Aurelijus Veryga išreiškė pasipiktinimą naujais konservatorių planais
Neapsikentęs valdančiųjų konservatorių įvairių viražų, Seimo narys Aurelijus Veryga savo „Facebook“ paskyroje pasipiktino naujuoju jų darbu – Valstybinės kalbos įstatymo projektu, kurį numatoma priimti kaip konstitucinį įstatymą.
„Planuojama tolimesnė kalbos „kastracija“. Konservatoriams atrodo, kad „kažkokios ten lytys“ ir kitos atgyvenos asmenvardžiuose nereikalingos. Tai žinoma, jei jau einam prie to, kad bus „žmogos“, o ne vyrai ir moterys, tai kam tie reglamentavimai ir kažkokios lytys asmenvardžiuose”, – ironizavo A. Veryga[1].
Eugenijų Jovaišą papiktino nauja asmenvardžių rašymo tvarka
Projekte siūloma iš Valstybinės kalbos įstatymo išimti asmenvardžių rašybą. Dabar galiojančiame teisės akte numatyta, kad „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys“.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys valstietis Eugenijus Jovaiša stebėjosi, kad iš konstitucinio įstatymo norima išimti tokį svarbų dalyką.
„Dabar gudručiai išmes asmenvardžių rašymą, vadinasi, yra kastruoti dalykai, neišspręsti. Valstybinės kalbos vienas elementas yra išmetamas lauk. Ir jis bus konstituciniu įstatymu neapgintas“, – sakė Seimo narys.
Jo teigimu, nauja asmenvardžių rašymo tvarka jaukia kalbos sistemą.
„Įprastai mums užrašomus garsus dabar užrašinėsime įvairiausiais būdais, kas kaip nori. Ir pasakykite jūs man, kas galės tai skaityti, kodėl būtinai turiu skaityti lenkiškai arba daniškai, arba prancūziškai, arba vokiškai?“, – kalbėjo E. Jovaiša.
Pasak jo, be to, pradėjus vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, nebebus aiškus asmens santykis su valstybe.
„Koks santykis, pasižiūrėjus į tokią pavardę, su valstybe? O pavardė ir jos užrašymas nurodo santykį su valstybe. Ką galiu galvoti apie pavardę „Beata Pietkiewicz“, užrašytą lenkiškais rašmenimis? Ji Lietuvos pilietė? Na atsiprašau“, – sakė E. Jovaiša[2].
Komentatoriai negailėjo sarkastiškų pastebėjimų
Po A. Verygos pasisakymu komentatoriai nevengė taip pat ironiškų komentarų.
Štai vienas vyras rašė: „Gerb. Aurelijau, remiantis šia informacija, Sveikatos ministrui (ir sveikatos mokslams) tikrai bus didelis iššūkis. Moterų konsultacija reikia keisti į žmogų konsultaciją, ne akušeris ginekologas, o antro galo (galimi ir kiti variantai) gydytojas. Beje, o kaip su feminizmu? Juk negalima skirstyti žmones pagal lytį“.
O kitas pateikė ir realų pavyzdį iš savo darbovietės: „P.S. Juokas juokais, seksualinė (r)evoliucija jau vyksta mātomai. Mano darbovietėje atsiuntė kvietimą į diskusiją Europos ateities klausimais. Viena kolegė pasiskundė, esą Europos ateitis vėl vienų vyrų rankose (šiaip, žmonijos, bet ir ES, logiškai seka išvada). Kitas kolega pašmaikštavo, kad negi ir vėl iš žmogaus išvaizdos ir pavardės daroma išankstinė prielaida apie jo lytį (čia apie tas daugybines lytis). Tai nors čia buvo juokingas politik(i)ų pasikandžiojimas, jis rodo, kas laukia dar mūsų pačių viešosios kalbos ir viešo elgesio jau netolimoje ateityje“.
Projektas praėjo tik po Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateikimo
Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte taip pat numatoma leisti liberaliau sudaryti juridinių asmenų pavadinimus. Anot projekto, Lietuvoje įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai galėtų būti sudaromi lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis arba skaitmenimis.
Panašios Civilinio kodekso pataisos Seime svarstytos ne vieną kadenciją, tačiau nesulaukdavo reikiamo palaikymo. Pernai tokias pataisas vėl pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, po pateikimo joms pritarta.
Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas numato, kad visas bendravimas, viešieji užrašai, dokumentai, vartotojų informavimas turi vykti lietuvių kalba. Išimtis būtų daroma tarptautiniams renginiams, turizmo ir tautinių mažumų reikmėms skiriamai informacijai. Numatyta, kad tokiais atvejais prie viešojo užrašo lietuvių kalba galėtų būti to užrašo vertimas į užsienio kalbą (kalbas).
„Užrašas lietuvių kalba turi būti ne mažesnis už užrašą užsienio kalba“, – rašoma projekte[3].
Atrodo, jog einama to link, kad senelis valstybę „išlaisvino“ iš kolūkių ir rusų, o anūkas ją ketina vėl sugriauti, leisdamas registruoti „kastruotus“ lietuvių kalbos projektus, kurie būtų net įteisinti konstituciškai lengva ranka atiduodant mūsų identitetą svetimybėms.
