Nauda iš elektros rinkos liberalizavimo – tik suvaidinta?

Lietuva vėl savivaliauja – ES nereikalavo liberalizuoti visos elektros rinkos

Nuaidėjus „Perlo energijos“ skandalui vis garsiau pradedama kalbėti apie tai, kokią reikšmę turi elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje. Vis daugiau gyventojų pradeda nebetikėti šia dar viena valdančiųjų pučiama migla ir nusivylę hipotetiniais elektros tiekėjais mieliau renkasi garantinį tiekimą, laukdami, kas bus toliau. O štai kiti čia įžvelgia valstybinio lygio verslo planą, kai atidaromos smulkaus kapitalo įmonės, kurios perka elektrą iš biržos ir parduoda ją fiksuota kaina, nepriklausomai nuo to, kad ji svyruoja. Pasirodo, kad Lietuva, nuolat prisidengianti ES šydu net ir šį kartą „apsimelavo“ – pagal ES nurodymus, elektros rinkos liberalizuoti jai nebuvo būtina. O štai patys gyventojai, pasirinkę savo nepriklausomus tiekėjus, jau dievagojasi verčiau to būtų nedarę, mat sąskaitos už elektrą išaugo dvigubai.

Politologas Vytautas Sinica pasidalino skandalingomis naujienomis – pasirodo, kad elektros liberalizacija nebuvo būtinas procesas, o tuo labiau „reikalavimas iš ES“. Jo teigimu, spaudoje skambančios frazės, kad elektros rinkos liberalizavimas buvo būtina ES iškelta sąlyga Lietuvai, yra ne kas kita kaip grubus melas.

Šiuo atveju ES reikalavo vienintelio dalyko – į rinką įleisti ir privačius tiekėjus, na, jei tokie atsirastų. Toli gražu nebuvo prašoma dirbtinai sukurti privačią elektros energijos rinką, o juolab kurti 25 proc. priemokų tiems, kurie savo „nepriklausomo tiekėjo“ nepasirinko. O galų gale ES nereikalavo apskritai nutraukti ne privataus tiekėjo paslaugų.

„Kas dėl ES, Lietuvoje galėjo atsirasti gal 1, gal 20, o gal ir nei vieno privataus tiekėjo, kurie visi išliktų, tik jeigu pasiūlytų pigesnę elektrą nei siūlo IGNITIS. Jokių dirbtinių paskatų pas juos išeiti. Visi kas nori, galėtų nejudinami ir be dirbtinių antkainių toliau pirkti iš IGNITIS. Bet Lietuvoje viskas aukštyn kojomis“, – savo feisbuko paskyroje rašė V. Sinica.

Grasina atjungti elektrą

Patys gyventojai taip pat jau svarsto, kokia nauda žmogui iš to elektros rinkos liberalizavimo (verslui ji kaip ir aiški) – nei kainą sumažino, nei patį procesą supaprastino, nei apskritai skaidrumą ar pasitikėjimą padidino. Anaiptol, rodos „Perlas energija“ skandalas galimai – tik pati pradžia.

ESO duomenimis, trys iš dešimties gyventojų dar nepasirinko savo nepriklausomo elektros tiekėjo ir neskuba to daryti^[3]. Naujienų portalo „tv3.lt“ kalbintų gyventojų teigimu, rinktis tokį tiekėją šiuo metu rizikinga, mat vis išlenda „nešvarūs galai“. O štai dalis jų tikina palauksiantys, kas bus toliau – galbūt, priešingai, pasirinkę garantinį tiekimą išloš daugiau. Kiti iš jų teigė, kad skirtumas tarp elektros kainos būnant garantiniame tiekime – ne toks ir didelis.

Tačiau toks gyventojų atsipalaidavimas ne itin patiko Energijos skirstymo operatoriui (ESO), kuris pareiškė, kad garantinis tiekimas – tik laikina paslauga, kurią tuojau pat galima nutraukti.

ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas teigė, kad apie garantinį tiekimą derėtų galvoti kaip apie „gelbėjimosi ratą“, kuris trunka pusmetį ir po to gali būti nutrauktas^[1].

Nesupranta, kodėl baudžia pasirinkusius garantinį tiekimą

Valdančiųjų užmojus bausti tuos, kurie nepaklūsta ir neskuba rinktis „nepriklausomo elektros tiekėjo“ sukritikavo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Politikas teigė nesuprantantis, kodėl būnant garantiniame tiekime tiek skiriasi elektros energijos kaina.

„Gal tiems elektronams ketvirtadaliu sunkiau prasiskverbti pro elektros rinkos liberalizacijos skeptikų laidus, kad ji tiek pabrangsta? Ar yra koks kitas racionalus to brangumo paaiškinimas nei spaudimas ir vertimas pasirinkti operatorių (bausmė nepasirinkusiems)?“, – savo feisbuko paskyroje svarstė A. Veryga.

Pasirinkus „nepriklausomą tiekėją“ sąskaitos išaugo dvigubai

Suskubę pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, kai kurie gyventojai teigia jau besigailintys tokio savo sprendimo, o palyginę kainas su prieš tai buvusiomis iki pasirenkant tiekėją, mato, kad jos išaugo net ir dvigubai. Vienas gyventojas iš Joniškio portalui „Delfi“ atviravo, kad sudarius sutartį su tiekėju „Ignitis“, gavo net trimis kartais didesnę sąskaitą. Iki šiol už 1 kWh mokėjęs 0,189 Eur dieniniu tarifu ir 0,124 naktiniu, dabar moka atitinkamai 0,46 ir 0,43 Eur^[2].

Lietuvos energetikos agentūra (LAE) tokį kainų šuolį verčia gyventojų neapdairumui – sudarę sutartį su didžiausią kainą siūlančiais tiekėjais šie dabar patys yra kalti. Vadinasi, lobstančių „nepriklausomų tiekėjų“ kainų niekas nereguliuoja?

Štai kitas vartotojas, sudaręs sutartį su nepriklausomu tiekėju „EGTO Energija“ sąskaitą už liepos mėnesį teigia gavęs net 135 proc. didesnę nei kad būtų gavęs, jei tiekėjo nebūtų pasirinkęs. Dabartinė sąskaita neva siekia 118 eurų, nors skaičiuojant pagal birželio kainas, ji siektų 50 Eur^[2].

Vilnietis, pasirinkęs tiekėją „Perlas energija“ teigė taip pat mokantis gerokai daugiau – birželį sunaudojus 303 kWh elektros sąskaita siekė 45 eurus, o jau liepą su sunaudotų 310 kWh elektros atėjo sąskaita su 82 eurais.

Kelmės rajono gyventojai, dviejų vaikų mamai, kaip ji pati teigia, gavus sąskaitą, „drebėjo rankos ir kojos“. Ji teigė, kad vietoje įprastai mokėtų 150 eurų už elektrą, už tas pačias suvartotas 800 kWh, atėjo 330 eurus siekianti sąskaita. Iš pradžių gyventoja teigė pamaniusi, kad gal įsivėlė kokia klaida, tačiau susisiekus su „Ignitis“ ir ESO, paaiškėjo, kad viskas čia gerai ir priklausanti suma yra 47 ct už kilovatvalandę.

Tokį kainų šuolį energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ aiškina tuo, kad vartotojai galvoja, kad mokėti teks tik sutartyje nurodytą kainą, tačiau, pasirodo, kad elektros tarifas sudaro tik didžiąją kainos dalį, o vartotojui reikia apmokėti ir elektros perdavimo paslaugą, kurios dydį reguliuoja ir nustato valstybė^[2].

Dėl visko kalti elektros energijos vartotojai?

