Gražūs pažadai neišsipildė
Taivanas nuo Lietuvos nutolęs yra daugiau nei 8 tūkst. kilometrų. Daugybė taivaniečių apie Lietuvą nėra nieko girdėję, o Lietuvoje žinių apie Taivaną taip pat stinga. Bent jau taip buvo kurį laiką. Viskas pasikeitė, kai pernai Vilniuje duris atvėrė Taivaniečių atstovybė.
Tuomet, prasidėjo ne tik Taivano pažinimo procesas, bet ir iki dabar besitęsiantis Lietuvos ir Kinijos konfliktas, kurio laimėtoja Lietuva, regis, netaps. Priešingai.
Tarptautinėje arenoje Lietuva iš pradžių buvo vaizduojama kaip drąsi ir gal kiek rizikuojanti valstybė, tačiau dabar – kaip šalis, patikėjusi sumania Taivano diplomatija, tačiau likusi prie suskilusios geldos.
Pekinui įsižeidus dėl Lietuvos bandymo kvestionuoti „vienos Kinijos politiką“, Kinijos valdžios atstovai ne kartą link Lietuvos siuntė aštrias kritikos strėles, peikė Taivano atstovybės pavadinimą ir Lietuvos politiką, pažemino diplomatinių santykių statusą ir pritaikė oficialiai nepaskelbtas sankcijas, uždraudė į šalį atvykti kai kuriems Lietuvos politikams ir ėmė spausti užsienio verslą nutraukti ryšius su Lietuvos gamintojais.
Nors kai kurios Europos valstybės buvo susidomėjusios artimesniais santykiais su Taivanu, taip toli kaip Lietuva nenužengė. O Lietuva tapo tarsi pavyzdžiu, kad žengti šiuo keliu net nereikėtų.
Tuo tarpu mūsų šalies valdžia ir toliau užsispyrusiai laikėsi ir vis dar laikosi pozicijos, kad santykių su Taivanu plėtojimas – yra tarsi neatrastos aukso kasyklos.
Dideli planai virto nusivylimu ir verslininkų nuostoliais
Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kuruojančios ekonominius santykius su Taivanu ir Lietuvos atstovybės Taipėjuje klausimus, duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį į Taivaną buvo eksportuota prekių už 16,8 mln. eurų (iš jų 13,2 mln. sudarė lietuviškos kilmės prekės), o palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, eksportas į šią salą augo 29,7 proc. (lietuviškų prekių – 31,9 proc.)[1].
Didžiąją dalį eksporto sudarė optikos ir chemijos produktai, o maisto produktams ir gėrimams teko 2,2 mln. eurų.
Tuo tarpu Taivanas į Lietuvą eksportuoja prekių už 91,2 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šios apimtys išaugo net 2,1 karto.
Vis tik, tikėtasi buvo daugiau. Galbūt todėl Lietuva net ir dabar toliau tikisi didinti savo eksporto į Taivaną apimtis – siekiama gauti leidimus maisto produktų (pienas, kiaušiniai, žuvis ir kt.) eksportui.
Tačiau Lietuvos verslai skundėsi ir vis dar skundžiasi per lėtai vykstančiu leidimų išdavimu, griežta produktų ingredientų kokybės kontrole. Taivaniečiai žada, kad netrukus procesas taps sklandesnis, tačiau kol kas, tai tik kalbos.
Apie 40 proc. Lietuvos įmonių patyrė arba vis dar patiria iššūkių dėl Kinijos ir tai net nepriklauso nuo to, ar tai užsienio, ar lietuviško kapitalo įmonė. Dauguma įmonių susiduria su tomis pačiomis problemomis, kylančiomis iš tiekimo grandinių ir beveik visais atvejais tai – gamybos kompanijos[2].
Puslaidininkių sektoriaus lydere Lietuva gali ir netapti
Taivaniečiai žadėjo Lietuvai ir įspūdingas investicines programas: neva mūsų šaliai yra sukurtas specialus 200 mln. JAV dolerių investicinis fondas, taip pat 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondas.
Tačiau šiandienos duomenimis, jokios investicijos Lietuvos taip ir nepasiekė, o gražiai pieštas scenarijus apie tai, kaip Lietuva taps nauja puslaidininkių sektoriaus lydere, šiandien atrodo visiškai neįtikimas.
Ar kažkokie realūs taivaniečių pažadai iš tiesų egzistavo, ar Lietuvos politikai, užmezgę kontaktą su Taivano atstovais tiesiog per greitai suskubo įsivaizduoti geriausius situacijos variantus, šiandien jau net neaišku.
