JAV imasi spręsti vaikų išnaudojimo klausimą: kaip išrypėliai gaudomi Lietuvoje?

Pora atidavė vaiką kitiems – iškart po to, kai sukūrė daug monetizuoto turinio

Kaip žinome, šiuo metu tiktoko ir jutubo platformomis besinaudojantys vaikai gali pasigirti itin skylėtu arsenalu apsaugos priemonių – iš esmės netgi nuliniu, ir tai vyksta didžioje dalyje pasaulio.

Tam, kad išspręsti su socialiniais tinklais susijusias problemas, su kuriomis susiduria nepilnamečiai, JAV dar šiemet pradėjo realiai tikrinti, kaipgi tėvai išnaudoja savo vaikus naudodamiesi jutubo ar tiktoko vaizdo įrašais^[1]. Kitaip sakant, šiandieniniame pasaulyje bauginti gali ne tik už kompiuterių ekranų sėdintys seksualiniai nusikaltėliai, bet ir dėl „piaro“ savo atžalas iki nukritimo po virtuvę gainiojantys ar už plaukų („žaidimo forma“) tampantys tėvai.

Tam, kad mažamečius išvaduoti iš šių novatoriškomis vadinamų problemų, Vašingtono valstijos įstatymų leidžiamosios institucijos rengė ne vieną svarstymą dėl Atstovų rūmų įstatymo projekto, kuriuo siekiama užtikrinti, jog vaikai, kurie pasirodo internetiniame turinyje, turėtų teisę į finansinį atlygį už savo darbą. Siūlomu įstatymo projektu taip pat suteikiama teisė išsaugoti savo privatumą, prašant ištrinti vaizdo įrašus ir kitą turinį, kuriame jie dalyvauja, kai sulaukia pilnametystės. Tai buvo pirmas bandymas JAV priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatyti šios tendencijos, dėl kurios padaugėjo šeimos vaizdo tinklaraštininkų ir paskyrų, kuriose rodomi vaikai nuo naujagimių iki paauglių, apsaugos mechanizmai.

Kitaip nei kino ir televizijos pramonėje dirbantiems vaikams, atžaloms, dirbančioms socialinėje žiniasklaidoje tėvų nurodymu, daugelyje šalių negalioja jokia apsauga. Tai reiškia, kad nenustatyta, kiek valandų vaikas gali būti verčiamas dirbti, tėvai neįpareigoti atidėti jiems pinigų ir nėra jokių galimybių vaikams vėliau susigrąžinti savo atvaizdo bei asmeninių duomenų kontrolę. Tikimasi, jog tokio tipo įstatymai galiausiai sukurs precedentą kitoms valstijoms imtis panašių veiksmų.

„Šis klausimas neišnyks. Kai šie vaikai pradės augti, paaiškės tikrasis monetizuotų šeimos kanalų daromos žalos mastas“, – sakė 1627-ojo Atstovų Rūmų įstatymo projekto autorius Chrisas McCarty.

Aštuoniolikmetis Vašingtono universiteto politikos mokslų pirmakursis Ch. McCarty prie šio teisės akto dirbo nuo jaunesniųjų vidurinės mokyklos klasių. Susidomėjimas klausimu pirmą kartą kilo perskaičius apie Hakslio Staufferio atvejį, kurį, dar mažą, iš Kinijos įsivaikino šeimos vaizdo tinklaraštininkai („vlogeriai“) Myka ir Jamesas Staufferiai. Supratusi, kad nėra pajėgi pasirūpinti sudėtingų specialiųjų poreikių turinčiu H. Staufferiu, pora atidavė jį kitai šeimai, bet ne anksčiau, nei sukūrė daug monetizuoto turinio apie jį ir jo įvaikinimą.

Kitas liudytojas, pasivadinęs Cam Barrett vardu, sakė, kaip jį paveikė tai, jog vaikystėje internete buvo dalijamasi jo atvaizdu bei gyvenimo detalėmis, paliekant skaitmeninį pėdsaką, kurio jis negali kontroliuoti. Jeigu į „Google“ įvestumėte tikrą jo vardą ir pavardę, esą pirmieji rezultatai – pastarojo nuotraukos su bikiniu. Tai, ko bijoma labiausiai, kad kažkada ši medžiaga gali būti panaudota kaip ginklas prieš auką.

