąją medžiagą – uniformą – kurią jis turėjo 2023 metais spalio 26 d. vykusio mitingo metu.

Tautos ir teisingumo sąjunga, kuriai pirmininkauja P. Gražulis, pranešė, kad politikas į komisariatą atsineš uniformą, kurią norėjęs padovanoti seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen, bet už tai jam keliama dar viena byla.

P. Gražulis
P. Gražulis teigė norėjęs uniformą su sovietine simbolika padovanoti Seimo pirmininkei. Josvydo Elinsko/ELTA nuotrauka

Opozicinių jėgų aktyvistų teismai „nemyli“ – bylos keliamos viena po kitos

Pats P. Gražulis, neišsižadantis savo vertybių ir nekaitaliojantis savo politinių nuostatų kaip kai kurių opozicinėms jėgoms neva turinčių atstovauti partijų lyderiai, nenustoja varstyti teismų durų. Ši administracinė byla – tik ledkalnio viršūnė.

Šių metų pradžioje Vilniaus apygardos teismas atvertė bylą, kurioje buvęs parlamentaras kaltinamas LGBTQ+ bendruomenei priklausančių asmenų niekinimu po to, kai 2022 m. gegužės 26 dieną, kai seime buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, išsakė teiginius, kurie buvo traktuojami kaip įžeidimas netradicinės orientacijos žmonėms.

Pernai metų gruodį P. Gražuliui teko padėti seimo nario mandatą dėl Konstitucinio Teismo (KT) verdikto, kuriuo politikas neva sulaužė savo, kaip parlamentaro, priesaiką, kuomet netyčia paspaudė greta sėdėjusio socialdemokrato L. Jonausko balsavimo mygtuką.

Nepalankaus KT sprendimo taipogi sulaukė eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis, kuris buvo teisiamas dėl savo antisemitinių pasisakymų. Konstitucinis Teismas balandžio pabaigoje konstatavo, kad R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė savo, kaip seimo nario, priesaiką. Politikas savo seimo nario mandato atsisakė pats, siekdamas išvengti apkaltos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) dėmesio sulaukė ir nemenko gyventojų palaikymo Lietuvos prezidento rinkimuose sulaukęs profesorius Eduardas Vaitkus. Dėl šio pasisakymų prieš rinkimus apie tai, kad Lietuva turėtų išstoti iš NATO bei Europos Sąjungos, komitetas įžvelgė grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl pažadėjo kreiptis į Valstybės saugumo departamentas (VSD), kad šis įvertintų Vaitkaus pasisakymus.

Po padidinamuoju stiklu šiemet atsidūrė ir Darbo partija, kurios būstinėje Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnyba (FNTT) atliko kratą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo svetimo turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo.

Kitas opozicijos atstovas, „valstietis“ Valius Ąžuolas taipogi atsidūrė dėmesio centre, kai A. Tapino iniciatyvos „Skaidrinam“ metu buvo atskleistos politiko išlaidos seimo sandėlio suvenyrams, siekiančios beveik 29 tūkst. eurų.

Lietuvoje kaip ir Baltarusijoje – valdžios kritikavimas baigiasi belangėje

O štai kai kurių aktyvistų likimas baigėsi ne tik iškeltomis bylomis, bet ir laisvės apribojimu. Tokių sąraše – ir garsusis visuomenininkas Antanas Kandrotas-Celofanas, kurį metams ir 3 mėnesiams Kauno apygardos teismas pasiuntė kalėjimo duonos ragauti.

Politinio kalinio duonos ragauja ir „Socialistinio liaudies fronto“ pirmininko pareigas ėjęs Algirdas Paleckis, už šnipinėjimą Rusijai 2021 metais nuteistas 5,5 metų trukmės laisvės atėmimo bausmei.

Belieka tik prisiminti suorganizuotos apkaltos būdu iš prezidento posto nuverstą Rolandą Paksą, kuriam visas bylas laimėti prireikė beveik dvidešimtmečio.

R. Paksui buvo pateikti trys kaltinimai: dėl neteisėto LR pilietybės suteikimo J. Borisovui už finansinę ar kitokią paramą, dėl sąmoningo leidimo J. Borisovui suprasti, kad atsakingos institucijos jo atžvilgiu atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, taip pat dėl naudojimosi savo tarnybine padėtimi verslo reikalų sprendime, kai naudos gavėjais buvo jam artimi asmenys.

