Mažesnės išlaidos padidino kredito unijų pelną
Kol gyventojai toliau pildo indėlių sąskaitas, kredito unijos skaičiuoja geresnius nei pernai rezultatus. Pirmąjį šių metų ketvirtį sektoriaus pelnas išaugo beveik trečdaliu, nors pajamos iš palūkanų mažėjo. Lietuvos banko duomenimis, per pirmąjį 2026 metų ketvirtį kredito unijos uždirbo 3,7 mln. eurų grynojo pelno.
Prie pelno augimo daugiausia prisidėjo sumažėjusios palūkanų išlaidos. Dėl to grynosios palūkanų pajamos išaugo iki 13,7 mln. eurų. Taip pat didėjo pajamos iš paslaugų ir komisinių, kurios per metus ūgtelėjo ketvirtadaliu[1].
Iš viso pelningai dirbo 51 kredito unija, o nuostolių patyrė septynios. Jų bendras nuostolis siekė 200 tūkst. eurų.
RATO pasitraukimas iškreipė sektoriaus rodiklius
Pirmojo ketvirčio pabaigoje kredito unijų paskolų portfelis sudarė 1,34 mlrd. eurų, o indėlių suma siekė 1,4 mlrd. eurų. Nors oficialiai tiek paskolų, tiek indėlių apimtys mažėjo, Lietuvos bankas pažymi, kad pagrindinė to priežastis buvo RATO kredito unijos pasitraukimas iš sektoriaus ir tapimas specializuotu banku.
Nevertinant šio pokyčio, paskolų portfelis būtų padidėjęs daugiau kaip 4 proc., o indėlių suma – 2,5 proc. RATO pertvarka taip pat lėmė kredito unijų turto sumažėjimą iki 1,8 mlrd. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 58 kredito unijos, vienijančios apie 166 tūkst. narių. Tuo metu dar dvi rinkos dalyvės – LTL Kredito unija ir „Saulėgrąža“ – tęsia pertvarkos procesą ir siekia tapti specializuotais bankais.
Gyventojai aktyviai lėšas kaupia indėliuose
Kredito unijoms pirmąjį metų ketvirtį fiksuojant didesnį pelną, panašios pozityvios tendencijos buvo matomos ir visame šalies finansų sektoriuje. Reguliuotojo duomenimis, balandį gyventojų ir įmonių indėliai kredito įstaigose augo daugiau nei 2,4 mlrd. eurų. Didžiausią įtaką šiam šuoliui turėjo namų ūkių santaupos, kurios per mėnesį padidėjo 2,25 mlrd. eurų ir pasiekė 30,6 mlrd. eurų[2].
Toks augimas, pasak Lietuvos banko, rodo, kad gyventojų finansinė padėtis išlieka pakankamai stabili, o dalis jų vis dar renkasi kaupti lėšas sąskaitose ir terminuotuose indėliuose, užuot jas nukreipę vartojimui ar investicijoms.
Vis dėlto indėlių rinkoje ryškėja ir kita tendencija – mažėjančios palūkanos. Nors kai kurių terminų indėlių palūkanos balandį nežymiai padidėjo, bendras jų lygis išlieka gerokai žemesnis nei prieš metus. Tai gali paskatinti gyventojus ieškoti alternatyvių būdų įdarbinti santaupas, ypač jei Europos Centrinis Bankas ir toliau laikysis palūkanų mažinimo krypties. Nepaisant to, sparčiai augančios indėlių apimtys rodo, kad atsargumo nuotaikos Lietuvos gyventojų tarpe vis dar išlieka stiprios.
Būsto paskolų rinka atgauna pagreitį
Kartu su augančiomis santaupomis aktyvėja ir skolinimasis. Balandį Lietuvos rezidentams suteiktų paskolų portfelis padidėjo daugiau nei 160 mln. eurų, o didžiausią augimo dalį sudarė būsto kreditai. Jų apimtis per mėnesį išaugo beveik 98 mln. eurų, o metinis augimo tempas viršijo 14 proc. Tai leidžia manyti, kad po kelerius metus trukusio sulėtėjimo būsto rinka pamažu grįžta į aktyvesnę fazę.
Svarbiu postūmiu tapo ir mažėjančios skolinimosi kainos. Naujų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma balandį sumažėjo iki 3,88 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius kelerius metus. Mažesnės paskolų įmokos didina gyventojų galimybes skolintis ir gali paskatinti didesnį aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje.
Tuo metu verslo segmente situacija kiek kitokia – įmonių paskolų portfelis taip pat augo, tačiau naujų paskolų palūkanos balandį šiek tiek padidėjo. Tai rodo, kad gyventojams finansavimo sąlygos gerėja sparčiau nei verslui, o būtent būsto kreditų rinka šiuo metu tampa vienu svarbiausių Lietuvos kreditavimo augimo variklių.
