Kraupiausi pasaulio nusikaltimai: kaip aukos gyvena šiandien?

Smurtautojų šeimose gyvenantys vaikai – pažeidžiamiausi

Nors nusikaltę asmenys, anot kai kurių psichologų, viduje išgyvena didžiulį sielvartą, jų artimieji sutinkami ne ką palankiau.

Akivaizdus šios siaubingos tendencijos pavyzdys – 23 m. uteniškio Deivido Skebo, Anglijoje nužudžiusio devynmetę lietuvę, atvejis, kurio tėvai, kaip teigiama, vis dar patiria psichologinį spaudimą, susidurdami su nepakančiais aplinkinių žvilgsniais ir kitais manipuliaciją liudijančiais veiksmais^[1].

Visgi viena gajausių nūdienos problemų – seksualiniai nusikaltėliai, ir tokių, deja, vis daugėja. Apie šią virtuvę vengiama diskutuoti, bet tai itin skaudžiai paliečia šeimos narius, kuriems naujiena apie artimąjį sprogsta tarsi bomba (o po to seka nesuskaičiuojama daugybė granatų)^[2]. Ironiška, tačiau būtent ant pastarųjų kaktų atsiranda „juoda tatuiruotė“, kurioje parašyta: „Vyras, kurį pasirinkau vaikų tėvu, pripažintas seksualiniu nusikaltėliu“.

Gyvenimas – kad ir koks jis einant laikui atrodytų šiuolaikiškas, greitis ir patogus – iš tikrųjų yra sunkiai nuspėjamas – akimirksniu galima susidurti su mylimo žmogaus versija, kurios nebeatpažįstame: skirtumas tarp brangaus šeimos nario įvaizdžio (patikimo bei rūpestingo) ir žiaurios realybės (žmogaus, kuris padarė žalą) dažnai būna šokiruojantis^[3].

Dėl nepakankamo visuomenės supratimo apie sudėtingą nusikaltimų pobūdį žmonės gali kaltinti tėvus, neva auginančius „nusikaltėlį“. Nors tiesa, kad kai kurie žalą darantys asmenys gali būti kilę iš disfunkcinių šeimų, šis šablonas neretai „nesuveikia“; priešingai – prie žmonių naikinimo dabar prisideda ir novatoriška pekla, dedikuojanti žalingą seksualinio pobūdžio medžiagą socialinėse platformose ir specializuotose grupėse, skatinančiose prisijungti nepilnamečius.

Iškrypėliams buvo skiriama mažiausiai 20 metų laisvės atėmimo bausmė

Kartais padarius nusikaltimą ar visą jų virtinę slapstomasi dešimtmečius – arba tol, kol išnaudojamas vaikas tampa pilnametis, – o tada jau prasideda „rimta kalba“.

Per pastaruosius kelis metus Nortumbrijos policija užsitikrino kai kurių pavojingiausių seksualinių nusikaltėlių teistumą, tiesa, dažniausiai už mažamečių išprievartavimą^[4]. Džiaugiamasi dėl vieno: jog aplinkiniai, išgirdę triukšmą, nelieka abejingi; kitu atveju išpuolius neretai vainikuotų aukų mirtis.

Pavyzdžiui, 46 metų Ankersas iš Waterville Road, North Shields, buvo nuteistas už 14 kaltinimų dėl išžaginimo ir keturis kartus už nepadorų užpuolimą – pradedant vaikais, gulinčiais ligoninėse, baigiant protinį ar fizinį neįgalumą turinčiomis moterimis.

Elisabeth Fritzl 24 metus praleido rūsyje

Mergina dingo dar 1984 m. rugpjūčio 28 d^[5]. Motina skubiai pateikė pranešimą apie jos dingimą, tačiau neilgai trukus atkeliavo dukters laiškas, kuriame buvo teigiama, neva ji pavargo nuo tokio gyvenimo ir pabėgo. Tėvas tuo tarpu policijai tvirtino, esą pastaroji greičiausiai prisijungė prie religinio kulto, apie ką ji anksčiau kalbėjo.

Tiesa ta, kad Josefas Fritzlas tiksliai žinojo, kur yra jo dukra: ji buvo maždaug 6 metrus žemiau tos vietos, kur stovėjo policijos pareigūnai. O viskas prasidėjo taip...

1984 m. rugpjūčio 28 d. tėvas pasikvietė dukrą į namo rūsį, prašydamas E. Fritzl pagalbos remonto darbuose. Kol dukra laikė duris, o tėvas tvirtino vyrius, jis smogė jomis merginai į veidą, tokiu būdu įstumdamas į požemio nasrus ir daugiau neišleisdamas – siaubingus 24 metus.

