Vaikams reikia kokybiškos informacijos apie lytiškumą

Prieš 2020 metų Seimo rinkimus nacionalinio transliuotojo LRT rengtoje laidoje lytinio švietimo tema pasisakė ir buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, galimai seksualiai santykiavęs su mažamečiais. Anot jo, šia tema mokyklose kalbėti yra būtina, o pati lytiškumo sąvoka visuomenėje esą yra „išpūsta“.

„Iš tikrųjų tai, kad čia sukėlė audrą šia tema tik patvirtina, kad ja kalbėti reikia ir lytiškumo švietimo mokyklose reikia. Iš tikrųjų ši tema labai stipriai yra išpučiama ir tai vyksta todėl, kad iki šiol nebuvo profesionalų, kurie galėtų ją tinkamai dėstyti. Aš pamenu savo biologijos pamokas mokykloje, kuomet mokytoja praleisdavo sunkesnes temas –apie lytinius organus, higieną ir net tuos klausimus, kurie vaikus labai stipriai liečia.

Pats būdamas mokytoju labai matau, kiek vaikai turi tų klausimų ir jie labai puikiai gali rasti nekokybiškos informacijos internete. Todėl šioje vietoje mums labai svarbu standartizuoti šitą klausimą ir jį spręsti, o ne palikti vaikams patiems ieškotis kažkokios tai nebūtinai tikros ir teisingos informacijos nepatikimuose šaltiniuose“, – 2020 metų rinkimams skirtoje laidoje kalbėjo K. Bartoševičius.

Šios laidos ištrauka savo socialinėje feisbuko paskyroje pasidalino visuomenininkas Gintaras Furmanavičius.

„Niekas nesupranta vaikams mokyklose naujai brukamo pseudo įgūdžių programos paketo geriau už įžymųjį šventųjų konservatorių pseudoekspertą Kristijoną Bartoševičių“, – rašė jis.

Politikui buvo mesti įtarimai seksualine prievarta prieš mažamečius

O štai K. Bartoševičiaus pavardė galimos pedofilijos kontekste garsiai nuskambėjo šių metų sausio pabaigoje. Tuomet dabar jau buvęs Seimo narys skubiai atsisakė parlamentaro mandato, o tada ir paaiškėjo galimos niūrios to priežastys – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su prieš mažamečius įvykdytais seksualiniais nusikaltimais.

Vėliau paaiškėjo, kad galimai aukų buvo ne viena, o net keturios. Apie tai pranešė pati Generalinė prokuratūra ir pridūrė, kad galimai nusikaltimai buvo įvykdyti K. Bartoševičiui einant Seimo nario pareigas.

Liepos pabaigoje žiniasklaidoje buvo pranešta, kad ikiteisminis tyrimas dėl K. Bartoševičiaus galimai įvykdytos nusikalstamos veikos prieš nepilnamečius – baigtas, tačiau bylos detalės liko paslaptyje kaip ir tai, ar buvęs parlamentaras apskritai pripažįsta savo kaltę^[1].

Iki tapimo Seimo nariu, K. Bartoševičius dvejus metus dirbo berniukų choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi, o savo aktorinius sugebėjimus kadaise išbandęs ir „Dviračio žiniose“ kaip „Mėslitos“ direktorius.

K. Bartoševičiui nepatiko „valstiečių“ suvaržymai

Po pirmosios COVID-19 bangos prasidėjus Seimo rinkimams, dauguma politikų į politinę areną „išjojo“ nepasitenkinimo „valstiečių“ sukurtais ribojimais, arkliuku. Taip nutiko ir su K. Bartoševičiumi.

Politikas, aktyviai talkinęs Ingridai Šimonytei prezidento rinkimuose, tąkart pats sumanė išbandyti savo jėgas Seimo nario rinkimuose. Jis, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, buvo nepatenkintas draudimų, ribojimų ir reguliavimų tvarka, kuria, pasak jo, buvo siekiama vis labiau kontroliuoti piliečių veiksmus.

„<...>Savo pavyzdžiu noriu skatinti žmones imtis iniciatyvos, atsakomybės ir lyderystės prisidėti prie tvirtesnės Lietuvos, identifikuojant mūsų stipriąsias ir silpnąsias puses. Pastarąsias tobulinti, o gerąsias auginant puoselėti“. – kalbėjo K. Bartoševičius^[2].

Visgi, kas nebūdinga kai kuriems Seimo nariams, K. Bartoševičius galėjo pasigirti uoliu parlamento posėdžių lankymu – jis dalyvavęs 92,25 proc. rudens posėdžių^[3].

Save vadinantys krikščioniais demokratais turi nekokių sąsajų su nepilnamečiais

Svarbu paminėti, kad K. Bartoševičius priklausė TS-LKD frakcijai Seime, kuri turėtų atstovauti konservatoriškąsias vertybes. Tačiau kaip bebūtų keista, šioje partijoje ganėtinai daug politikų su keistais seksualiniais nuokrypiais. Visgi, kai kurie politikai ir toliau dirba šį darbą ir su gėdos jausmu neturi nieko bendra.

