Lietuva santykius su Kinija aukoja dėl Taivano… pinigų?
Paaiškėjo, kad tokia valdančiųjų meilė Taivanui, kuri sugriovė ir taip ne tokius jau gerus santykius su Kinija, gali būti paremta tiesiog meile dideliems pinigams.
Seimo opozicija pareiškė, kad Taivano pinigais buvo finansuotos kelios įmonės, kurios buvo tiesiogiai siejamos su valdančiųjų rinkimine agitacija. Žurnalistinis tyrimas, panašu, tai patvirtino – ne viena įmonė, gavusi solidžias injekcijas iš taivaniečių, yra tiesiogiai sietina su Ingridos Šimonytės rinkimų štabu.
Iš Taivano 3,5 milijono eurų gavęs startuolis „Oxipet“ siejamas su Ingridos Šimonytė rinkimine kampanija. Įmonės akcininkai per prezidento rinkimus I. Šimonytei pervedė nei daug, nei mažai – kone 18 tūkst. eurų.
Dar kita įmonė „Solitek“ gavo 8 mln. eurų paskolą iš taivaniečių – šios įmonės vadovas I. Šimonytei per prezidento rinkimus pervedė tūkstantį eurų, o dar 3 tūkst. eurų Seimo rinkimų metu pervedė Žygimantui Pavilioniui.
Visai neseniai Lietuvoje viešint Taivno ministrei buvo paskelbta apie 250 tūkst. eurų investiciją į Monikos Katkutės-Gelžinės įkurtą programą „Vedliai“.
M. Katkutė-Gelžinė tiek reklamavo I. Šimonytės kandidatūrą prezidento rinkimuose, tiek dalyvaudavo partijų renginiuose[1].
Tyrimo dėl Taivano pinigų nepradėjo, bet purto Prezidentą G. Nausėdą
„Valdantieji kurpia klausimus Prezidentui G. Nausėdui, nes nori tirti jo rinkimų finansavimą ir galimas finansuotojų įtakas. Jiems ten viskas labai neskaidru. Kas natūralu, nes Prezidentas nėra konservatorius, o Prezidento rinkimai – ant nosies.
Seimo antikorupcijos komisijoje kilo klausimas dėl Taivano investicijų, kurias, o stebukle, gavo daug įmonių, su kuriomis susiję asmenys (akcininkai, vadovai ir pan) parėmė Šimonytės prezidentinę rinkimų kampaniją. Tūkstančiais eurų, kaip rodo žurnalistiniai tyrimai, o investicijų gavo milijonais.
Tai žinoma, tame jokių problemų valdantieji nemato ir tyrimo iniciatyvą ką tik sužlugdė. Tirti nereikia, viskas skaidru iš anksto vien dėl to, kad Pemjerė jų, tai ir klausimų jiems jokių nėra dėl tokio finansavimo skaidrumo“, – savo socialiniame tinkle rašė opozicijos atstovė Agnė Širinskienė[2].
O štai Prezidentą Gitaną Nausėdą valdantieji ruošiasi kratyti dėl informacijos, pasirodžiusios „Laisvės TV“ žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės parašytoje knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“.
Joje informuojama, kad per prezidento rinkimus G.Nausėdai padėjo buvęs SEB banko verslo klientų vadybininkas Jonas Vaičaitis.
Liudininkų teigimu jis, naudodamasis per darbo metus užmegztais ryšiais su stambiais verslininkais, kreipėsi į juos prašydamas paremti kampaniją[3].
G. Nausėdos pinigus skaičiuoja ne pirmą kartą
Valdantieji tikrai ne pirmą kartą skaičiuoja G. Nausėdos pinigus, skirtus rinkimų kampanijai. Dar jai vykstant, konkurentai nevengė garsiai svarstyti, kad rinkimai G. Nausėdai kainuos daugiau, nei jis apskritai turi pinigų.
G.Nausėdos rinkimų štabo atstovas Povilas Mačiulis tada sakė, kad konservatoriams prezidento rinkimai buvo žūtbūtinė kova, tad, veikiausiai, ir G. Nausėdos rinkimų finansavimo kvestionavimas nestebina.
„Kandidatų biudžetai buvo apylygiai iki tol, kol konservatorių partija ketvirtadienį pervedė į Ingridos Šimonytės sąskaitą 330 000 Eur.
Mano nuomone, toks mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas iškraipo partijų remiamų kandidatų konkurenciją su nepriklausomais kandidatais, kurie gali remtis tik fizinių asmenų pagalba.
Sprendžiant iš to, kad konservatorių partija I.Šimonytei paskyrė daugiau nei pusę metinės dotacijos, peršasi nuomonė, kad prezidento rinkimai konservatoriams yra žūtbūtinė kova, kurioje pasak Ingridos Šimonytės „visos priemonės naudotinos“. Kova, kuri prasideda dabar ir baigsis sulig 2020 metų spalio 11 dienos Seimo rinkimais“, – tuomet rašė P. Mačiulis[4].
Lietuvos santykiai su Kinija kabo ant plauko
Lietuvos santykiai su Kinija nėra patys geriausi – tikriausiai tai gana švelnus situacijos apibūdinimas po to, kai Baltijos šalių vadovai apsilankė Taivane ir išreiškė palaikymą jam. Kinija ilgus metus neigia Taivano nepriklausomybę ir autonomiją, tad toks žestas išties supykdė Pekiną.
Po Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje įtūžusi Kinija sumažino diplomatinio atstovavimo Lietuvoje lygį iki reikalų patikėtinių ir atšaukė savo ambasadorių.
Anksčiau Kinija liepė išvykti Lietuvos ambasadorei iš Pekino.
Kiniją taip pat supykdė Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kinijos valdžia piktinasi, kad Lietuva nesilaiko 1991-ųjų rugsėjį pasirašyto susitarimo, kuriuo įsipareigojo gerbti Kinijos teritorinį vientisumą ir neužmegzti diplomatinių ryšių su Taivanu.
Tačiau Užsienio reikalų ministras ir visa valdančiųjų klika nemato tame nieko blogo – o dar papylė žibalo į ugnį pasitraukdami iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1.
Pasitraukimas buvo palydėtas G. Landsbergio žodžiais, kad šis formatas yra skaldantis[5].