Vis dėlto vienas faktas yra aiškus – bendros puslaidininkių tiekimo grandinės dalimi Lietuva netapo ir neatrodo, kad artimoje ateityje taps.
Vienos didžiausių pasaulyje puslaidininkių, lustų gamintojų „Macronix“ vadovas Miin Wu sako, Lietuva neturėtų gyventi iliuzijomis – čia reikia investuoti šimtus milijonų, rengti specialistus ir infrastruktūrą ir tik tada bandyti kurti technologiją[3].
„Greičiausias kelias pasiekti rezultatų – sukurti patentuotus dizainus. Kai turėsite užtektinai tą galinčių daryti specialistų, investicijos bus kiek mažesnės. Kad įsivaizduotumėte – 10–100 milijonų yra normali suma, atsižvelgiant į tai, kokio tai sudėtingumo bus produktas. Jums patiems dabar sukurti prietaisų nepavyktų, bet dizainai galėtų virsti kūnu pasinaudojant Taivano gamyklomis“, – sakė „Macronix“ įkūrėjas M. Wu.
„Teltonika IoT Group“ derasi su taivaniečiais, bet neatmeta, kad gali tektis rinktis kitus partnerius
Šiuo metu daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ derasi su neįvardijama Taivano bendrove dėl bendro projekto Lietuvoje, tačiau pasak „Teltonikos“ įkūrėjo ir prezidento Arvydo Paukščio, derybos su taivaniečiais kol kas vyksta sunkiai, todėl bendrovė neatmeta, kad pasirinks kitus partnerius arba prašys Vyriausybės pagalbos derantis su Taivano atstovais.
„Derybos yra labai sunkios, kai tu deriesi su viena šalimi, todėl mes deramės ne su viena šalimi. Yra ir Europoje, Belgijoje, kompanija, kuri greitai pas mus atvažiuos derybų. Kai su keliais deriesi, gali pavykti, jeigu derėtumės su vienu, ko gero, nepavyktų. Su Taivanu yra problema, kad jie jokių technologijų neperduoda, čia būtų labai didelė išimtis, jeigu jie perduotų. Verslui jie tikriausiai tokių technologijų neperduotų. Jeigu Vyriausybė išsiderės ar padės mums derėtis, tai gal išsiderėsim. Nežinau“, – sako A. Paukštys[4].
Taivanas santykiais su Lietuva džiaugiasi, bet ar to užtenka?
Lietuva „vertybiškai“ parėmusi Taivaną ir leidusi įsikurti jo atstovybei Vilniuje sulaukė didelio ekonominio spaudimo iš Kinijos. Vis dėlto, sugadintus santykius su šia šalimi buvo tikimasi atsverti naujomis galimybėmis Taivane. Tačiau nauji Lietuvos draugai nors ir džiaugiasi santykiais su Lietuva, negali pasiūlyti to paties, ką siūlė Kinija.
Šį rudenį sukanka metai, kai taivaniečių verslo delegacija pirmą kartą apsilankė Lietuvoje ir pradėjo megzti saitus. Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus sako, kad būtent rudenį Lietuva pagaliau galės pradėti pieno, kiaušinių, grūdų eksportą, tačiau derybos kaip reikiant užsitęsė.
„Mes vežame maisto produktų už maždaug 2 mln. eurų. Bet čia buvo tada, kai neturėjome daugelio leidimų, Lietuvos žinomumo nebuvo ir t. t. Mūsų siekis, kad Taivano rinka atsvertų ir kompensuotų tuo metu prarastą Kinijos rinką t. y. apie 20 mln. eurų maisto produktų vertė į Taivaną gali būti pasiekta, jeigu tikrai rimtai mūsų verslo įmonės užsiimtų“, – teigia A. Venckus.
O Taivano atstovai, kalbėdami apie kitokias bendradarbiavimo galimybes, norėtų dar daugiau.
„Klausimai susiję su maistu visada sudėtingi. Tai verslas, reikalaujantis daugybės pastangų, ypač bendraujant gyvai, akis į akį. Tai nepaprastai svarbu. Raginčiau Lietuvą atverti ekonominę atstovybę Taivane. Pavyzdžiui, toks bendradarbiavimo modelis mums itin pasiteisino mezgant ekonominius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis“, – teigia Taivano ekonomikos viceministras.