Tėvai internete dalijasi net ir intymiomis pirmųjų mėnesinių detalėmis 

Šių laikų karas – ne tik puolimas ginklais, bet ir plakimas liežuviais ir kompiuterio klavišais, pasisodinus nieko nenutuokiantį vaiką priešais kamerą. Mažamečių asmeninio gyvenimo reguliavimo trūkumas pasauliniu mastu reiškia, kad pagrindinis dėmesys skiriamas ne vaikų teisėms ir jų apsaugai.

Faktas, jog dalijimasis asmenine medžiaga gali atrodyti kaip nekenksminga šeimos pramoga, tačiau kremtamasi dėl poveikio vaikų privatumui^[2]. Daugelis kruviniausių opų šiuo atveju susijusios su influenceriais ir šeimos „vlogeriais“, kurie savo vaikus pavertė turiniu, komercializuojant jų vaikystę.

Prie linijos peržengimo, tiesa, prisidėjo ir pandemija, priversdama vaiko privatumą (ir sveiką „tėvynainių“ protą) nuskraidinti tiesiai į interneto platybes. Tačiau jei dalinatės viskuo, kas gali būti panaudota pastarųjų identifikacijai, žinokite, tai tas pats, kas dėti savo vaiko skelbimą ant greitkelio stendo, siūlant įsigyti nepilnamečio nuotraukų rinkinius – su drabužiais ar be jų pasirinktinai.

Tiktokeris iš Aukštaitijos pergulėjo su 13-mete ir jos mama: rezultatas – internete

Nors dalis tėvų socialinius tinklus pasitelkia turėdami dorų tikslų, tarkime, tam, kad pasidalinti savo vaiko, turinčio retą genetinį sutrikimą, istorija, renkant lėšas ligoninėms bei organizacijoms, tėvai ar globėjai visada turėtų atsižvelgti į tokio veiksmo pasekmes^[3].

Egzistuoja ir begalė kitų rizikų: šantažas, įžeidžiantys įrašai, asmeninių nuotraukų viešinimas, patyčios bei seksualiniai kėslai – tai tik dalis kibernetinių grėsmių, su kuriomis susiduria vaikai. Jas, be kita ko, vis dažniau liudija ir konkretūs pavyzdžiai. 

Garsioje tiktokerio iš Aukštaitijos istorijoje, sužavėjusio ne tik 13-metę, bet ir jos mamą, grėsmingai lemtingą vaidmenį taipogi atliko vaizdo įrašai, iš pradžių patraukę nepilnametės dėmesį, o vėliau į lovą paguldę ir jos globėją^[4]. „Dviejų frontų“ melodrama galiausiai peraugo į plačiai internete pasklidusią seksualinio pobūdžio medžiagą, kuriose paauglė buvo nufilmuota visiškai nuoga vonios kambaryje, tenkinanti dabar jau buvusį vaikiną oraliniu būdu.

Tai, kas sužavėjo paauglę – kuriami ir tiktoke talpinami vaizdo įrašai. Nors už tai, jog lytiškai santykiavo su šešiolikos metų neturinčia mergaite, pagamino pornografinius vaizdo įrašus bei laikė kitus su nepilnamečiais susijusius įrašus bei juos išplatino, teismas baudžiamojon atsakomybėn patrauktam jaunam vyrui nusprendė skirti kelerių metų laisvės atėmimo bausmę, tokių „lovelasų“ šalyje – tankiai išsidėsčiusi minia.

Iškrypėlių, siautėjančių internete, skaičiai stulbinantys

Internetinių iškrypėlių augimą liudija ir ryšių reguliavimo tarnyba, III šių metų ketvirtį gavusi 747 pranešimus apie draudžiamą skleisti ir neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete^[5]. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pranešimų skaičius padidėjo 78 proc. Tuo tarpu iš visų gautų pranešimų, būtent pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, palyginti su analogišku ketvirčiu pernai, deja, padaugėjo beveik du kartus.

Internetinės vaikų seksualinės prievartos mastai milžiniški – ir tai ne tik Lietuvos problema. Nors virtuali pandemija turi eilę sudedamųjų, tėvų įtaka taip pat didžiulė.