Net ir šiame kontekste, kai vartotojai tiesiog iš visų pusių talžomi ir infliacijos, ir it ant mielių augančių elektros energijos kainų, teigiama, kad jie patys yra kalti. Pati premjerė Ingrida Šimonytė nuskambėjus „Perlo energijos“ skandalui, stojo ne į gyventojų, bet į verslo pusę, teigdama, kad vartotojai turėjo apdairiau rinktis tiekėją ir įvertinti ne tik kainą^[4].

O štai Vyriausybė šio skandalo įkarštyje it žąsis nuo plunksnų nusipurtė purslus – juk ne ji įtraukė vartotojus į liberalizacijos procesą.

„Yra leidimų tvarka, kuri reglamentuota įstatyme ir kažkokių ypatingų reikalavimų nėra. Čia, žinoma, ir patys vartotojai, kurie pasirenka tiekėją, ir pati esu tą sakiusi prieš antrąjį etapą, kad reikia įvertinti daugelį aplinkybių, ne tik kainą, bet ir galimybę fiksuoti tą kainą, bei laikotarpį, kuriam ją fiksuoti“, – rugpjūčio pradžioje teigė I. Šimonytė^[4].

Kaltė ant gyventojų verčiama ir prakalbus apie infliaciją – pastaroji neva įsisuko dėl tautiečių pomėgio pernelyg išlaidauti^[5].

Turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai

Prisiminus „Perlas energija“ skandalą, kai įmonė, neturinti nieko bendra su elektros tiekimu, atsidarė su įstatiniu vos 100 tūkst. eurų siekiančiu kapitalu, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius prakalbo apie tai, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams derėtų kelti aukštesnius reikalavimus^[6].

Pasak parlamentaro, nepriklausomiems elektros tiekėjams turėtų būti pakelta kartelė – padidintas reikalavimas dėl įstatinio kapitalo, o taip pat derėtų ir sukurti garantinį fondą, kuris kurį laiką galėtų užtikrinti elektros kainą žmonėms, jei jų pasirinktas tiekėjas taptų nemokus.

Skelbiama, kad šiuo metu rinkoje veikia 6 nepriklausomi tiekėjai, o didžiausia rinkos dalis – net 67 proc. priklauso valstybės kontroliuojamai „Ignitis“. Daugiau nei 15 proc. turėjo „Perlas energija“, o po kiek daugiau nei 8 proc. – Estijos kapitalo „Enefit“ ir Latvijos „Elektrum Lietuva“^[6].

Afera su valdžios palaiminimu?

Dar gegužės mėnesį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, Energetinių tyrimų instituto steigėjas ir vadovas Tomas Janeliūnas pastebėjo, kad elektros rinkos liberalizacijoje – itin daug neaiškumų, o čia galima įžvelgti ir „grubų įstatymų pažeidimą“^[7]. 

Mokslininko teigimu, pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą gyventojai turi gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. Šiuo atveju tokios informacijos pateikta nebuvo net likus vos mažiau nei mėnesiui iki II etapo tiekėjų pasirinkimo pabaigos.

T. Janeliūnui dar tada užkliuvo neaiškūs viceministrės pablevyzgojimai apie tai, kad „preliminariai numatoma taip subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis nei 23 centai už kWh“. Ekspertas stebėjosi, ką reiškia tas „preliminariai“, kai paslaugą reikia pasirinkti čia ir dabar, tačiau dar nėra aišku, kaip ji bus apskaičiuota.

Jo teigimu, valdantieji gerokai vėlavo ir su sprendimais – štai vartotojams buvo duotas terminas iki birželio 18 d. pasirinkti nepriklausomą tiekėją, nors Vyriausybė pareiškė dėl subsidijų nuspręsianti tik gegužės 25 d.

Kritikos botagų mokslininkas negailėjo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) paskelbtai skaičiuoklei, kuri paprasčiausiai neveikė ir pigiu marketinginiu triuku apie „žaliąją elektrą“, kuri, pasak eksperto, yra visur vienoda ir neturi skirtingų spalvų. Vartotojas esą daugiau mokėtų tik už nepriklausomo elektros tiekėjo įsigytą sertifikatą, o ne elektrą.