Vienas iš tokių – konservatorius Linas Slušnys, prieš dešimtmetį sėdėjęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centro vaikų psichiatro kėdėje ir iš pačių mažamečių lūpų girdėjęs kraupias istorijas. Visgi, tąkart dabartiniam politikui nepasirodė, kad toks centro auklėtinių pagalbos šauksmas išsikalbant profesionalui yra rimtas signalas, o jis tuo metu besivadovavęs taisykle – nepakenkti vaikams.

Tačiau net ir mūsų įstatymai byloja, kad jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tik kad L. Slušnys žinojo, tik nieko nedarė, kad užkirstų kelią žiauriai centre gyvenančių auklėtinių realybei.

Ir jis ne vienintelis konservatorių tarpe, nuo kurio velkasi neskanus kvapas. Tam pačiam buvusiam konservatoriui Mykolui Majauskui buvo mesti kaltinimai dėl vos pilnametystės sulaukusios merginos tvirkinimo dar šiam būnant santuokoje.

Visgi, įdomiausia, kad visi šie asmenys (įskaitant ir kitą buvusį Seimo narį, dirbusį po konservatorių vėliava, kuris kartu su nepilnamečiais smagindavosi TS-LKD būstinei priklausančioje pirtyje) dengiasi krikščioniškomis politinės dešinės vertybėmis (kurios, beje, turėtų remtis tradicinėmis ir jau ilgai nusistovėjusiomis normomis).

Pasirašyk dėl Gyvenimo įgūdžių pamokų sustabdymo

Visgi, ne viesiems žmonės Kristijono Bartosevičiaus idėjos yra priimtinos. Šį rugsėjį startavusios Gyvenimo įgūdžių pamokos kelia vis didesnį pasipriešinimą visuomenėje ir ypač tėvų bendruomenėse. Dėl lytinio švietimo dalies, kur pamokų metu galimai bus kalbama apie masturbacijas, LGBT bendruomenes, socialines lytis ir t.t. atsiranda vis naujų iniciatyvų šias pamokas nutraukti.

Bene didžiausią akciją vakar pradėjo visuomenininkai, kurie renka parašus po reikalavimu Švietimo ministerijai, atšaukti Gyvenimo įgūdžių programą. Prie šios iniciatyvos jungiasi vis daugiau žmonių.

Dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos pašalinimo iš bendrųjų programų sąrašo

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kopija žiniai:

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

2023 m. rugsėjo 19 d., Vilnius

R E I K A L A V I M A S

Mes, šį reikalavimą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasirašiusieji,

pripažindami tai, kad valstybinės ir savivaldybių mokymo įstaigos turi pareigą užtikrinti ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą;

pabrėždami tai, kad vaiko ugdymo kryptingumo, kokybės ir įvairiapusiškumo užtikrinimas, o taip pat vaiko auklėjimas būti doru žmogumi ir ištikimu piliečiu yra ne tik valstybinių ir savivaldybių mokymo įstaigų, bet ir vaiko tėvų (globėjų) pareiga, kurią vaiko tėvai (globėjai) vykdo ją derindami su savo konstitucine teise nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus;

vertindami tai, kad Lietuvos valstybė nuoširdžiai rūpinasi tuo, jog kiekvienam mokiniui būtų sudarytos galimybės nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius; 

vadovaudamiesi tuo, kad Lietuvos švietimo sistema apima, tame tarpe, ir švietimo pagalbą –Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikiamą švietimo informacinę, konsultacinę, psichologinę, sveikatos priežiūrą mokykloje, socialinę pedagoginę pagalbą, kurios, beje, paskirtis ir yra stiprinti mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą, o taip pat ir profesinį orientavimą, kurio paskirtis ir yra padėti asmeniui rinktis jam tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų ir aktyviai kurti savo karjerą;

atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. priimtame nutarime pažymėjo, jog ugdymas – labai įvairialypis procesas, kurį lemia įvairūs veiksniai: šeimos įtaka, pedagogų ir mokymo bei auklėjimo įstaigų veikla, visuomenės ir šeimos vertybės, visuomenėje vykstantys socialiniai, demografiniai, ekonominiai, politiniai, kultūriniai procesai, valstybės finansinės, organizacinės bei infrastruktūros galimybės;

pabrėždami tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. priimtame nutarime taip pat konstatavo, jog mokymas yra (tik) sudedamoji asmens ugdymo dalis; 

vadovaudamiesi tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmenims iki 16 metų yra privalomas būtent mokslas,

teigiame, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ patvirtinta Gyvenimo įgūdžių bendroji programa ir nepagrįstai, ir neteisėtai yra patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa;

reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras nedelsiant pakeistų 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ ir pašalintų Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą iš bendrųjų programų sąrašo.

Pasirašyk dėl Gyvenimo įgūdžių pamokų sustabdymo