Lietuvos politikai vis dar tiki taivaniečių pažadais
Ekonominę atstovybę Taivane Lietuva žada atverti, tačiau kaip atrodo iš pastarųjų mėnesių veiksmų, dabar tai tik pažadai. Vis tik Lietuvos valdžios atstovai, bent jau viešai, vis dar tiki Lietuvos ir Taivano santykių potencialu.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad kol kas sunku apčiuopti kokią ekonominę naudą Lietuvai atnešė kritikos sulaukusi politika Taivan,0000000000000o atžvilgiu, bet pažymi, kad ryšių su Taivanu užmezgimas doleriais ar eurais sunkiai išmatuojamas:
„Jis neatnešė labai konkrečiai apčiuopiamos naudos iki šiol, bet tai nereiškia, kad jis neatnešė politinės, diplomatinės ir kitų naudų, kurias galbūt sunku šiame etape išmatuoti doleriais ar eurais, bet kurios turi didžiulės įtakos regiono saugumui, mūsų šalies ateičiai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen[5].
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu teigė, kad Lietuva gali vadintis laisva nuo Kinijos šalimi.
„Esame valstybė, kuri gali vadintis laisva nuo Kinijos šalimi. Manau, kad trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu, tarkime, iki 2030 metų, tai taps privalumu“, – nurodė jis[6].
G. Landsbergis teigė pastebintis akivaizdų skirtumą tarp to, kaip su verslu elgiasi demokratinės ir nedemokratinės šalys.
„Mano mąstymas kyla iš to, kad taisyklėmis grindžiama visuomenės tvarka turi būti universali, ji negali būti fragmentuota. Gali nerūpėti žmogaus teisės, bet rūpėti verslo teisės, jos irgi neberūpės, kai neatitiks jūsų intereso“, – sakė ministras.
Jis tvirtino, kad Vyriausybė „atvėrė tam tikras Taivano duris“.
„Dabar mūsų Vyriausybė ir verslininkai patys turi pro jas praeiti“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Nors taivaniečių atstovybė Lietuvoje duris pravėrė jau beveik prieš metus, Lietuva atsidaryti savąją kol kas delsia. Apie tai, kad durys bus atvertos, buvo pranešta dar rugsėjo pradžioje, tačiau atidarymas nukeltas. Aiškintis, kas lemia nesklandumus, prieš porą savaičių vyko ir Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis[7].
„Miela“ Taivano užsienio politika paveikė ir Lietuvą
Užsienio ekspertai Taivano diplomatiją ir užsienio politiką dažnai vadina „miela“. Tai reiškia, kad Taivanas turi kuo patraukti ir sužavėti potencialius partnerius: vienus traukia technologinis potencialas, kitus – nepriklausomybės nuo Kinijos siekis. O Kinija Taivano istorijoje užima itin svarbią vietą.
„Taivanas yra naudinga politinė priemonė, kuria galima išreikšti nepasitenkinimą Kinija“, – sako Australijos nacionalinio universiteto Taivano studijų programos politologas Wen-Ti Sungas[8].
Vis dėlto, nors Kinijos politika ir auganti galia ne vienai valstybei kelia galvos skausmą, bičiuliautis su Taivanu neskubama. Galbūt dėl to, kad yra nujaučiama, jog iš tokio bendradarbiavimo bus mažai naudos ir daug problemų.
Sąlyginių Taivano draugų, maždaug 60 šalių grupėje, palaikančių prekybinius santykius su sala, Lietuva yra naujausia atvykėlė. Taivaniečiai, sužinoję apie mūsų šalį, noriai perka lietuviškas prekes: nuo gintarinių papuošalų, iki šokoladų ar lietuviško romo.
Nors tai yra menkas, bet teigiamas aspektas šioje istorijoje, tačiau tai tik menka dalis to, ką Taivanas gali pasiūlyti ir to, ko Lietuva tikėjosi.
O žvelgiant į Taivano diplomatinius ryšius galime pastebėti ir tai, kad sala savo partneriams suteikia tik norimo siekio trupinius, kai tuo tarpu pati gali krautis savo politinį kapitalą dėl augančio tarptautinio pripažinimo ir dėmesio.
Siekdamas palaikyti diplomatinius ryšius su Gvatemala, Taivanas moka šios šalies lobistams Vašingtone. Savo sąjungininkams Ramiojo vandenyno regione Taivanas pažadėjo padėti išsaugoti čiabuvių kultūras, o atsidėkodama Lietuvai šios šalies vyriausybė ir vietiniai pirkėjai priėmė tik labai menką Lietuvos importo dalį.
Taivano baimė dėl Kinijos skatina šią šalį megzti draugystes su kitomis šalimis, tačiau tos draugystės, bent jau tokios, kokią pasiūlė Lietuva, yra naudingesnės būtent Taivanui.