Nusikaltėlis viską kruopščiai suplanavo: J. Fritzlas kiekvieną rytą 9 val. eidavo į rūsį, jog sudarytų savo parduodamų mašinų planus, retkarčiais likdamas nakvoti. Žmona pernelyg nesijaudino: manė, kad šis nuodugniai atsidavęs karjerai. Metai nenuėjo „veltui“: neilgai trukus auka pastojo, o po dvejų metų gimė dar vienas kūdikis, – pastarieji gyveno rūsyje su savo motina visą jos įkalinimo laiką. Iš viso E. Fritzl pagimdė 7 vaikus, bet tik trims buvo leista gyventi kartu; du mirė netrukus po gimimo; kiti du – „netikėtai“ rasti ant tų pačių namų slenksčio.

Nežinia, kiek laiko J. Fritzlas ketino laikyti savo dukrą nelaisvėje, tačiau situacija pakrypo kita linkme 2008 m., kai susirgo vienas iš vaikų, kurį žūtbūt reikėjo gabenti į ligoninę. Policija ir ten esantys darbuotojai reagavo žaibiškai: pastebėję tam tikrus neatitikimus pacientės apklausos metus, šie iškart atnaujino E. Fritzl dingimo bylą, galiausiai užfiksavę ir atsisveikinimo laiške esančias klaidas.

Pasaulis galbūt niekada nesužinos, ar J. Fritzlas pagaliau pajuto spaudimą, ar pasikeitė nuomonė dėl dukters nelaisvės, tačiau 2008 m. balandžio 26 d. jis pirmą kartą per 24 metus išleido dukrą iš rūsio, šiai nedelsiant vykstant į ligoninę pas dukrą. Tą naktį ji buvo sulaikyta apklausai apie dukters ligą ir tėvo istoriją. Policijai davus pažadą, jog pastarajai nebereikės matytis su tėvu, E. Fritzl pagaliau atsivėrė.

11 metų vaiko rankos apimtis prilygo 4 su puse mėnesio kūdikio

Žiaurumui nėra ribų, ir tai puikiai iliustruoja daugiau nei dešimtmetį siaubingą nelaisvę bei prievartą kentę 13 brolių bei seserų^[6].

Jennifer Turpin ir viena iš jos seserų Jordan Turpin pirmą kartą pasakojo savo išgyvenimus išskirtiniame interviu, kuriame apibūdino tėvų Davido ir Louise Turpin žiaurumo mastą, kuomet vaikai buvo reguliariai rakinami prie lovų, stokodami maisto, higienos reikmenų, išsilavinimo ir sveikatos priežiūros. Būtent J. Turpin 2018 m. sausio 14 d. pavyko pabėgti ir paskambinti 911, išlaisvinant save ir savo brolius bei seseris iš šeimos siaubo namų Perise, Kalifornijoje.

„Žinojau, kad mirsiu, jei būsiu sučiupta. Manau, jog mes buvome tiek daug kartų arti mirties, kad nusprendžiau, jog bent jau mirsiu bandydama“, – sakė 23 metų mergina.

Kai vyriausioji dukra buvo dar maža, ji ir jos tėvai gyveno gražioje Fort Worth Teksaso kaimynystėje. Jos tėvas dirbo elektros inžinieriumi, o mama – namų šeimininke. Viskas baigėsi tuo, jog šeima persikėlė į naują vietą, kuri greitai tapo purvina, padengta pelėsiais bei šiukšlėmis, motinai iš tos, kuri dievina vaikus, staiga virtus į pabaisą.

„Mes turime teisę daryti su jumis viską, kaip sako Dievo įsakymuose. Reikalui esant, net ir nužudyti“, – religingų tėvų žodžius citavo J. Turpin.

Kol tėvas, pasak jos, diržais ir lazdomis plakė kraujo balose skęstančius alkanus vaikus, pagrinde mintančius kečupu, ledo kubeliais bei garstyčiomis, pastarieji bijojo net kvėpuoti. Situacija apsivertė aukštyn kojomis 2015 m., gavus seną išmanųjį telefoną, kuomet vienas vyresnėlis atrado dainininko Justino Bieberio muzikinius vaizdo įrašus, prietaisui tapus langu į išorinį pasaulį. 

Lemiamą vaidmenį atliko vaizdo įrašas, kuriuo pasidaliję vaikai sulaukė komentarų, galiausiai užmegzdami ryšį su vienu iš sekėjų. Pasipasakoję apie savo gyvenimo rutiną, išgirdę menkai pažįstamo asmens nuostabą ir palaikymą, pastarieji iškvietė policiją. Taip vyresnės seserys, prie pabėgimo plano dirbusios dvejus metus, rado drąsos pasprukti. Mažiau nei po dviejų valandų jų tėvai buvo suimti ir nuteisti iki gyvos galvos.