A. Kandrotas
Celofanas savo dienas leidžia belangėje. Josvydo Elinsko/ELTA nuotrauka

Po riaušių prie seimo – nesibaigiantis Šeimų sąjūdžio tampymas po teismus

2023 m. balandžio pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas atvertė Šeimų sąjūdžio bylą, kurioje perversmo valstybėje organizavimu kaltinti 87 asmenys. Reiktų pažymėti ir tai, kad Šeimų sąjūdis nuolatos kovojo su savivaldybe teismuose, kad ši suteiktų jam leidimus mitinguoti.

Demokratinėje ir laisvoje Lietuvoje, esančioje Europos Sąjungoje, savivaldybės, pasirodo, gali apriboti žmonių teises į mitingus. Taip 2022 metais nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad Vilniaus miesto savivaldybė, neišduodama leidimo mitingui prie J. Basanavičiaus paminklo Vasario 16-ąją, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

Leidimas mitingui, vienašališkai savivaldybės sprendimu, sąjūdžiui nebuvo išduotas ir 2021 m. rugsėjo 10-osios mitingui prie seimo. Tiksliau – išduotą leidimą buvo nuspręsta atšaukti argumentuojant hibridinio karo grėsmėmis. Visgi, protesto organizatoriams nusprendus pakeisti mitingo lokalizaciją į Katedros aikštę, leidimas buvo suteiktas.

Valdžios pakalikai ir jiems palankūs sprendimai slysta it per sviestą

Užtat visiems valdančiųjų draugams ir patiems valdantiesiems negresia jokia teisinė atsakomybė. Pradėkime nuo „nevakcinuotųjų pandemijos“, kai išrastas velnio eliksyras nuo mirtinos COVID-19 ligos, pavadinimu „AstraZeneca“ buvo peršamas visiems, net ir neištyrus vakcinos iki galo.

Kas prisiims atsakomybę, už „laisviečių“ inicijuotą ir konservatorių patvirtintą galimybių pasą, kurio negalėjo gauti joks sveikas žmogus? O norintieji būti madingais buvo priverstinai vakcinuojami. O štai dabar paaiškėjo, kad tas sąmokslų teoretikų puslapis 77.lt, įspėjęs apie galimas grėsmes, buvo teisus – dėl sukeliamų baisių šalutinių reiškinių (įskaitant ir mirtį), net Europos Komisija nusprendė šiam preparatui panaikinti vakcinos registracijos pažymėjimo galiojimą.

Laisvėje vis dar vaikšto garsusis pedofilija kaltinamas, dabar jau buvęs parlamentaras Kristijonas Bartoševičius. O štai naujienų srautas apie K. Bartoševičių – labai vangus.

O kur dar iki šiol neregėtas elektros liberalizavimo skandalas, kai vartotojai tiesiog buvo varomi į kampą kuo skubiau pasirinkti savo „nepriklausomus“ elektros energijos tiekėjus su fiksuota kaina, kuri, pasirodo, buvo sugalvojama tiesiog „iš oro“. O štai nepasirinkę tiekėjo ir nusprendę likti garantiniame tiekime buvo baudžiami grasinant atjungti elektrą.

Vanduo it nuo žąsies nubėgo ir nuo vis dar savo pareigas einančio energetikos ministro Dainiaus Kreivio, kuris ne tik kad tiesiog „žibėjo“ visuose tuo metu Lietuvoje vykusiuose energetikos skandaluose, bet ir pasirodo, pats turėjo finansinių sąsajų su „Ignitis grupe“, kurių viešai nedeklaravo.

Visiems bylas opozicijos nariams keliantiems valdantiesiems ir jų pakalikams, dirbantiems svarbiose valstybinėse institucijose, taip pat neįdomus ir A. Landsbergienės milijono vertės sklypo įsigijimas vos už vieną eurą.

Neįdomu ir tai, kad „Mažeikių nafta“ tyliai buvo tiesiog padovanota „Williams International Company“, o iš sandėrio valstybė negavo nei euro.

Panašus likimas ištiko ir alkoholio gamintojos „Alita“ privatizavimą. Nors 2013 metais KT paskelbė išvadas, kuriomis Vyriausybės nutarimas, įteisinantis bendrovės nusavinimą, laikomas prieštaraujančiu Konstitucijai, žinios apie tai kaip tilo, taip ir nutilo.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika